Brailio raštas - tai ne tik rašto sistema neregiams ir silpnai matantiems žmonėms, bet ir pasaulis, atveriantis naujas galimybes pažinti ir bendrauti. Ši svarbi išradimo istorija prasidėjo 1829 m. Paryžiaus Aklųjų institute, kai Luisas Brailis, būdamas vos trylikos metų, sukūrė skaitymo būdą pirštais.
Luisas Brailis (1809-1852) apako trejų metų amžiaus. Būdamas šešiolikmetis, jis išrado skaitymo būdą pirštais, paremtą taškelių rinkiniu, atitinkančiu tam tikras abėcėlės raides. Aklas žmogus skaito liesdamas iškilimus: viena ranka skaitomi taškeliai, kita ranka užčiuopiama kita eilutė. Nuo 1878 metų Brailio raštas buvo priimtas naudoti visame pasaulyje.
Brailio raštas yra iškilių taškų rašto sistema akliesiems, kurią 1829 m. sukūrė prancūzas Luji Brailis. Kiekvieno rašmens (vadinamojo Brailio rašto langelio) pagrindas - šeši taškai, išdėstyti tinklelyje po tris taškus dviejuose stulpeliuose. Reikiamas rašmuo sudaromas, „iškeliant“ atitinkamus langelio taškus. Šešių taškų Brailio rašte iš viso įmanomos 64 skirtingos taškų kombinacijos, kuriomis užrašomos visos konkrečios abėcėlės raidės, skyrybos ženklai, skaitmenys ir muzikiniai ženklai.
Kaip iš pradžių sugalvota Lui Brailio, raidžių nuo „a“ iki „j“ žymėjimui, rašmens langelyje naudojami tik keturi viršutiniai taškai. Trečiasis (apatinis kairysis) taškas pridėtas prie raidžių nuo „a“ iki „j“, žymint raides nuo „k“ iki „t“. Abu apatiniai (trečiasis ir šeštasis) taškai pridėti prie raidžių nuo „a“ iki „e“, žymint raides „u“, „v“, „x“, „y“ ir „z“. Kadangi skirtingų Brailio rašto taškų kombinacijų kiekis yra labai ribotas, daugumoje Brailio rašto sistemų naudojami signaliniai ženklai, užimantys atskirą Brailio rašto langelį ir suteikiantys kitą prasmę iškart po jų einančiam ženklui arba ženklų grupei. Pavyzdžiui, tokiais signaliniais ženklais žymimos didžiosios raidės ir skaitmenys.
Brailio raštas lietuvių kalbai
Lietuvių kalbai Brailio abėcėlę 1927 metais pritaikė Pranas Daunys. Jis rėmėsi latvių, vokiečių bei kitų lotynų kalbų abėcėlėmis. Grįžęs iš Rygos aklųjų instituto, Pranas Daunys, naudodamas lotynišką, latvišką ir vokišką Brailio rašto abėcėlėmis, sudarė lietuviškąjį reljefinį raidyną neregiams. Lietuvos visuomenei originaliąją Brailio rašto abėcėlę pirmasis pristatė profesorius Petras Avižonis 1923 metais išleistoje knygelėje „Aklųjų globojimas kitur ir Lietuvoje“.
Prano Daunio sukurta lietuviška Brailio abėcėlė buvo mokoma 1928 m. pradėjusio veikti Kauno aklųjų instituto mokinių. Nuo 1930 m. ten Brailio raštu pradėta spausdinti knygas. Ši abėcėlė buvo naudojama iki 2000 m., kai joje buvo įvesta keletas pakeitimų. Reformuota lietuviška Brailio abėcėlė, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. birželio 29 d. įsakymu.
Brailio raštas ir šiuolaikinės technologijos
Nors Brailio rašto lentelė ir grifelis šiuo metu mažai benaudojami, juos pakeitė aklųjų rašomosios mašinėlės ir kompiuteriai. Brailio raštas labai tobulėja ir yra integruotas į išmaniuosius įrenginius. Prie kompiuterio galima prijungti prietaisą, vadinamą Brailio eilute, ir skaityti Brailio raštu viską, kas rodoma kompiuterio ekrane bei rašyti Brailio raštu. Tekstas vienu metu pasirodo reginčiųjų raštu ekrane ir Brailio raštu Brailio eilutės prietaise. Tai labai patogu ugdant sutrikusios regos vaikus, nes pedagogams nebereikia mokytis Brailio rašto - viską, ką mokinys su sutrikusia rega parašo Brailio raštu, pedagogai gali perskaityti reginčiųjų raštu kompiuterio ekrane.
Brailio raštas integruotas į išmaniuosius telefonus, suprogramuotos specialios Brailio rašto klaviatūros. Jomis parašytas tekstas automatiškai paverčiamas į reginčiųjų raštą, todėl neregiai labai aktyviai dalyvauja virtualiame gyvenime, reiškiasi socialiniuose tinkluose, apsipirkinėja internetinėse parduotuvėse, nemažai jų dirba nuotoliu.
Šiuo metu neregiams ar silpnai regintiems padeda technologijos, tarp jų ir dirbtinis intelektas - galima gauti labai informatyvius nuotraukų aprašus ir klausinėti dirbtinio intelekto įvairių klausimų apie pateiktą nuotrauką. Taip pat kuriamos mašinos, padedančios nematantiems vaikams suprasti ir programavimo kalbas.
"Lego" kaladėlės su Brailio raštu
„Lego“ fondas sukūrė inovatyvų sprendimą, skatinantį įtraukųjį ugdymą - kaladėles su Brailio raštu. Ant kaladėlių šalia Brailio rašmenų bus atspausdintos ir reginčiųjų rašto raidės ir skaičiai, kad kartu su aklaisiais galėtų žaisti regintys mokytojai, mokiniai ir šeimos nariai. Tai leis akliesiems, silpnaregiams ir regintiems vaikams žaisti, bendrauti ir mokytis kartu.
Kaladėlių rinkinį sudarys apie 250 kaladėlių, ant kurių bus pavaizduoti Brailio abėcėlės simboliai, skaičiai nuo 0 iki 9 ir matematikos simboliai. Šiuo metu testuojamos kaladėlės su Brailio raštu anglų, danų, norvegų ir portugalų kalbomis. Vėliau planuojami prototipų prancūzų, ispanų ir vokiečių kalbomis bandymai. Gamintojai tikina, kad „Lego“ kaladėlės bus gaminamos ir su kitų šalių Brailio rašto simboliais.
Pasaulinė Brailio rašto diena
Tarptautinė baltosios lazdelės diena, minima kasmet spalį, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į regėjimo negalią turinčių žmonių problemas, informuoti apie regos sutrikimo priežastis ir pagerbti šių žmonių pasiekimus. 2019 m. sausio 4 d. pirmą kartą buvo paminėta šventė, skirta prancūzų aklųjų mokytojo Luji Brailio išradimui - Pasaulinė Brailio rašto diena. Luji Brailio garbei statomi paminklai, kaldinamos monetos ir medaliai, leidžiami pašto ženklai, apie jį parašyta daug knygų.
Brailio rašto vadovėliai neregiams vaikams yra didesni bei storesni nei tie, iš kurių mokosi matantys vaikai. Dėl Brailio rašto specifikos visos reginčiųjų vadovėlio informacijos į vieną knygą nesutalpinsi, todėl skirtąjį neregiams sudaro keturios, penkios, kai kuriais atvejais - net aštuonios gerokai didesnio formato knygos. Visi vadovėliai Brailio raštu yra „gimę“ Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre įsteigtoje leidykloje. Vasara vadovėlių rengėjams - pats darbymetis, siekiant, kad visi vadovėliai Brailio raštu būtų atspausdinti iki mokslo metų pradžios.
Brailio rašto vadovėliuose - ne vien tik tekstai; juose, kaip ir įprastuose, esama piešinių, schemų, diagramų. Iliustracijas paruošia vyresnioji redaktorė Aldona Kondrotienė. Kai kuriuos piešinius tenka perpiešti iš vadovėlių naudojantis specialia piešimo programa. Vėliau piešinys su iškiliais kontūrais atspausdinamas ant specialaus popieriaus ir įsegamas į vadovėlį. Schemos, brėžiniai, diagramos gali būti braižomi ir vadinamuoju „taškiniu“ būdu. Tokios iliustracijos sudarytos iš iškilių taškelių kombinacijų, kurias neregiai apčiuopia pirštais. Kai reikia pavaizduoti skirtingas spalvas, pritaikomi įvairūs linijų ar brūkšnelių išdėstymo būdai. Vienos detalės „spalvinamos“ taškeliais, kitos - brūkšneliais ir panašiai. Toks „marginimo“ būdas neregiams atstoja spalvas.
