Vasarą dažnas tėvas susimąsto apie vaiko išleidimą į darželį. Nors Lietuvoje darosi įprasta į darželį užrašyti vos gimusius vaikelius, tačiau vis dėlto yra nemažai ir tokių tėvų, kurie susizgrimba tik rudeniop. Teisybę pasakius, darželį geriau rinktis vaikui paaugus - tada galėsite rasti įstaigą, kuri labiau atitiks jau ūgtelėjusio ir savo charakterį spėjusio parodyti vaiko poreikius.
Kodėl verta leisti vaiką į darželį?
Nemažai tėvų, galintys sau leisti samdyti auklę, nusprendžia iki mokyklos vaikus auginti namuose. Tačiau, darželyje vaikas ne tik rengiamas mokyklai. Darželyje vaikai susitinka, bendrauja, mokosi būti savarankiški. Geras darželis stimuliuoja vaiko vaizduotę bei fizinį, socialinį, intelektualinį ir emocinį vystymąsi.
Darželyje vaikas išmoksta užmegzti santykius su kitais suaugusiaisiais (auklėtojomis, muzikos mokytoja, šeimininkėle ir t.t.), lavėja jo savarankiškumas. Žaisdamas su kitais vaikas, jūsiškis mokosi dalintis, laukti savo eilės, bendradarbiauti ir spręsti kylančias problemas. Žaisdamas su priemonėmis ir užsiimdamas amžių atitinkančia veikla, vaikas įgyja svarbių gebėjimų, kurie vėliau pravers sprendžiant matematikos uždavinius, mokslines problemas, mokantis skaityti, rašyti ir net piešti!
Kodėl ne auklė?
Kadangi ikimokyklinės įstaigos vaidmuo yra neabejotinas, nenuostabu, kad kai kurie tėvai išsigąsta nemalonių potyrių ir nusprendžia, kad viską, ką vaikas išmoks darželyje, gali namuose išmokyti jie patys arba puiki auklytė. Žinoma, pirmieji vaiko mokytojai yra tėvai, ir jų įtaka vaiko gyvenime yra neišmatuojama. Tačiau darželyje (tokiame, kuriame bendradarbiaujama su tėvais) tai, ko vaikas mokosi namie, yra įtvirtinama, ir yra išmokstama naujų dalykų bei įgyjama kitų įgūdžių. Darželyje vaikai susitinka su naujais žmonėmis, įgyja naujos patirties. Tirdami pasaulį be tėvų ir už saugių namų sienų, vaikai įgyja pasitikėjimo ir savarankiškumo.
Darželio dienotvarkė - saugumo ir aiškumo garantas
Renkantis darželį, labai svarbu išsiaiškinti darželio dienotvarkę. Darželis - ne tik vaiko priežiūros institucija. Darželyje vaikas privalo užsiimti veikla. Geriausias darželis yra toks, kur kiekvieną dieną ir vaikai, ir tėvai, ir pedagogai žino, kas kada įvyks. Vaikams rutina suteikia saugumą, tėvams - aiškumą, pedagogams - darbo nuoseklumą.
Tokiame darželyje vaikai žino, kada valgys, kada bus Ryto Ratas, kada - veikla centruose, kada - metas pasakai, miegeliui, žaidimams lauke ar miegui. Kiekviena grupė turi savo dienotvarkę, jums belieka paprašyti, kad vaiko auklėtoja su ja supažindintų. Jeigu auklėtoja nė nemirktelėjusi atsako, kad čia vaikai žaidžia, susirūpinkite. Gali būti, kad tokiame darželyje vaikai yra tik prižiūrimi, kad nenusisuktų galvos.
Dienotvarkė privalo būti nuspėjama, kad vaikai žinotų, ko kasdien tikėtis, tačiau ir lanksti, kad būtų galima ją keisti ypatingomis dienomis (pvz., vaiko gimimo dieną, labai lietingą dieną (kai nepavyksta išeiti į lauką) ir pan.). Svarbiausia ne tai, kelintą valandą kas vyks, o tai, kad dienotvarkė sąlygoja darželio gyvenimo ritmą.
Kaip pasirinkti tinkamą darželį?
Tėvų pasirinkimą dažniausiai lemia darželio darbo valandos, kaina ir darželio lokalizacija. Džiugu, kad vis daugiau tėvų rūpinasi ir darželio pedagogų kvalifikacija bei ugdymo programomis. Darželio vieta - irgi svarbus argumentas. Patogiausia rinktis arba tą, kuris yra arti namų arba tą, kuris netoli tėvų darbo. Puiku, jei toks darželis dar ir atitinka jūsų lūkesčius.
Kai kurie darželiai (Montessori, Valdorfo) remiasi tam tikra pedagogine filosofija. Neveskite vaiko ten vien todėl, kad veda kaimynas ir yra labai patenkintas. Išsiaiškinkite, įsigilinkite, pagalvokite, ar ši filosofija ir programa tikrai tinka jūsų vaikui. Šiuose darželiuose yra taip, kad vaikas pakliūva į tam tikrą sistemą: jei ji vaikui tinka, fantastika, tačiau jei netinka - galite labiau pakenkti, nei padėti.
Privatūs darželiai kerta per kišenę, tačiau juose daugiau priemonių, labiau motyvuoti pedagogai, mažesnės, modernesnės grupės. Taigi atėję į pasirinktą darželį, paprašykite, kad darželio direktorė papasakotų, kokia yra jų ugdymo programos ašis ir pagrindiniai tikslai. Nesidrovėkite klausti ir tada, kai vaikas pradeda eiti į darželį.
Kas vis dėlto svarbiausia? Pedagogas!
Priemonės, patalpos, saugumas ir puikus vadovavimas yra labai svarbūs, tačiau pedagogas lemia, ar darželis bus ta vieta, kurią vaikas prisimins su džiaugsmu. Kai rinksitės ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kurioje vaikas praleis daugiau laiko nei su Jumis, atkreipkite dėmesį: ar pedagogas nuoširdžiai bendrauja su vaikais? Ar mielai kalba su jumis?
Priklausomai nuo pasirinktos įstaigos, vaikai gali užsiimti labai skirtingomis veiklomis. Žinoma, mokymosi programa daugiau mažiau yra vienoda visose ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Bet kokiu atveju, vaikai darželyje išmoksta daugelį gyvenimui svarbių įgūdžių. Jie mokosi valgyti savarankiškai, išmoksta gerų manierų ir įgunda naudotis stalo įrankiais.
Jie palaipsniui susidraugauja su daugeliu vaikiškų knygų: klausydamiesi auklėtojos skaitomų pasakų jie ne tik sužino apie įvairių personažų patiriamus nuotykius, bet ir lavina vaizduotę, įgyja žinių apie pasaulį, plečia žodyną, lavina susikaupimą ir kitus gebėjimus. Jie sprendžia galvosūkius, žaidžia stalo žaidimus, konstruoja pastatus iš kaladėlių. Linksmindamiesi jie išmoksta daug dalykų, tokių kaip atkaklumas, siekiant tikslo, arba taisyklių laikymosi.
Darželyje vaikai gali tyrinėti, eksperimentuoti ir patirti į valias. Dėl to jie sužino daug dalykų apie gamtą, technologijas ir viską, kas juos supa aplink. Jie taip pat mokosi daryti išvadas, logiškai mąstyti ir pan. Be abejonės, jie mokosi piešti, karpyti, lankstyti, kurti figūras iš plastilino ar modelino.
Darželyje vaikai siaučia žaidimų aikštelėse lauke. Jie nešvaisto laiko: stiprina raumenis, lavina koordinaciją, greitį, lankstumą ir t. t.. Beje, jie ruošiasi mokymuisi rašyti: norėdami gerai valdyti rankas, turi valdyti pečius, rankas ir visą kūną. Priešmokyklinė grupė ne tik ruošiasi naujam ir be galo svarbiam gyvenimo etapui - mokyklai, bet vis dar energingai žaidžia, siaučia, lavina vaizduotę.
Pasiruošimas darželiui: svarbūs žingsniai
Vaikų darželio lankymo pradžia - reikšmingas įvykis tiek tėvams, tiek jų mažyliams. Pirmieji žingsniai į formalųjį ugdymą yra didžiulis vaiko raidos šuolis. Jis žymi formalaus švietimo proceso ir mokymosi visą gyvenimą pradžią. Nors šis procesas gali būti įdomus ir įtraukiantis, jį taip pat gali lydėti baimė ir nerimo jausmas.
Nuo rutinos sukūrimo iki socialinių įgūdžių ugdymo - viskas sėkmingai pasirengimui į darželį. Pradėkite pratinti vaiką prie kasdienės rutinos. Planuokite reguliarų valgymo, žaidimų, ėjimo miegoti laiką. Rutinos laikykitės nuosekliai. Ugdykite savarankiškumą, leisdami vaikui atlikti paprastas, jo amžių ir gebėjimus atitinkančias užduotis, pavyzdžiui, apsirengti, naudotis vonios kambariu ar susitvarkyti žaislus.
Suteikite savo vaikui galimybę bendrauti su kitais vaikais. Atsižvelgdami į individualias galimybes organizuokite vaiko susitikimus su bendraamžiais, leiskite į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, būrelius arba prisijunkite prie bendruomenių veiklos. Skatinkite vaiką dalintis, klausytis jį supančių žmonių. Reguliariai skaitykite savo vaikui ir ugdykite jo pozityvų požiūrį į knygas ir skaitymą. Parodykite raides, aptarkite paveikslėlius ir užduokite klausimų apie perskaitytą istoriją. Taip suteiksite vaikui pamatinius, pirmuosius raštingumo įgūdžius ir meilę skaitymui. Vaikiškų knygų skaitymas - labai svarbi ugdymo proceso dalis šiuolaikinėse ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Organizuokite veiklą, lavinančią smulkiąją motoriką, pavyzdžiui, konstravimą, piešimą, manipuliavimą smulkiomis detalėmis, lipdukų klijavimą (svarbu atkreipti dėmesį į tinkamiausio vaiko amžiaus rekomendacijas). Išlavinti smulkiosios motorikos įgūdžiai palengvins veiklų atlikimą darželyje. Be to, smulkiosios motorikos lavinimas labai glaudžiai siejasi su vaiko kalbos ir pažinimo funkcijų raida. Vaikui būtina veikla, kurią atliekant lavinama stambioji motorika, pavyzdžiui, bėgiojimas, šokinėjimas, įvairūs aktyvūs žaidimai lauke, kamuolio gaudymas, mėtymas ir kt. Tvirti vaiko stambiosios motorikos įgūdžiai yra labai naudingi vaiko fizinei veiklai su bendraamžiais darželyje.
Skatinkite vaiką užduoti klausimus, tyrinėti savo aplinką ir atrasti naujų dalykų. Tai padeda ugdyti vaiko meilę mokymuisi ir geriau apdoroti gaunamą informaciją. Žaiskite žaidimus, kurių metu būtina aktyviai klausytis. Į kasdienę veiklą įtraukite paprastas matematikos sąvokas. Skaičiuokite daiktus ir įvardinkite formas. Tai suteikia pagrindą matematiniams įgūdžiams lavinti ir palengvina šį procesą darželyje.
Įsitraukite į pokalbius su vaiku, turtinkite vaiko žodyną ir padėkite jam išlaisvinti savo mintis. Tuo pat metu stiprinsite tarpusavio ryšį ir geriau pažinsite savo vaiką. Skatinkite jį išreikšti save pasakojant, dainuojant, žaidžiant ir pasitelkiant vaizduotę. Jei įmanoma, suplanuokite apsilankymą darželyje, kurį lankys Jūsų vaikas. Supažindinkite juos su aplinka, pedagogais ir leiskite patyrinėti aplinką. Atsižvelgdami į savo vaiko amžių mokykite jį apie tinkamos mitybos, mankštos ir asmeninės higienos svarbą. Pateikite vaikui jo amžių atitinkančius galvosūkių, žaidimų ir kitokius užduočių.
Jei Jūsų vaikas patiria nerimą, kai paliekate jį su kitais žmonėmis, praktikuokite trumpus išsiskyrimus su vaiku, kad padėtumėte jam prisitaikyti. Išlaikykite teigiamą požiūrį į darželį ir teikite vaikui daug padrąsinimo bei pagyrimų. Svarbiausia, kad vaikas būtų savarankiškas atitinkamai pagal amžių, gebėtų išreikšti būtiniausius poreikius ir galėtų bent trumpam pabūti be Jūsų. Jei vaikas yra pasitikintis savimi, greičiausiai jis yra emociškai pasirengęs darželiui. Jei vaikas yra drovus, adaptacija gali užtrukti šiek tiek ilgiau, tačiau šis procesas atneš daug naujų įgūdžių, žinių ir idėjų.
Informuokite atsakingus asmenis apie bet kokius Jūsų vaiko mitybos apribojimus ar alergiją. Sukurkite palankią mokymosi aplinką namuose, paruoškite vaikui skirtą mokymosi vietą. Skatinkite vaiką skaityti, konstruoti, piešti, atlikti įvairias užduotėles. Atsižvelkite į vaiko amžių ir pomėgius. Skatinkite vaiko socialinę sąveiką per bendrus žaidimus su artimaisiais, Jūsų draugų vaikais, taip pat vaikas gali lankyti sporto, dailės, muzikos ar kitokius užsiėmimus.
Žinoma, tai priklauso nuo to, kokio amžiaus vaikas pradeda lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Jei kalbame apie mažylius nuo maždaug 2 metų, puiku, jei jie vartoja trumpus žodelius, moka išreikšti būtinuosius savo poreikius, yra įpratę prie bent minimalių taisyklių. Linkime, kad darželio lankymas būtų neįkainojamas, pozityvus ir vaiko raidą skatinantis procesas. Į naują pradžią žvelkite pozityviai. Svarbiausia, pasiruošimo darželiui nepaversti įtampos kupina veikla. Leiskite vaikui mokytis savo tempu. Atminkite, kad kiekvienas vaikas vystosi individualiai, todėl to paties amžiaus vaikų gebėjimai gali skirtis.
Vaikų adaptacija darželyje
Pozityvus tėvų nusiteikimas - gera pradžia. Neretai tiek ruošiantis rugsėjui ir kalbantis su tėvais apie vaiko įpročius, pomėgius, jo laukiančius pokyčius darželyje, tiek vaikui jau atėjus į darželį, susidaro įspūdis, kad patys tėvai dar nėra pasiruošę atiduoti vaiką darželio globai. Žinoma, kad nerimas ir kylantys klausimai yra visiškai natūralūs - juk vaikui pradėjus lankyti darželį, keičiasi visos šeimos rutina. Vis dėlto apsisprendus išleisti vaiką į darželį reikėtų laikytis savo nuostatų ir stengtis nusiteikti pozityviai, o savo nerimo nerodyti prie vaiko. Jei mažylis mato, kad tėvams neramu jį palikti darželyje, natūraliai formuojasi suvokimas, kad kažkas su šia vieta yra negerai. Be to, slegianti nuotaika persiduoda ir vaikui. Dėl šios priežasties pozityvus tėvų nusiteikimas gali būti labai reikšmingas sklandžiai vaiko adaptacijai.
Neplanuokime kitų didelių pokyčių. Kitas dažnai pasitaikantis reiškinys - tai tėvų noras prieš pat darželio pradžią padaryti vaiką kuo savarankiškesniu. Savarankiškumas ir gebėjimas pačiam atlikti tam tikrus dalykus, kaip, pavyzdžiui, apsirengti, iš tiesų gali palengvinti adaptaciją ir darželyje, tačiau staigių pokyčių prieš pat naują pradžią nereikėtų planuoti. Tokie pasikeitimai, kaip vaiko miegojimo vietos namuose pakeitimas, sauskelnių atsisakymas prieš dar vieną didelį pokytį - darželio pradžią, vaikui sukels dar didesnį stresą, tad jei įmanoma, reikėtų to išvengti ir prie visų pasikeitimų vaiką pratinti pamažu.
Neapgaudinėkime ir nepapirkinėkime vaikų. Viena dažniausiai daromų tėvų klaidų, kurios tikrai patarčiau vengti - tai kasdienis vaiko apdovanojimas už „išbuvimą“ darželyje. Neretai tenka girdėti: „Jei šiandien būsi geras, neverksi, vakare parduotuvėje galėsi išsirinkti ką tik nori.“ Ką tai signalizuoja vaikui? Darželis yra tokia baisi vieta, kad už buvimą joje esi nusipelnęs apdovanojimo. Be to, normalu, kad kelis kartus gavęs, tokio apdovanojimo vaikas norės kiekvieną dieną. Lygiai taip pat nepatariu vaikų apgaudinėti ir išeiti neatsisveikinus. Tėvų noras palikti vaiką laimingą, kai jis dar nemato, kad mes su juo atsisveikinsime, suprantamas, tačiau vėliau dėl to gali kilti tik dar daugiau problemų. Vaikas pradės baimintis, kad mama ar tėtis gali bet kada pabėgti, jį palikti ir tai jam kels tik dar didesnį nerimą ir stresą pasilikti vienam darželyje.
Šilti, bet trumpi atsisveikinimai. Atsisveikinti su vaiku ir paaiškinti, kad grįšime ir kelintą valandą, yra būtina. Vis tik ištęsti atsisveikinimo ritualą tikrai nepatars nė vienas pedagogas. Kuo ilgiau tempsime gumą, tuo labiau vaikas suvoks, kad mes jo gailime, vėlgi, vadinasi - ši vieta kažkuo bloga, jei tėvai gaili manęs čia palikdami. Verčiau parodyti savo pozityvumą - duoti penkis, pasakyti, kad laukia gera diena, o vakaras netruks ateiti, kai pasimatysime ir vėl. Tiesa, emocijų pradėjus lankyti darželyje tikrai bus daugiau nei įprasta, bet tai yra natūralu ir su tuo reikėtų susitaikyti. Netgi visą dieną darželyje buvęs linksmas, vakare pamatęs mamą vaikas gali pravirkti - tai natūrali emocijų iškrova, kurią reikėtų priimti pozityviai. Juk emocijas vaikai parodo artimiausiems žmonės, jokiu būdu nereikėtų dėl to jų gėdinti.
Kiek laiko užtruks adaptacija? Vieni dažniausiai pasitaikančių tėvų klausimų: tai kiek gi laiko gali užtrukti vaiko adaptacija naujoje aplinkoje ir kaip reikėtų jai pasiruošti? Visų pirma, reikėtų pasidomėti, kokia yra numatyta adaptacijos tvarka pačiame darželyje - dauguma jų šiandien tokias turi. Pats adaptacinis periodas savo trukme ir pobūdžiu kiek skiriasi priklausomai nuo ugdymo įstaigos, pačių pedagogų ir amžiaus grupės. Kiek laiko vaikui užtruks visiškai adaptuotis naujoje aplinkoje, priklauso nuo daugelio faktorių - jo charakterio, anksčiau turėtų patirčių su kitais vaikais, amžiaus, kalbinių gebėjimų ir t.t. Paprastai adaptacija vaikui užtrunka nuo kelių savaičių iki mėnesio, gali užtrukti ir daugiau.
Kokius namų darbus atlikti ruošiantis naujai pradžiai? Na, o kalbant apie patį pasiruošimą darželiui, tam reikėtų skirti kur kas daugiau laiko nei kelios savaitės prieš oficialią pradžią. Kaip jau minėjau, savarankiškumas tikrai palengvina adaptacinį periodą, tad palengva galima pratinti vaiką prie naujų įpročių, pavyzdžiui, pačiam susirasti rūbus, kuriais tądien rengsis, mokytis apauti batus, susidėti savo daiktus į krepšį baigus žaisti ir pan. Kuo geriau vaikas moka pasirūpinti savimi, parodyti, pasakyti ar kitaip išreikšti savo poreikius, tuo jam bus lengviau kitoje aplinkoje. Žinoma, svarbu pranešti vaikui apie darželį, jo prasmę ir laukiančius potyrius. Mažam vaikui pats žodis „darželis“ nieko nesako, tad nors kalbėti ir patartina, taip pat naudinga pasitelkti į pagalbą knygeles, kuriose knygos veikėjai pradeda lankyti darželį ir pan. Taip pat, puiki praktika vis nueiti pasivaikščioti aplink būsimą darželį, patyrinėti aplinką, pasižiūrėti, ką ten veikia vaikai. Tokiu būdu vaikui formuosis daug aiškesnis vaizdas, kas tai per vieta. Tiesa, kad dažnai vaiko darželio pradžia sutampa su mamos grįžimu į darbą, tad jeigu pirmuosius gyvenimo metus vaikas didžiąją laiko dalį praleidžia tik su mama, verta prieš einant į darželį ne kartą „pasitreniruoti“ pabūti atskirai su kitais artimaisiais - seneliais, giminaičiais, draugais.
Tėvai išties dažnai nerimauja, o kaip gi žinoti, ar vaikas jau pasiruošęs eiti į darželį? Tai, kaip vaikui sekasi pabūti kitoje aplinkoje be tėvų, kaip reaguoja į kitus vaikus, yra neblogi indikatoriai. Reikėtų stebėti, kaip vaikas elgiasi žaidimų aikštelėse, ar domisi kitais vaikais, eina į kontaktą. Tėvų ir darželio bendradarbiavimas - būtinas. Visuomet pabrėžiu, kad net jei pradžia darželyje ir nėra lengva, tėvams svarbu suvokti, kad tai normalu, kad jie šiame procese nėra vieni, o klysti irgi žmogiška - nei tėvai, nei pedagogai negali 100 proc. nujausti visų galimų situacijų. Darželio bendruomenė ir tėvai turi veikti kaip komanda - nebijoti išsakyti, jei kažkas yra ne taip, kaip tikėtasi, neslėpti, jei vaikas turi specialių poreikių ar įpročių, pomėgių. Visa tai pedagogams padeda kurti ryšį su vaiku, kuris ir lemia, kaip jaukiai mažylis jausis naujuose darželio namuose. Santykis turi būti atviras ir grįstas pasitikėjimu, tada ir vaikui, ir visai šeimai bus geriau, ir adaptacija praeis sklandžiau. To visiems darželio naujakuriams ir linkiu.
Nėra oficialių reikalavimų apibrėžiančių, ką turėtų mokėti darželį pradedantis lankyti vaikas. Darželį ketinančiam lankyti vaikui reikėtų pereiti prie tokio dienos režimo, koks bus darželyje. Jeigu vaikas dar nemoka naudotis puoduku ir „avarijos“ itin dažnos, skubėti ir būtiniausiai atsisakyti sauskelnių iki darželio tikrai nereikia - spaudimą ir įtampą jaučiančiam vaikui sauskelnių atsisakyti gali būti dar sunkiau. Svarbiausia taisyklė yra aiški komunikacija su darželio personalu bei bendras „veiksmų planas“. Pavyzdžiui, jeigu vaikai darželyje ant puoduko sodinami po pusryčių, savaitgaliais ar kitomis dienomis, kuomet esate namuose, reikėtų daryti tą patį. Jeigu vaikas sauskelnių jau nebenaudoja ir namuose sėkmingai sėdasi ant puoduko, darželyje „avarijų“ gali ir vėl padaugėti, tačiau tai yra normalu ir vėl grįžti prie sauskelnių nereikėtų - tai gali tik dar labiau sugluminti vaiką bei atitolinti sėkmingą naudojimąsi puoduku. Todėl geriausia, jei jūsų vaikas kuo anksčiau išmoks apsirengti ir nusirengti pats.
Natūralu, kad nuo 1,5 m. vaiko kalbą lavinkite kaskart aiškiai, „suaugusiųjų“ žodžiais (t.y. Vaikui kažko prašant, net jeigu jūs ir galite nuspėti jo pageidavimus ar net tiksliai žinote, ko jis nori, raginkite vaiką įvardinti savo poreikius žodžiu ar parodyti gestu. Pavyzdžiui, bebaigdamas valgyti vaikas visuomet užsimano atsigerti ir ima veršklenti, prašydamas gertuvės. Paprašykite vaiko pasakyti, ko jis nori: „nori gerti? Prašau, pasakyk: „gerti“ arba parodyti pirštuku: „nori gerti? Gal matai savo gertuvę? Jei prieš išsiruošdamas į darželį vaikas beveik nebendravo su savo bendraamžiais, jam bus išties sunku. Atsiskyrimo arba (kartais vadinamas atsiskyrimo baime, išsiskyrimo baime arba išsiskyrimo nerimu) yra kūdikio nenoras būti be tėvų net ir kelias akimirkas. Visuomet atsisveikinkite ir vaikui suprantama kalba įvardinkite laiką, kada grįšite. Palikite kūdikį su kitais žmonėmis. Duokite vaikui Mylimuką. Trumpą atsisveikinimo ritualą galite papildyti Mylimuko davimu. Išlaikykite optimizmą. Jokiu būdu neparodykite, kad jus pykdo ar glumina vaiko elgesys išsiskiriant. Susikurkite atsisveikinimo ritualus. Bučinukas, „ate ate“, bakstelėjimas nosimi, širdutės nupiešimas sau ir vaikui ant rankytės ar pan. dabar padės apsiprasti vaikui su trumpais išsiskyrimais. Ritualas padės vaikui suvokti, po kokių ženklų mama išeina, o trumpi išsiskyrimai nuramins: nors mamos kurį laiką nebus, ji vis tiek sugrįš.
