Vasarą daug laiko praleidžiame gamtoje - soduose ir sodybose, prie vandens telkinių, parkuose ir miškuose. Čia pilna mažų sutvėrimų, galinčių pridaryti didelių rūpesčių. Vabzdžių įgėlimai dažniausiai būna skausmingi, o reakcija į juos gali būti dvejopa - normali arba alerginė.
Vabzdžių įkandimai - gana nemalonūs, ypač kūdikiams ir vaikams, kurie skausmui ir diskomfortui yra mažiau pakantūs nei suaugę žmonės. Daugumai žmonių, įgėlus vabzdžiui, pasireiškia tik vietinės odos reakcijos - skausmas, patinimas ir paraudimas. Tačiau 2-3 proc. žmonių yra alergiški vabzdžių nuodams - jiems pasireiškia alerginės reakcijos, o sunkiausiais atvejais ištinka anafilaksinis šokas, kuris, laiku nesuteikus pagalbos, gali baigtis net mirtimi.
Kaip atpažinti vabzdžio įkandimą
Vabzdžio įkandimą atpažinsite kruopščiai apžiūrėję skaudamą vietą - įgėlimai dažniausiai pastebimi ant galūnių ar drabužių nedengiamose kūno vietose. Apžiūrėję patinusią ir paraudusią vietą, galite nustatyti, kokio vabzdžio tai įkandimas - po bičių įgėlimų paprastai lieka geluonis, todėl jie skausmingesni nei kitų anksčiau minėtų vabzdžių.
Įkandus uodui, erkei, mašalui ir kitam kraujasiurbiui oda parausta, patinsta, įkandimo vietą niežti ir skauda. Mat, vabzdžiai su seilėmis į odą įleidžia kraujo krešėjimą stabdančios medžiagos (antikoagulianto). Ypač skausmingi sparvų įkandimai: paraudusioje pažeistoje vietoje atsiranda nedidelė papulė, kartais ir pūlinys, gali suprastėti savijauta, šiek tiek pakilti temperatūra.
Kai kurių vabzdžių įkandimai gali būti pavojingi. Anot šeimos gydytojos, įkandus ar įgėlus vabzdžiui, kūnas pirmiausia reaguoja lokaliai - atsiranda patinimas ir paraudimas įkandimo vietoje. Kai kuriais atvejais žmogus gali jausti skausmą, deginimą ar niežulį. Paprastai įgėlimo požymiai palengvėja praėjus kelioms dienoms, o po 10 dienų visiškai dingsta.
Dažniausiai dėl uodų ir mašalų įkandimų nerimauti nereikėtų - jie į žmogaus kūną nesuleidžia nuodų. Tokie vabzdžiai įkandimo metu suleidžia seiles su kraujo krešėjimą stabdančia medžiaga, kad lengviau prisiurbtų kuo daugiau kraujo. Todėl uodų ir mašalų įkandimai palieka nedidelį patinimą, paraudimą ar niežėjimą, tačiau didesnių simptomų nesukelia.
Rimtesnį sveikatos sutrikdymą gali sukelti bičių, širšių ir vapsvų įkandimai, kadangi šie vabzdžiai į žmogaus kūną sušvirkščia nuodų, kurie gali sukelti alerginę reakciją. Pasak I. Žalnėravičienės, reikėtų atkreipti dėmesį į įkandimo vietą - įgėlimas itin pavojingas, jei buvo įgelta į liežuvį, ryklę ar gerklas, kadangi patinę organai gali sukelti kvėpavimo sutrikimą.
Pirmoji pagalba ir gydymas
Jei įgėlimas buvo ne itin pavojingas, o savijauta išlieka normali, padės paprastos priemonės. Pirmiausia, negalima kasyti pažeistos vietos, nes niežės dar labiau ir dėl įdrėskimų gali kilti infekcija. Tinimą ir skausmą mažina šaltas kompresas ar ledas. Paprastai tokių kraujasiurbių kaip uodai ar mašalai įkandimai nėra pavojingi ir nemalonūs reiškiniai greitai išnyksta.
Ant kūno pastebėjus vabzdžio įkandimą, svarbu neišsigąsti ir stebėti, kaip keičiasi savijauta ir kokia yra žmogaus reakcija. Nerekomenduojama geluonies traukimui naudoti pinceto, kadangi atsiranda didelė tikimybė geluonį suspausti ir tokiu būdu įleisti dar daugiau nuodų.
Skubiai pašalinkite bitės geluonį, nes iš jo dar kurį laiką sunkiasi nuodai. Nuimkite geluonį (dėl bičių įgėlimų) - geriausia tai padaryti nagu, ar banko kortele. Jokiu būdu nespauskite geluonies, nes nuodų gali dar daugiau patekti į įkandimo vietą ir netraukite burną, nes nuodų gali patekti ir traukiančiajam.
Išvalykite įkandimo vietą. Įkandimą ar įgėlimą nuplaukite šaltu vandeniu ir muilu. Labai svarbu įkandimo vietos nekasyti - kasymo metu dar plačiau pasiskirsto vabzdžio suleisti nuodai ir išsiskiria niežulį sukeliančios medžiagos.
Norint sumažinti patinimą ir niežulį įkandimo vietoje, patariama dėti šaltus kompresus bent keletą kartų per dieną ir palaikyti 10 min. (ledo nedėkite tiesiai ant odos - o tik per švaraus audinio skiautę). Jei niežulys nemažėja, odą nuraminti gali geliai ar kremai, skirti specialiai vabzdžių įkandimo padariniams mažinti. Jei jaučiate skausmą, jį sumažinti padės nesteroidiniai vaistai, tokie kaip ibuprofenas ar paracetamolis. Jei skirsite vaikui - būtinai laikykitės ant buteliuko pateiktų dozavimo nurodymų arba apsitarkite su gydytoju ar vaistininku.
Jeigu įkandus ar sugėlus vabzdžiui, atsiranda tik vietinės odos reakcijos - pažeistos odos vietos skausmas, patinimas ir paraudimas, medikų pagalbos dažniausiai neprireikia. Galima įsigyti specialų kremą, kuris padės numalšinti odos niežėjimą ar dilgčiojimą, įkandus bet kokiam vabzdžiui. Vienas iš komponentų tokių kremų sudėtyje yra baltasis ichtiolas, kuris pasižymi antibakteriniu, antiseptiniu ir uždegimą slopinančiu poveikiu, minkština odą ir gerina jos kraujotaką.
Alerginės reakcijos ir anafilaksinis šokas
Bitės, širšės ir vapsvos dažnai sukelia alergines reakcijas. Alergiškiems žmonėms net vienos bitės įgėlimas gali sukelti gyvybei pavojingą alerginę reakciją, kai išberia visą kūną, trūksta oro, krinta kraujospūdis, vystosi šokas - sunkiausia organizmo reakcija. Tuomet atsiranda dusulys, silpnumas, svaigsta galva, pykina, žmogus netenka sąmonės.
Anafilaksinis šokas yra sunki alerginė reakcija, sutrikdanti viso organizmo veiklą ir kelianti pavojų gyvybei. Anafilaksinės reakcijos metu į kraują išskiriamos cheminės medžiagos, kurios plečia kraujagysles ir siaurina kvėpavimo takus. Staigiai mažėja arterinis kraujo spaudimas, sutrinka kvėpavimas. Gali sutinti liežuvis ir gerklė, todėl padidėja deguonies trūkumo rizika, žmogus neretai praranda sąmonę. Bėrimas gali išplisti į kitas kūno vietas, pradeda mušti karštis, atsiranda nerimas, ima niežėti padus, delnus, viso kūno odą.
Alerginių reakcijų pasireiškimas kiekvienam yra individualus, tačiau jos paprastai prasideda per pirmąsias keliolika minučių nuo įkandimo. Alergijos simptomai gali varijuoti nuo silpnumo, niežulio, veido tinimo, šaltkrėčio, pykinimo, vėmimo, kūno skausmų iki sąmonės sutrikimo ar apalpimo, dusulio, kraujo spaudimo nukritimo ar traukulių.
Pastebėjus žmogų, kuriam prasidėjo alerginė reakcija, svarbu nuraminti žmogų ir patiems išlikti ramiems, nes tik taip suteiksite kuo geresnę pirmąją pagalbą. Gydytoja pirmiausia pataria pašalinti geluonį, tuomet sugirdyti žmogui antialerginių vaistų. Jei būklė sparčiai blogėja - didėja silpnumas ar patinimas, dusulys, bėrimai - skambinti pagalbos telefonu 112.
Ištikus anafilaksiniam šokui, brangi tampa kiekviena sekundė. Skambinkite 112 arba patys kuo greičiau nugabenkite nukentėjusįjį į artimiausią ligoninę. Sugeltam žmogui krenta kraujo spaudimas, todėl į raumenis reikia sušvirkšti 0,1 proc. 0,5 ml adrenalino. Vabzdžių įgėlimams jautriam žmogui visada reikia turėti švirkštą su adrenalinu.
ANAFILAKSINIO ŠOKO (ANAFILAKSIJOS) SKUBIOSIOS PAGALBOS PROTOKOLAS, ANAFILAKSIJOS REAKCIJOS GYDYMAS SLAUGYTOJAMS
Kada reikia kreiptis į gydytoją
Jei įgėlimas buvo ant rankos ar kojos, pakelkite galūnę. Jei patinimas išplito toliau nuo sugeltos vietos, skauda, svaigsta galva, pakyla temperatūra, taip pat, jei patinimas nemažėja 1-2 paras, reikia gydytojo pagalbos.
Jei gydantis namuose savijauta negerėja arba net blogėja - praėjus kelioms dienoms patinimas ir paraudimas plečiasi, pradeda kilti temperatūra, įkandimo vietoje atsiranda pūliuojanti žaizda. Taip pat su gydytoju reikėtų pasitarti, jeigu vabzdžio įkandimas yra veido srityje, netoli akies.
Pastebėjus „taikinio“ tipo bėrimą, kuomet aplink įkandimo vietą formuojasi paraudusios odos ratilai, jau reikėtų gydytojo konsultacijos.
Jei įtariate ar nustatote įkandimą vabzdžio, kuriam asmuo alergiškas, derėtų tuojau pat skambinti greitajai medicinos pagalbai dėl realios anafilaksinio šoko rizikos. Neturint šios priemonės po ranka, tikslinga kviesti greitąją pagalbą, asmenį nuraminti, pasodinti, skatinti ramiai, tolygiai kvėpuoti ir nenuleisti nuo jo akių. Besivystant anafilaksijos šokui, žmogų gali tekti gaivinti dėl kvėpavimo takų obstrukcijos, tai yra sustojusio kvėpavimo.
Sunerimti reikėtų, jei kelias savaites po vabzdžio įkandimo ar įgėlimo dėl neaiškių priežasčių pakyla temperatūra ar atsiranda bėrimas.
Kaip apsisaugoti nuo vabzdžių įgėlimų
Vasarą pramogaujant gamtoje nedera pamiršti, kad šis nuostabus periodas - pačių įvairiausių vabzdžių suaktyvėjimo laikotarpis. Vapsvos, bitės, uodai, širšės, mašalai tyko mūsų ne tik už miesto ribų - sode, miške ar prie vandens telkinio, bet ir pačiame mieste. Apsiginti nuo šių gyvių padeda ant langų sumontuoti tinkleliai, specialūs kremai ar purškalai, kuriais apsaugome atviras kūno vietas.
Vienas efektyviausių būdų apsaugoti vaikus nuo vabzdžių įgėlimų - būnant gamtoje naudoti repelentus. Jais purškiamos atviros kūno vietos. Labai svarbu, kad priemonės purškiant nepatektų į akis ar kvėpavimo takus. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kiek laiko priemonė veikia: akivaizdu, kad vieną kartą papurškus, repelentas visą dieną vaiko neapsaugos.
Kūdikiams, mažiems ar jautresniems vaikams galima naudoti ir kitas priemones, apsaugančias nuo kraujasiurbių - tai eteriniai aliejai, specialios apyrankės ir kt. Tinkamai aprenkite vaikus, ypač eidami į mišką, kad drabužiai dengtų kuo daugiau atvirų odos plotų. Atsargiai elkitės iškylų metu: nelaikykite atidarytų gėrimų, ypač saldžių, buteliukų, nes į juos gali patekti širšių.
Purškalus ar pieštukus, skirtus naudoti ant odos ar rūbų, būtina atnaujinti, nes pasenęs, blėstantis repelentas gali prikviesti dar daugiau vabzdžių. Atkreipkite dėmesį ir į savo naudojamas kosmetikos priemones - gamtoje geriausia vengti saldžių, išraiškingą kvapą turinčių kvepalų ar kūno priežiūros priemonių.
Apsisaugoti nuo vabzdžių įkandimų gali padėti ir atsargus bei tinkamas elgesys gamtoje. Patariama nebūti aplinkoje, kurioje stovi aviliai ar pjaunama žolė, stengtis po ją nevaikščioti basomis kojomis.
Tarp vaikų netgi atsiranda ir naujų klinikinių pasireiškimų, pavyzdžiui, „Skeeter“ sindromas, reiškiantis stiprią vietinę reakciją į uodų įkandimus. Šis sindromas ypač dažnai pasitaiko vaikams, turintiems atopinių ligų, pavyzdžiui, bronchų astmą, alerginį rinitą ar atopinį dermatitą.
Gydytoja iš kasdienės praktikos teigia pastebinti, kad vis dažniau vaikams po vabzdžių įkandimų ar įgėlimų pasireiškia ganėtinai stiprios vietinės reakcijos, taip pat dažnai pasitaiko dilgėlinės pobūdžio bėrimas. Tokia realybė, pasak medikės, siejama su klimato atšilimu, o dėl šylančio klimato keičiantis vabzdžių rūšims, panašių reakcijų turėtų tik daugėti.
