Nuo 2023 m. kiekvieno vaiko raida yra individuali ir unikali. Labai svarbu ją įvertinti ir atsakyti į klausimą, ar ankstesnis vaiko išleidimas į mokyklą nepadarys jam žalos, ar vaikas jau yra pakankamai brandus kokybiškai naujai mokyklinei veiklai. Mokymasis - kokybiškai nauja veikla vaikui, tai naujas, nepažįstamas pasaulis, nauji santykiai su žmonėmis, kitas gyvenimo ritmas, dienos režimas, kiti reikalavimai.

Remiantis Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. V-1050 „Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. Tėvai nusprendžia pradėti ugdyti vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina nuo gegužės 1 d. Tėvai nesutinka su priešmokyklinio ugdymo pedagogo (-ų) ar jungtinės grupės ikimokyklinio ugdymo auklėtojo (-ų) išvada dėl tolimesnio vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 d. ugdymo galimybių, pateikta rekomendacijoje, parengtoje vadovaujantis Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. Kauno rajono pedagoginėje psichologinėje tarnyboje atliekamas vaiko brandumo vertinimas nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Rekomenduojama atlikti brandumo vertinimą gegužės - birželio mėnesiais. Tėvai (globėjai) turi pateikti Tarnybai prašymą dėl vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina nuo gegužės 1 d. Atkreipiame dėmesį, kad vertinimas atliekamas konsultavimo tikslais. Vaiko brandumo įvertinimą priešmokykliniam ugdymui atlieka Tarnybos psichologai pagal specialiai tam parengtą metodiką. Į konsultaciją vaiką turi atvesti tėvai (globėjai). Pasirūpinkite, kad vaikas į Tarnybą atvyktų pailsėjęs ir pavalgęs. Nuraminkite vaiką, atsakykite į jam rūpimus klausimus. Aptarkite su vaiku, kur ir kokiu tikslu vykstate.

Kas lemia vaiko brandumą mokyklai?

Viena aktualiausių vaiko brandumo mokyklai temų yra klausimas, nuo kokio amžiaus galima ir reikalinga vaikui mokykla? Kaip žinia, vaikas vystosi pagal tam tikrus dėsningumus, jo vystymasis turi tam tikrą seką. Bet vaikų vystymosi tempai gali labai skirtis. To paties amžiaus vaikai gali būti išsivystę skirtingai. Vienoje srityje vaikas gali būti labiau išsivystęs nei kitoje. Vadinasi, apie vaiko brandumą mokykloje derėtų spręsti ne vien pagal amžių. Vyraujanti pasaulinė praktika tokia - vaikai mokyklą pradeda lankyti nuo šešerių ar net penkerių metų.

Mokyklinė branda - tai protinis, emocinis ir socialinis vaiko brandumas. Ar vaikas subrendęs mokyklai lemia tokie faktoriai: protinė branda, emocinė branda, socialinė branda.

Protinė branda

Protinė branda - tai vaiko mokėjimas susikaupti, išlaikyti dėmesį, logiškai mąstyti, įsivaizduoti, sklandžiai reikšti mintis, logiškai įsiminti. Brandus mokyklai vaikas smalsauja, klausinėja, tyrinėja aplinką, žiūrinėja knygas, albumus, vaikiškas enciklopedijas. Jis prasimano įvairių žaidimų: vaidina, groja, dainuoja, šoka, kuria, vaizduoja, fantazuoja, tačiau skiria realybę nuo fantazijos pasaulio. Gerai atpažįsta įprastus daiktus, vaizdus, juos įvardija, supranta suaugusiųjų ir vaikų šneką, atsako į klausimus, padaro ko paprašytas, tiksliai suvokia aplinkoje vartojamų įprastinių žodžių, frazių prasmes. Moka teirautis, pasakoti, aiškinti, nupasakoti, nurodyti. Nori ir bando skaityti, rašyti. Turi supratimą apie formą, dydį, skaičius. Gali suskaičiuoti daiktus, skaitmenis susieti su daiktais, spręsti tekstinius uždavinius, kuriuose reikia sudėti ir atimti daiktus. Brandus mokyklai vaikas bando įveikti kilusius keblumus. Pavyzdžiui, susitepęs rankas ar veidą, pats bėga praustis, papylęs vandenį - šluostyti stalą. Moka grupuoti daiktus ir supranta tokias sąvokas, kaip “uogos, vaisiai, daržovės, baldai, miestai ir kt.”. Pradeda suvokti nuoseklumą, priežasties ir pasekmės ryšį. Pavyzdžiui, kodėl visi automobiliai turi stabdžius, kodėl žmonės sportuoja, dirba, kodėl ant siunčiamo voko turi būti pašto ženklas. Būsimasis pirmokas turėtų gerai kopijuoti linijas, figūras, ornamentus, iškirpti įvairius daiktus, spalvinti piešinius, laikantis linijų. Turėtų mokėti užsirišti, atsirišti batų raištelius, atsisegti, užsisegti sagas, suimti ir dėlioti smulkius daiktus.

Emocinė branda

Emocinė branda - tai susidomėjimas mokykla, mokytojais, atsiradusi mokymosi motyvacija (“aš noriu eiti į mokyklą”), pasitikėjimas savimi. Mokyklai brandus vaikas jau stengiasi valdyti savo emocijas. Įžeistas ar nuskriaustas pats bando ieškoti išeities, o ne bėga pas mamytę, šaukdamas SOS. Supykęs dažniausiai nepuola muštis, bet pasako kitam apie šį jausmą, pasitraukia. Valdo savo spontaniškus norus dėl bendro žaidimo, veiklos. Nugali savo baimingumą, nedrąsumą. Planuoja laiką, gali pakomentuoti, ką padaręs, sutvarkyti darbo vietą. Dažniau užduotį atlieka iki galo nei meta nepabaigtą.

Socialinė branda

Socialinė branda - tai poreikis bendrauti su kitais vaikais, gebėjimas paklusti grupės interesams, suprasti ir atlikti mokinio vaidmenį. Priešmokyklinio amžiaus vaikas žino ir pasako kas esąs - vardą, pavardę, kiek metų, žino gimimo dieną, kur gyvena. Jaučiasi esąs šeimos, grupės narys. Turi draugų kieme, darželyje, susidraugauja įvairiose situacijose. Noriai dalyvauja vaikų grupės veikloje: pokalbiuose, žaidimuose, šventėse. Žaisdamas gali ir vadovauti, ir paklusti bendraamžiui. Bendradarbiauja su kitais vaikais: kalbasi, tariasi, aiškinasi su kitais, ką ir kaip darys.

Praktinė branda

Labai svarbi ir vaiko praktinė branda, t.y. higienos įgūdžiai ir užsigrūdinimas. Brandus mokyklai vaikas turi pats praustis, šluostytis, valytis dantis, apsirengti, nusirengti, susitvarkyti savo kambarį, daiktus, žaislus, mokymosi reikmenis. Kuo labiau užsigrūdinęs vaikas, tuo mažiau problemų su jo sveikata ir pamokų praleidinėjimu.

Šeimos vaidmuo vaiko brandumo ugdyme

Vos gimęs kūdikis dar neturi jokių socialinių bruožų. Jis tik biologinė būtybė. Gamta sutvarkiusi taip, kad žmogus socialine būtybe tampa tik santykiaudamas su gamta, aplinka, kitais žmonėmis. Veikiamas aplinkos ir pats būdamas aktyvus, vaikas šeimoje socializuojasi. Šeima yra tobuliausias vaiko auginimo ir auklėjimo institutas, kuriame auklėjimas yra nenutrūkstamas ir nuolat koreguojamas. Vaikas stebi ir perima šeimos gyvenimo būdą, jos narių dorovinę ir dvasinę kultūrą, elgesį, vertybines orientacijas, elgesio normas, veiklos ir bendravimo su kitais būdus. Tinkamai auklėdami vaikus, tėvai išugdo jų darbštumą, sąžiningumą, savarankiškumą, empatiją, gerumą ir daugelį kitų vertingų asmenybės bruožų. Tikra šeima yra ta, kurios gyvenimas grindžiamas visai tautai reikšmingomis bendražmogiškomis vertybėmis. Nuo jų priklauso šeimos dorovingumas, dvasinis nusiteikimas, tautinė savimonė ir savijauta. Kiekviena šeima jaučiasi organiškai susijusi su savo tauta, Tėvyne, jos istorija, kalba, kultūra, papročiais ir kitomis vertybėmis. Tai padeda vaikui išsiugdyti veiklumą ir ištikimybę Tėvynei. Viena iš svarbiausių vaikų auklėjimo tautiškumo dvasia priemonių - labai artimas tėvų ir vaikų bendravimas, nuoširdūs pokalbiai. Kiekvienam vaikui Tėvynė prasideda nuo gimtojo namo slenksčio, pirmo ištarto žodžio, mamos pasakų. Tautinė savimonė ugdoma didele meile bei pagarba tėvams, seneliams, gimtajam šeimos židiniui. Poilsio valandomis namiškiai mėgsta pasikalbėti, aptarti rūpimus reikalus. Taip bendraudami tėvai ir privalo atskleisti vaikams išskirtinius Lietuvos istorijos momentus, o šeimos iškylose praturtinti tas žinias. Taip pat svarbu šeimoje ugdyti energingą, dorą ir darbštų žmogų. Vertingiausia, ką gali duoti tėvai savo vaikui, - tai išugdyti darbštumą, nes darbo kaip vertybės atgaivinimas tampa tautinės savimonės ugdymo šerdimi.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų reikšmė

Organizuotas ikimokyklinis ugdymas - tai pasiruošimas mokyklinei brandai. Mūsų visuomenėje seniai diskutuojama, ar būtina prieš mokyklą vaikui lankyti vaikų darželį? Pagal A. Gučą, labai svarbu yra laipsniškas vaiko perėjimas iš šeimos į mokyklą. Tai yra įmanoma, anot jo, kai vaikas pirmiausia lanko vaikų darželį, vėliau parengiamąją klasę, tada pradžios mokyklą. Dabar tyrimai teigia, kad jei tėvai kompetentingi, jei turi laiko ir noro garantuoti įvairią vaiko patirtį, jei gali sudaryti galimybes ją įgyti, eksperimentuoti, patikrinti ir pasaulio pažinimo srityje, ir bendravimo, ir žaidimo, vaiko brandumas mokyklai neturėtų kelti problemų, nors vaikas ir nelanko vaikų darželio.

Ką ankstyvasis organizuotas ikimokyklinis ugdymas vaikui duoda? Būtina pažymėti, kad vaikui lankant darželį yra didesnė galimybė pastebėti ir nustatyti galimus net ir menkiausius vaiko vystymosi sutrikimus, iš anksto prognozuoti, ar vaikas pasiekęs reikiamą brandumo lygį prieš mokyklą, padėti vaikui. Remdamiesi „Lietuvos vaikų brandumo mokyklai tyrimo moksline analize”, matome, jog ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymas ar nelankymas didžiausios įtakos turi vaikų domėjimuisi skaitymu ir skaitymo lygiui. Lankiusių ikimokyklinio ugdymo įstaigą vaikų bendras domėjimosi skaitymu ir skaitymo lygis yra aukštesnis nei nelankiusiųjų. Taipogi ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymas ar nelankymas turi didelės įtakos vaikų raidžių pažinimo ir rišlios kalbos bei klausymosi įgūdžių lygiui. Šiose srityse aukštesnių rezultatų vėlgi pasiekia lankę ikimokyklinio ugdymo įstaigas vaikai. Nelankiusiems ikimokyklinės ugdymo įstaigos vaikams gerokai sunkiau sekasi rišliai pasakoti su pagrindinėmis įvykio detalėmis grupelei bendraamžių ir klausytis kitų pasakojimo. Šiek tiek sunkiau jie kuria istorijas ir moka jas pasakoti. Beveik dvigubai daugiau yra nelankiusių ikimokyklinės įstaigos vaikų, kurie nesugeba sukurti istorijos, tačiau geba užduoti klausimus ir klausosi atsakymų, yra pasiekę vidutinį rišlios kalbos ir klausymosi lygį. Žemas lygis būdingas dvigubai daugiau nelankiusių ikimokyklines įstaigas vaikų nei jas lankiusiųjų. Nelankę vaikai tegali ne itin sklandžiai pasakoti patirtus įvykius. Tad galime teigti, jog didelę reikšmę vaiko pasirengimui mokyklai turi darželio lankymas ir nelankymas.

Vaiko brandumo mokyklai vertinimo metodai

Mokyklinės brandos kriterijai šiuolaikinėje pedagogikoje yra gana problemiški ir aiškinami nevienodai. Nustatyti, ar vaikas subrendęs mokyklai, galima įvairiais metodais. Pats paprasčiausias - vadinamasis Filipinų bandymas. Jo esmė tokia: vaikas deda kairę ranką ant galvos ir per galvą stengiasi pasiekti dešinės ausies kraštą. Jeigu tai pavyksta - jis subrendęs mokyklai (judesiai koordinuoti). Sudėtingesnis yra Kerno - Irazeko bandymas. Jį sudaro trys užduotys: nupiešti žmogų, nukopijuoti nuo lentos trumpą frazę ir tam tikra tvarka išdėstytus 10 taškų. Šių užduočių atlikimas vertinamas balų sistema, o jų skaičius rodo subrendimo lygį. Mūsų psichologai (G. Chomentauskas) sąlygiškai skiria du mokyklinės brandos struktūros komponentus: subjektyvų ir objektyvų. Objektyvūs mokyklinės brandos komponentai buvo aptarti anksčiau, o subjektyvi branda yra vaiko poreikis įgyti naują socialinę - mokinio - patirtį.

Tėvams, mėginantiems suprasti, ar vaikas yra pakankamai subrendęs mokyklai, svarbu žinoti vaiko stipriąsias puses ir išskirti sritis, kuriose jam dar reikalinga pagalba. Gebėjimas atsiskirti nuo tėvų yra vienas iš brandaus elgesio požymių. Juk akivaizdu, kad vaikas, pradėjęs eiti į mokyklą ar priešmokyklinę grupę, susidurs su tvarka ir lūkesčiais, kurie yra jam nauji, kitokie nei namie. Jam tikrai reikės išsiskirti su tėvais, pasitikėti svetimais žmonėmis, būti savarankišku, laikytis mokyklos ir klasės taisyklių, naujo dienos režimo, vykdyti nurodymus, valdyti pyktį. Jei vaikui tai pavyks padaryti sėkmingai, jis greitai ir ramiai prisitaikys mokykloje. Būsimas pirmokas turi būti emociškai atsparus, nesivaržyti bendrauti, nesibaiminti atsidurti tarp nematytų žmonių.

Vaiko brandos mokyklai vertinimas nėra vien tik jo intelektinių gebėjimų, žinių patikrinimas, o būtent tai, kaip vaikas gali atsiskleisti nepažįstamoje aplinkoje, parodyti savo įgūdžius ir gebėjimus, kurie nesusiję vien su skaičiavimu ir rašymu. Tai, kad vaikas pasimeta naujoje aplinkoje, išsigąsta arba nebenori toliau tęsti, užbaigti užduočių, gali rodyti jo emocinį nebrandumą mokyklai, panašų stresą jis išgyventų ir patekęs į mokyklą.

Tėvai yra pirmieji vaikų mokytojai, galintys ir turintys pradėti rengti jį mokyklai jau ankstyvame amžiuje. Vaiko pasirengimui mokyklai ir mokymosi sėkmei labai svarbus patyrimas namie. Pirmiausia, tėvai turėtų stengtis suteikti vaikui kuo įvairesnį patyrimą skirtingose situacijose. Reikėtų išnaudoti kasdienio šeimos gyvenimo situacijas mokymuisi. Pavyzdžiui, einant pasivaikščioti, į parduotuvę, gaminant maistą ir pan. Labai svarbu, kad mokymasis vyktų natūraliai ir būtų smagus. Kiekvienas vaikas domisi skirtingais dalykais ir turi savitą mokymosi stilių. Svarbu jį stebėti, realiai įvertinti jo gebėjimus, interesus ir prisiderinti prie jų. Jei vaikas atlieka per lengvas užduotis, patiria per mažai naujovių, jam nuobodu. Jei jis spaudžiamas - tampa nelaimingas ir praranda norą sužinoti ir bandyti ką nors nauja.

Rodyti pavyzdį. Juk vaikai nuolat imituoja. Tėvai turėtų būti mandagūs, paslaugūs ir pagarbūs su vaiku bei kitais žmonėmis. Konstruktyviai kritikuoti vaiką, nurodant netinkamą jo elgesį, klaidą, o ne vadinant, pavyzdžiui, „žiopliu“ ar „nevykėliu“. Vaikas turi suprasti, kad nepaisant nieko, tėvai jį mylės ir juo rūpinsis. Reikia vaiką dažnai apkabinti, kalbėtis su juo, žaisti ir skaityti kartu, skirti laiko vien tik jam. Taip pat sakyti, kaip gera būti jo tėvais. Vaikas turi jausti, kad jis dalinasi namais su kitais, yra šeimos narys. Vaikas turi turėti galimybę bendrauti su įvairiausiais žmonėmis. Kuo daugiau būti su kitais vaikais, žaisti, derėtis, planuoti, ginčytis. Nereikėtų skubėti spręsti jų konfliktų. Gerai, kai tėvai pamoko ir skatina vaiką susipažinti ir susidraugauti su nepažįstamais vaikais. Galima kartu stebėti įvairius žmones, aptarti jų santykių ypatumus, kalbėti apie žmonių panašumus ir skirtumus (pvz., kad jie yra iš kitų kultūrų, kaip jie rengiasi, kaip gyvena, ką valgo). Tegu vaikas pratinasi pabūti be tėvų, pvz., su giminaičiais. Žinoma, svarbu, kad vaikas iš anksto žinotų, kur ir su kuo jis leis laiką, kada vėl susitiks su tėvais. Visi namai turi taisykles, reikėtų jas aptarti su vaiku, nustatyti ribas. Taip vaikas mokysis atsakomybės, paklusti tam tikrai tvarkai. Vaikams, kuriems nustatytos aiškios ribos, geriau sekasi mokykloje, nei tiems, kurie auklėjami beveik be kontrolės arba ji yra labai griežta. Reikėtų nukreipti vaiko elgesį, bet nebūti diktatoriais. Paaiškinti vaikui įvairių reikalavimų prasmę, pvz., mašinėlę nuo laiptų pasiimti reikia todėl, kad kažkas gali nugriūti užkliuvęs (o ne dėl to, kad „aš taip pasakiau“). Vaikas gali mokytis atsakomybės priimdamas natūralias pasekmes, pvz., suprasdamas, kas nutiks, jei neprižiūrės drabužių. Reikėtų kalbėti su vaiku apie netinkamą elgesį, aptarti, kas atsitinka blogai pasielgus. Padėti vaikui pačiam sugalvoti, koks yra tinkamas elgesys konkrečioje situacijoje. Pasidžiaugti vaikui pasielgus tinkamai - tai veikia geriau nei bausmės. Nereikia saugoti vaiko nuo klaidų. Jis turi suprasti, kad jų pasitaiko, iš jų mokomasi, turi prisitaikyti prie nusivylimų. Vaikai laukia mokyklos pradžios, kai tėvai laukia šio įvykio. Reikėtų išreikšti teigiamas nuostatas į mokymąsi ir mokyklą, rodyti entuziazmą dėl vaiko veiklos, skatinant jį didžiuotis savo pasiekimais. Kalbėti su vaiku apie mokyklą, smagius dalykus, kuriuos jis ten darys, kokių svarbių ir naudingu dalykų galės išmokti. Stebėdamas ir veikdamas kartu, vaikas gali pajausti, kad skaitymas ir rašymas yra ne tik smagi, bet ir labai naudinga veikla (pvz., matydamas, kaip suaugę ieško svarbios informacijos knygose, žinynuose). Gerai prisitaikiusiems mokykloje vaikams tėvai paprastai nuo labai mažų dienų yra garsiai skaitę daug knygų. Net jei vaikas nesupranta, apie ką skaitoma, jis mėgsta būti kartu, klausytis tėvų balso ir mokosi kalbos. Norint padėti vaikui ugdyti pažintinius gebėjimus, svarbu su juo kuo daugiau kalbėtis. Galima dažnai komentuoti, kas daroma, pvz., atliekant namų ruošos darbus („dabar įdėsime nešvarius rūbus į skalbyklę“). Taip pat skatinti vaiką komentuoti, pasakoti savo įspūdžius, pasakyti apie jausmus. Užduoti vaikui klausimus, į kuriuos jis galėtų atsakyti daugiau nei „taip“ arba „ne“. Pvz., vaikštant rudenėjančiame parke, klausti, kuo panašūs ir skirtingi renkami lapai.

Tėvai (globėjai) gali kreiptis į Pedagoginę psichologinę tarnybą dėl vaiko brandumo mokyklai įvertinimo, ypač jei vaikui tais kalendoriniais metais sueina 5 metai nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d. Tarnyboje vertinimas atliekamas nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Dėl priešmokyklinio ugdymo brandos vertinimo registruotis galima nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 1 d.

tags: #bendras #vaiko #brandumas

• Naminių patiekalų idėjos
• Skaitykite apie fiziologinius pokyčius nėštumo metu
• Kurtuvėnų parapijos metrikų knygos
• Viliaus Tarasovo karjera
• Kūdikių odos priežiūra