Dubens kaulų skausmas nėštumo metu yra dažnas reiškinys, su kuriuo susiduria daugybė moterų. Šis skausmas yra natūralių kūno pokyčių rezultatas, dažniausiai praeinantis iš karto po gimdymo. Vis dėlto, kartais dubens skausmas nėštumo metu gali signalizuoti įvairias būkles, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį. Jų rimtumas gali priklausyti nuo to, kada šis skausmas pasireiškė - nėštumo pradžioje ar pabaigoje. Bet kuriuo atveju, jokie nėštumo metu juntami skausmai neturėtų būti ignoruojami.
Nėštumo metu pasikeitę hormonų lygiai, atlaisvėję sąnariai, padidėjęs svoris ir pakitęs svorio centras sukuria daug galimybių skausmo atsiradimui. Dėl padidėjusio svorio ir pakitusios laikysenos dubenyje esantys sakroileiniai sąnariai ir dubens lanko kaulai patiria pakankamai daug streso, galinčio sukelti skausmą. Tokiu atveju gali būti juntamas dubens kaulų skausmas, sustiprėjantis lipant laiptais, vaikštant, atsistojant ar stovint ant vienos kojos. Dar vienas prie skausmo atsiradimo žymiai prisidedantis faktorius yra hormono relaksino išskyrimas. Jo dėka suminkštėja ir išsitampo sausgyslės, tačiau tai taip pat sukelia nestabilumo jausmą bei skausmą dubens sąnariuose ir kauluose.
Dubens skausmas nėštumo pabaigoje arba antroje pusėje pasireiškia dažniausiai, tai yra laikotarpis, kai šis skausmas atsiranda arba dar labiau suintensyvėja. Pajutus šį skausmą nereikėtų išsigąsti dėl reprodukcinės sistemos problemų, kadangi dauguma atvejų tai yra susiję būtent su kaulais, sąnariais bei minkštaisiais audiniais. Kadangi 2-3 nėštumo trimestre labiausiai padidėja kūno svoris, dubens kaulai bei sąnariai patiria daugiau spaudimo ir atsiranda didesnė tikimybė susidurti su skausmu. Dubens skausmas nėštumo pabaigoje gali pasireikšti kartu su kojų ar nugaros skausmais ir neretai yra intensyvus.
Nėščiųjų neakušerinės skausmo priežastys
Nėščiųjų neakušerinės skausmo priežastys yra labai įvairios. Netinkamai gydomas skausmas gali sukelti negalią, pabloginti nėščiosios savijautą, neigiamai veikti nėštumo eigą. Kaip ir bet kuriais kitais atvejais, nėščiosioms dėl įvairių priežasčių pasireiškiantį skausmą reikia adekvačiai malšinti. Vis dėlto skiriant skausmą malšinančius vaistus ar priemones, reikia nepamiršti, kad jie turi būti saugūs ne tik motinai, bet ir vaisiui.
Įvairūs fiziologiniai ir anatominiai organizmo pokyčiai nėštumo metu gali sukelti skausmą ir negalią. Taip pat dar iki nėštumo nėščioms moterims gali sustiprėti dėl įvairių ūminių ir lėtinių patologijų pasireiškęs skausmas. Tuomet prireikia intensyvinti gydymą, keisti pačią gydymo taktiką. Kalbant apie skausmo malšinimą nėštumo metu, priimta jį klasifikuoti pagal pažeidžiamas organizmo sistemas: skeleto raumenų skausmas, sąnarių skausmas, neuropatinis skausmas ir dubens bei pilvo skausmas. Juos šiame straipsnyje aptarsime detaliau. Žinoma, yra ir retesnių skausminių sindromų, tačiau šiame straipsnyje jie nebus aptariami.
Skeleto ir raumenų bei sąnarių skausmas
Nugaros skausmas nėštumo metu yra viena dažniausių sveikatos problemų, su kuria susiduria būsimos mamos. Nėštumo metu kūnas keičiasi: auga svoris, kinta laikysena, todėl atsiranda skausmas nugaroje, juosmenyje ir dubens srityje. Nugaros skausmas nėštumo metu gali atsirasti dėl įvairių fiziologinių pakitimų moters kūne. Kadangi kūnas prisitaiko prie augančio vaisiaus, keičiasi hormonų pusiausvyra, laikysena, raumenų apkrova. Šie procesai yra natūralūs, tačiau būtent jie gali sukelti skausmus dubens ir juosmens srityse.
Nėštumo metu moters kūno svorio centras pasislenka į priekį. Stuburas gauna didesnę apkrovą, ypač juosmeninėje srityje. Nėštumo metu išsiskiria hormonas relaksinas, kuris atpalaiduoja sąnarius ir raiščius. Jis ruošia moters kūną gimdymui, dėl to dubens sąnariai tampa laisvesni, stuburas praranda stabilumą. Didėjanti gimda gali spausti kraujagysles ir nervus apatinėje nugaros dalyje. Emocinis stresas bei įtampa gali pasireikšti ir kūne, ypatingai nugaros raumenyse.
Juosmens skausmas
Juosmens skausmas nėštumo metu - tai skausmas ar diskomfortas apatinėje nugaros dalyje, kuris dažnai pasitaiko besilaukiančioms moterims. Statistikos duomenimis, apie 50-70 % nėščiųjų tam tikru nėštumo etapu jaučia juosmens skausmą, kuris gali būti lengvas arba stiprus, nuolatinis ar epizodinis. Šis skausmas dažniausiai jaučiamas apatinėje stuburo dalyje, tačiau gali plisti į sėdmenis ar kojas.
Juosmens skausmas nėštumo metu atsiranda dėl kelių veiksnių, susijusių su kūno pokyčiais: 1. Relaksino hormonas: Nėštumo metu organizmas gamina relaksiną - hormoną, kuris atpalaiduoja raiščius ir sąnarius, ypač dubens srityje, kad pasiruoštų gimdymui. 2. Svorio centro pasikeitimas: Augant vaisiui, pilvas didėja, todėl kūno svorio centras pasislenka į priekį. 3. Raumenų įtampa: Pilvo ir nugaros raumenys patiria didesnį krūvį, nes turi palaikyti augantį svorį.
Juosmens skausmas nėštumo metu dažniausiai stiprėja vakare arba po fizinio krūvio, o pailsėjus gali sumažėti. Nors juosmens skausmas dažniausiai yra nekenksmingas, tam tikri simptomai gali rodyti rimtesnes problemas. Juosmens skausmo diagnostika nėštumo metu dažniausiai remiasi klinikiniu įvertinimu, nes rentgeno spinduliai ar kiti vaizdiniai tyrimai dėl vaisiaus saugumo paprastai neatliekami. Gydytojas gali nukreipti pas kineziterapeutą ar kitą specialistą, kad būtų įvertinta laikysena ar raumenų būklė.
Simfizitas
Simfizitas - tai būklė susijusi su nėštumu, kai stipriai atlaisvėja aplink gaktinę sąvaržą esantys raiščiai ir šiek tiek atsiskiria dubens kaulai. Apie 33 nėštumo savaitę net iki 95% moterų jaučia skausmą dubens regione, dažniausiai simfizės srityje. Tai gali būti dėl tam tikrų raumenų patempimo ar padidėjusio hormono relaksino kiekio.
Simfizito diagnozė gali būti nustatyta atmetus iš juosmens kylantį skausmą. Ne visada simfizitas yra patvirtinta medicininė diagnozė - dažnai gyd. Diagnozavus simfizitą kūdikiui pavojus negresia, tačiau būsimai mamai jis gali būti labai nemalonus. Nėštumo metu ši diagnozė nėra visiškai išgydoma, tačiau taikomos kineziterapinės priemonės padeda sumažinti skausmą, koreguoja judesių atlikimą kasdienėse veiklose. Po gimdymo specialaus gydymo, kurį skirtų gydytojas taip pat nėra. Gali būti skiriamas tausojantis režimas, pagalbinės priemonės (specialus diržas, kineziologinis teipavimas) ir atitinkamas poilsio režimas.
Neišsprendus problemos, po gimdymo dubens disfunkcija ir skausmas gali apriboti smulkius judesius buityje, kurie reikalauja padėties keitimo, lengvų daiktų pastūmimo kojų pagalba, kuomet atliekamas šlaunų pritraukimas arba atitraukimas per klubo sąnarį, su pasipriešinimu. Ginekologui įvertinus dubens kaulus ir gaktinę sąvaržą, kineziterapeutas konsultacijos metu atlieka funkcinį ištyrimą ir būklės įvertinimą. Kartais su simfizitu susiduriama ir ankstyvajame nėštumo periode. Tokiu atveju pagrindinis kineziterapeuto tikslas - greitai ir efektyviai padėti nėščiajai t. y. stabilizuoti dubenį. Galima naudoti specialų dubens diržą-įtvarą užsidėjus ant klubų, taip padedant stabilizuoti gaktinę sąvaržą. Diržas-įtvaras mažina mažylio spaudimą į simfizę ir mechaniškai išlaiko dubens kaulus tarpusavyje.
Kojų skausmas ir venų varikozė
Nėštumo metu (ypatingai antroje jo pusėje) moters organizme vyksta dideli pokyčiai, lemiantys nemalonų kojų skausmą: maždaug trečdaliu padidėja cirkuliuojančio kraujo tūris, didėja gimda, vis labiau spaudžiamos kraujagyslės pilvo srityje. Priklausomai nuo įvairių faktorių (natūralaus moters svorio, ūgio, gyvensenos, įpročių, kamuojančių ligų ir pan.) kojų skausmas besilaukiant taip pat skirtingas. Vienas dažniausių nėštukes kamuojančių kojų sutrikimų - mėšlungis, nutirpimas, išryškėjusios venos kojų paviršiuje.
Nėštumas yra labai ypatingas laikotarpis moterims, todėl būsima mama privalo atidžiau rūpintis savimi. Svarbu žinoti, kad nėštumo metu hormonai ir augantis vaisius gimdoje turi įtakos nėščiųjų kraujotakai, kojų venoms. Ir iš tiesų - 30 proc. pirmą kartą besilaukiančioms moterims ir 55 proc. moterims, kurios jau turėjusios du ar daugiau nėštumų, išsivysto varikozė. Taip pat nėštumo metu gali atsirasti bendri simptomai, tokie kaip sunkios, pavargusios, skausmingos kojos, patinusios pėdos ir kulkšnys. Šie simptomai įspėja apie venų varikozės išsivystymą.
Kojų venų ligos paūmėja per nėštumą, nes jo metu moters organizme vyksta tam tikri pokyčiai: pasikeičia kraujo tūris ir sudėtis; dėl hormonų pokyčių sumažėja kraujagyslių elastingumas; augantis vaisius spaudžia dubens venas, pablogindamas kraujotaką; pasikeičia kraujo sudėtis ir jis lengviau patenka į audinius. Venų ligoms atsirasti rizika didėja, jeigu nėščioji turi genetinį polinkį, staiga priaugo svorio, daug sėdi ar stovi, ypač jeigu tai ne pirmasis nėštumas. Iki nėštumo buvę kojų venų mazgai pastojus išryškėja. Rizika yra ne tik nėštumo metu, bet ir pagimdžius, todėl rekomenduojamos SIGVARIS kompresinės kojinės.
Skausmo vertinimas ir gydymas
Nugaros skausmas nėštumo laikotarpiu dažnai sustiprėja naktį, todėl reikėtų miegoti ant šono, tarp kelių įsidėjus specialią pagalvę. Šilta vonia ar kompresas padeda atpalaiduoti raumenis ir sumažinti skausmą. Nėštumo metu nugaros skausmo nereikėtų ignoruoti, nes tai gali būti ne tik natūrali kūno reakcija, bet ir rimtesnės sveikatos problemos požymis. Nugaros skausmas gali rodyti stuburo ar nervų sistemos apkrovą, o kartais uždegiminius procesus.
Jei moteriai skausmas sustiprėja vertikalioje padėtyje (dėl gravitacinio krūvio), o sumažėja gulimojoje, yra skausmo ir radiacija į apatines galūnes, galima įtarti stuburo juosmeninės dalies išvaržą ir juosmeninių nervų šaknelių suspaudimą. Teigiamas tiesių kojų testas, kai pasikartoja nugaros skausmas su radikulito simptomais ir / ar vienpusis giliųjų sausgyslių refleksų nebuvimas, rodo stuburo tarpslankstelinę išvaržą. Visais atvejais turėtų būti atliekamas kruopštus kryžmens ir klubų sąnarių ištyrimas. Jei nustatomas aiškiai lokalizuotas vienpusis apatinės nugaros dalies skausmas, greičiausiai jį sukelia vidurinio stuburo raiščio laisvumas kiek aukštesnėje stuburo dalyje.
Nustačius motorikos ir jutimų sutrikimus arba cauda equina sindromą, būtina atlikti rentgenogramą ar magnetinio rezonanso tomografiją. Kitais atvejais dėl galimo neigiamo poveikio vaisiui rutiniškai šie tyrimai neatliekami.
Nemedikamentiniai gydymo būdai
Dauguma gydymo strategijų yra orientuotos į prevencines priemones nėščioms ir planuojančioms pastoti moterims. Įrodyta, kad profilaktinio švietimo ir raumenų / organizmo stiprinimo programos ankstyvuoju nėštumo periodu gali padėti išvengti nugaros skausmo, o moterys, kurių fizinė forma prieš nėštumą buvo gera, pastojusios kur kas rečiau patiria nugaros skausmą arba jis yra ne toks intensyvus.
Esant apatinės nugaros dalies skausmui, pirmiausia pasirenkami konservatyvieji skausmo valdymo metodai. Reikėtų pradėti nuo nėščiųjų švietimo, jų kasdienės veiklos koregavimo. Kalbantis su nėščiosiomis, reikėtų suteikti informacijos apie ergonomikos svarbą darbe, kasdienėje veikloje, apie tai, kokia svarbi yra tinkama laikysena. Nėščios moterys mokomos tinkamai stovėti, vaikščioti, susilenkti nesukeliant įtampos stuburui. Tinkama laikysena padeda reikšmingai sumažinti apatinės nugaros dalies skausmą.
Ūmaus skausmo ar raumenų spazmams malšinti rekomenduojama koreguoti įprastą veiklą dieną, daryti poilsio pertraukėles. Šių pertraukėlių metu abi kojas reikėtų laikyti pakeltas, nes taip sumažinama juosmeninės stuburo dalies lordozė. Įrodymais patvirtinta, kad tokie veiklos ir laikysenos pakeitimai padeda sumažinti apatinės nugaros dalies skausmą.
Jei išvardytų priemonių nepakanka geram efektui pasiekti, gali būti taikomos kineziterapinės priemonės, t. y. tempimo pratimai bei pratimai, padedantys reguliuoti kūno padėtį, stiprinti nugaros raumenis. Tyrimų duomenimis, efektyviausiai apatinės nugaros dalies skausmą padeda sumažinti dubens pasvirimo / lenkimo, kelių prisitraukimo, tiesių kojų kėlimo, atsilenkimo, šoninio tiesių kojų pakėlimo ir Kegelio pratimai.
Kiti galimi nefarmakologiniai nėščiųjų nugaros skausmo gydymo būdai yra akupunktūra, manualinė terapija, vandens terapija, transkutaninė nervų stimuliacija, stabilizavimas diržais, joga ir kt. Akupunktūra nėščiosioms paprastai laikoma saugia. Manoma, kad šis gydymo metodas skatina endogeninių opioidų išsiskyrimą ir tokiu būdu malšina skausmą. Nors jokių nepageidaujamų akupunktūros poveikių nėščiosioms nėra nustatyta, rekomenduojama vengti akupunktūrinių taškų, galinčių skatinti gimdos kaklelio ir gimdos susitraukius. Tyrimų duomenimis, mažinant apatinės nugaros dalies skausmą, akupunktūra yra efektyvesnė už kineziterapiją.
Manualinė terapija taip pat padeda įveikti ar sumažinti skausmą. Ypač geras efektas stebimas tuomet, kai moteris jaučia ne tik skausmą apatinėje nugaros dalyje, bet ir surakinimą. Efektyvūs ir įvairūs pratimai vandenyje. Dėl perodinės elektrinės nervų stimuliacijos saugumo nėščiosioms šiuo metu nėra bendros nuomonės, todėl šis skausmo malšinimo būdas daugelyje gydymo įstaigų nėra taikomas.
Simfizitas nėštumo metu PASKAITA ( dubens skausmai, pratimai, gydymas, prevencija)
Skausmo malšinimas medikamentais
Skiriant bet kokius medikamentus nėščioms moterims, reikia atsižvelgti į jų efektyvumą ir saugumą motinai bei vaisiui. Dalis medikamentų turi vienokį ar kitokį nepageidaujamą poveikį vaisiui, todėl jei juos prireikia skirti, turi būti įvertintas galimas naudos ir rizikos santykis.
Jei nėščioji patiria stiprų skausmą ir jo nepavyksta numalšinti nefarmakologinėmis priemonėmis, skiriami vaistiniai preparatai. Pirmo pasirinkimo preparatas skausmui malšinti šiuo metu laikomas acetaminofenas. Prostaglandinų gamybą slopinančius vaistus - aspiriną ar nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) - reikėtų skirti labai atsargiai ir tik pirmuoju arba antruoju nėštumo trimestru. Tyrimų duomenimis, nėštumo pabaigoje skiriami prostaglandinių gamybą slopinantys vaistai gali sukelti priešlaikinį vaisiaus arterinio latako užsidarymą, gimdos arterijų susitraukimą. Taip pat pažymėtina, kad skirtingi NVNU pasižymi skirtingu poveikiu vaisiui.
Neuropatiniam skausmui gydyti paprastai skiriami vaistai nuo traukulių (pvz., gabapentinas) arba antidepresantai (pvz., amitriptilinas). Minėtų grupių vaistai mažina parestezijas ir radikulopatinius simptomus. Tiesa, atlikta labai nedaug tyrimų, kuriuose būtų analizuotas gabapentino saugumas nėščioms moterims ir jų nešiojamam vaisiui. Yra duomenų, kad šis vaistas gali būti susijęs su didesne epilepsijos rizika nėščiosioms ir didina nervinio vamzdelio defektų, psichikos sutrikimų, kaukolės ir veido anomalijų išsivystymo riziką vaisiui. Jei įmanoma, gabapentiną skirti nėščioms moterims reikėtų vengti.
Jei skausmas yra labai stiprus, skirtini opioidiniai analgetikai. Tiesa, juos dozuoti reikėtų labai atsargiai ir iki minimumo sumažinti šios grupės vaistų patekimo į vaisiaus kraujotaką riziką. Šiuo metu turimais duomenimis, nėra įrodyto ryšio tarp dažniausių opioidinių receptorių agonistų vartojimo nėštumo metu ir vaisiaus apsigimimų. Opioidus vartojusių nėščiųjų grupėje stebėtų vaisiaus defektų dažnis yra toks pat kaip ir bendrojoje populiacijoje. Iki šiol nėra atlikto jokio didelės imties, nepriklausomo tyrimo, kuriame būtų analizuotas opioidų saugumas nėščiosioms, todėl šios grupės vaistus reikėtų skirti tik esant būtinybei.
Intervenciniai skausmo malšinimo būdai
Jei skausmo nepavyksta numalšinti nemedikamentinėmis ar nėštumo metu saugiomis medikamentinėmis priemonėmis, reikėtų pagalvoti apie intervencinius skausmo malšinimo būdus. Jei diagnozuota stuburo diskų patologija su radikulito simptomais, efektyviausias įrodymais pagrįstas intervencinis gydymo būdas yra epidurinė steroidų injekcija. Nėščiosioms steroidai į epidurinį tarpą neretai injekuojami aklai, nes jonizuojamoji rentgeno spinduliuotė yra pavojinga vaisiui. Tyrimų duomenimis, kur kas saugiau ir tiksliau injekcijas atlikti kontroliuojant ultragarso ar magnetinio rezonanso tomografija. Tad, esant galimybei, reikėtų pasinaudoti šiais nėštumo metu saugiais vaizdinimo metodais.
Prognozė
Daugelis moterų, praėjus keliems mėnesiams po gimdymo, jaučia reikšmingą skausmo sumažėjimą ar išnykimą. Vis dėlto, vieno tyrimo duomenimis, apie 20 proc. moterų nėštumo metu jaustas apatinės nugaros dalies skausmas išlieka 3 metus po gimdymo ir ilgiau.
