Bertolto Brechto pjesė „Motušė Kuraž ir jos vaikai“ yra viena garsiausių antikarinių pjesių, daugelio laikoma geriausiu Brechto kūriniu.
Režisierius Elmāras Senkovas, bendradarbiaudamas su Klaipėdos dramos teatro aktoriais ir latvių kūrybine komanda, festivaliui „TheATRIUM“ sukūrė spektaklį „Mama Drąsa“, paremtą šia pjesę. Spektaklio kūrėjai siekia atsakyti į filosofinį klausimą: kodėl net po daugelio skaudžių istorinių pamokų karas ir įtampa pasaulyje neslūgsta?
Karo Absurdo Analizė ir Šiuolaikinės Realybės Atspindžiai
Spektaklio kūrėjai, atsigręždami į B. Brechto veikalą, ieško atsakymų į klausimus apie karo prigimtį: ar karas yra užprogramuotas žmogaus prigimtyje, ar tai tik propaganda verslo interesams? Spektaklyje keliamas absurdo klausimas, kai galingos valstybės, deklaruodamos taiką, gamina ir parduoda masinio naikinimo ginklus, kurie vėliau naudojami prieš jų pačių piliečius konfliktuose.
Aktorius D. Meškauskas, dalyvaujantis spektaklyje, taip pat pabrėžia situacijos absurdiškumą. Jis pastebi, kad vieno tanko „Abraham“ kaina galėtų užtekti penkiasdešimčiai šiuolaikinių būstų įrengti. Nepasitikėjimas nuolat skatina ginkluotės varžybas, todėl spektaklis balansuoja ties absurdo riba, palikdamas žiūrovą nežinioje, ar verkti, ar juoktis.
Nenukrypstant nuo B. Brechto pjesės siužeto, kūrėjai į autoriaus apmąstymus įterpė šiuolaikinio gyvenimo vaizdų. Scenoje pasirodo jauni šauktiniai, skamba jų dialogai. Šie personažai žavisi karine tarnyba, disciplina ir ginklais, tačiau nekalba apie tai, kad mūšio lauke teks žudyti.
Kūrėjų Tyrimas ir Aktorių Persikūnijimas
Siekiant geriau suprasti jaunų žmonių kovinę psichologiją, spektaklio kūrėjai lankėsi pajūryje dislokuotame karių bataljone. Jie bendravo su šauktiniais, domėjosi jų buitimi, amunicija ir naujausia ginkluote. Kariškiai netgi vadinami spektaklio „Mama Drąsa“ bendraautoriais.
Daugiaabriaunio talento aktoriui D. Meškauskui, gebančiam meistriškai atlikti tiek dramos, tiek komedijos vaidmenis, šis spektaklis tapo dar vienu išbandymu. Jis atlieka karo siaubą simbolizuojantį motušės vaidmenį. Nors scenoje vyras dar nėra vaidinęs motušės Kuraž, režisierius E. Senkovas ryžosi pasiūlyti šį vaidmenį D. Meškauskui po to, kai aktorius pademonstravo savo talentą latvių režisierės Maros Kimel pastatytame spektaklyje „Tėvas“.
„Pamaniau, kad tokio kalibro aktorius sugebės persikūnyti į motušę“, - šypsojosi E. Senkovas. D. Meškausko moteriškas vaidmuo nekelia jam nepatogumo: „Motušė Kuraž - ne šiaip sau personažas, o prieštaringų karo absurdų simbolis, monstras. Lytiškumas šiuo atveju nebetenka prasmės.“
Festivalio „TheATRIUM“ Kontekstas ir Kiti Spektakliai
Spektaklis „Mama Drąsa“ yra dalis Klaipėdos valstybinio dramos teatro šiemet vykstančio tarptautinio festivalio „TheATRIUM“. Festivalis skiriamas šiuolaikiniam teatrui ir pristato jaunus, kūrybingus, eksperimentų nevengiančius teatralus.
Festivalyje taip pat bus parodytas Michalo Borczucho spektaklis „Ktulu šauksmas“ pagal P. H. Lovecrafto kūrybą, lenkų teatro „Teatr Nowy“ spektaklis „Ponia bus patenkinta, arba Veikalas apie paskutines vestuves Kamyko kaime“. Taip pat žiūrovai išvys Eimunto Nekrošiaus spektaklį „Kalės vaikai“, šiuolaikinio šokio pasirodymus ir kitų šalių trupių darbus.
Ramie balsas: seniai prarastos praeities kartų gijos | Clarissa Nilistiani | TEDxJakarta
Istorinis ir Šiuolaikinis Brechto Pjesės Kontekstas
Bertoltas Brechtas (1898-1956) - vokiečių rašytojas, teatro kritikas ir režisierius. Pjesę „Motušė Kuraž ir jos vaikai“ jis pradėjo rašyti 1938 m., kai fašistinė Vokietija ruošėsi karui. Veiksmas vyksta XVII a., Trisdešimties metų karo metu. Pagrindinė herojė Ana Firling, vadinama motuše Kuraž (iš prancūzų k. „drąsa“), yra markitantė - maisto ir gėrimų pardavėja. Karas jai yra pagrindinis pajamų šaltinis, tačiau ji taip pat yra motina, nenorinti, kad jos vaikai žūtų karo ugnyje. Brechto pjesė parodo motinystės ir karo nesuderinamumą.
Dramaturgė Rasa Bugavičutė-Pēce teigia, kad ir šiandien Europoje vyksta karas, militaristinės jėgos demonstruoja savo galią, o mes gyvename „šaltojoje karo zonoje“. Spektaklio kūrėjams svarbu, kaip jauni žmonės ir jų artimieji šiandien žiūri į tarnybą kariuomenėje ir kokia yra gyvybės kaina.
| Aspektas | Brechto pjesė „Motušė Kuraž ir jos vaikai“ | Spektaklis „Mama Drąsa“ |
|---|---|---|
| Veiksmo laikas | XVII amžius (Trisdešimties metų karas) | Šiuolaikinė realybė, įterpiant autentiškus šauktinių monologus |
| Pagrindinis personažas | Motušė Kuraž, markitantė | Motušė Kuraž (atlieka D. Meškauskas), karo absurdo simbolis |
| Pagrindinė tema | Karo absurdas, pelno siekimas per karą, motinystės tragedija | Karo absurdas, verslo interesai, jaunimo požiūris į karinę tarnybą |
| Kūrybinė komanda | Bertoltas Brechtas | Režisierius Elmārs Senkovas, dramaturgė Rasa Bugavičutė-Pēce, Klaipėdos dramos teatro aktoriai |
Spektaklio vizualinė stilistika įkvėpta įprastų karo vaizdų: kariūnų nuotraukos, žuvusiųjų vaizdai, karo scenos, derinamos su spalvinga reklama ar įžymybių nuotraukomis. Tai sukuria cirko, „lunaparko“ estetiką, kuri dera su tikru karo siaubu ir grėsmingais ginklų vaizdais. Spektaklyje daug žaidimo elementų, dialogo su žiūrovais akimirkų, svarbi gyvai atliekama muzika.
