Smurtas nėra karantino metu atsiradęs fenomenas, tačiau karantino metu ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje pranešama apie didėjančią smurto artimoje aplinkoje grėsmę. Dažnai atpažinimui kliudo stereotipai, duomenų trūkumas ar net semantika. Todėl straipsnio tikslas yra kelti klausimus apie tai, kaip mūsų kalba riboja mūsų gebėjimą atpažinti smurto formas, taip pat, kaip žiniasklaida ir policija dalyvauja stereotipų skatinime. Neseniai Akmenės rajono gimnazijoje buvo sumuštas mokinys, o Visagine sumušta mokytoja. Deja, Akmenės rajono mokinio sumušimo atveju žiniasklaidoje nepasigirdo jokių priežasčių, tai buvo pristatoma tiesiog kaip sumušimas. Ar patyčios yra smurto forma, kuri apima ir fizinį smurtą? Ar atpažįstame patyčias ir kaip smurtą?
Pastaruoju metu visame pasaulyje vis dažniau ir atviriau kalbama apie vaikų teises, jų apsaugą bei atsakomybę už šių teisių pažeidimus. Ši teisė nusipelno didelio dėmesio todėl, kad jos įgyvendinimas turi didelį ryšį tolimesnei psichinei, moralinei, dvasinei vaiko raidai bei yra sėkmingos asmenybės formavimosi pagrindas. Seksualiniai santykiai su vaikais yra griežtai draudžiami. Tokius santykius draudžia tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintos nuostatos bei nacionalinių dokumentų normos. Asmenybės apsauga yra labai svarbus uždavinys kiekvienai valstybei, kadangi vaikas yra nepajėgus pats apsiginti.
Seksualinė prievarta prieš vaikus yra problema daugelyje pasaulio šalių. Seksualinės prievartos padariniai pasireiškia įvairiais sveikatos, emocijų, bendravimo, elgesio sutrikimais. Reikia pažymėti, jog seksualinė prievarta prieš vaikus yra viena labiausiai slepiamų nusikalstamų veikų visuomenėje. Teisės normos reguliuoja socialinius santykius, todėl nepakanka vien įstatyme numatyti atsakomybę už tam tikrą veiką, kad norma tinkamai veiktų. Tam dar reikia, kad visuomenė pripažintų tokių veikų buvimą, jas pasmerktų ir dėtų visas pastangas, kad kaltininkai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Ši analizė atskleidžia, jog seksualinės prievartos prieš vaikus tema yra aktuali Lietuvai, kaip ir kitoms pasaulio šalims. Tai paskatino darbo autorę pasirinkti seksualinės prievartos prieš vaikus temą ir išsiaiškinti, kokios problemos kyla šioje srityje teisės doktrinoje ir teismų praktikoje. Analizei pasirinkti seksualinę prievartą prieš vaikus numatantys 149, 150, 151, 1511 ir 153 Baudžiamojo kodekso straipsniai. Šiai nagrinėtos, todėl tema yra ne tik labai aktuali, bet ir nauja.
Tyrimo objektas yra seksualinė prievarta prieš vaikus kaip teisinis reiškinys ir jo baudžiamojo teisinio vertinimo problemos. Kvalifikuojant darbe analizuojamas nusikalstamas veikas, kuriomis pažeidžiamas vaiko seksualinis nepriklausomumas, kyla nemažai problemų, kadangi teorijoje ir praktikoje kartais skirtingai suprantami kai kurie nusikalstamos veikos požymiai.
Darbe taikomi lyginamasis -teisinis, loginis - analitinis, sisteminės analizės metodai. Lyginamasis -teisinis metodas naudojamas lyginant ir vertinant įvairias mokslininkų nuomones, įvairias valstybių baudžiamuosius įstatymus. Loginis - analitinis metodas taikomas aiškinantis teisės normų turinį, darant apibendrinimus ir išvadas.
Seksualinės prievartos sampratos raida
Pirmasis darbo skyrius skirtas seksualinės prievartos sampratos raidai atskleisti. Šiame skyriuje aprašoma, kaip skirtingais laikotarpiais Lietuvoje ir pasaulyje buvo vertinami prievartiniai seksualiniai santykiai.
Požiūris į seksualinius santykius, į seksualinę prievartą taip pat keitėsi kartu su visuomenės požiūriu į svarbiausias vertybes. Ilgainiui, atsirado ne tik prievartiniai seksualiniai santykiai smerktinas moraliniu požiūriu, bet ir tokios veikos baudžiamumas. Šią seksualinės prievartos prieš vaikus teisinę sampratą, svarbu pažvelgti į bendrąją seksualinės prievartos sampratos formavimosi raidą, kuri tęsiasi daug amžių. Tačiau ne visada už ją buvo vienodai baudžiama. Pirmiausia pasaulyje buvo pradėti reguliuoti suaugusiųjų (nesusituokusiųjų) neprievartiniai seksualiniai santykiai, kurie buvo vertinami kaip šeimos vertybių negerbimas ir laikomi nuodėmingais. Romėnų teisė iš pradžių nežinojo kriminalinių bausmių tokioms veikoms ir palikdavo tai šeimos ir artimųjų nuožiūrai. Romėnų paprotinė teisė reguliavo neprievartinius seksualinius santykius.
Pirmasis žinomas įstatymas, skirtas seksualinei prievartai, kuris daugiausia apėmė nusikaltimus dorovei, yra priimtas 17 m. pr. Kr. Tačiau jo normos buvo labai primityvios, jomis siekiama apsaugoti moters garbę, šeimos vertybes, jose neatskleistos seksualinės prievartos formos, veikos padarymo būdai. Seksualinis nusikalstamas veiksmas vertybe buvo laikoma tik moteris, o pati seksualinė prievarta buvo suprantama tik kaip prievartinis natūralus lytinis santykiavimas. Vaikas, kaip seksualinių santykių nukentėjusysis, nebuvo ginamas to meto baudžiamojoje teisėje. Seksualinės prievartos prieš vaikus tema ilgus amžius buvo ignoruojama. Tai buvo laikoma tiesiog tam tikra smurto rūšimi prieš vaikus ir nebuvo saugoma atskirai. XIX a. buvo priimti įstatymai, skirti vaikams nuo seksualinės prievartos, jų taikymas buvo retas. Vaikų seksualinė prievarta vis dar buvo tabu. Atsakomybė už seksualinę prievartą prieš vaikus, buvo tik deklaratyvaus pobūdžio, kadangi pati visuomenė dar nebuvo pasirengusi šią problemą pažiūrėti rimtai.
Anglijoje tik nuo 1980 metų pradėta gilintis į vaikų seksualinės prievartos problemą. Šią prasmę seksualinės prievartos samprata įgavo tik XX a. Tuo metu seksualine prievarta buvo pripažinti ir santuokiniai seksualiniai santykiai, kai tai buvo daroma ne abiejų sutuoktinių sutikimu. Tuo pat metu pradėta kalbėti ir apie moters naudojamą seksualinę prievartą vyro atžvilgiu bei apie priklausomumo santykiais susijusio asmens seksualinį išnaudojimą. Jungtinėje Karalystėje buvo įtvirtinta atsakomybė už lytinį santykiavimą piktnaudžiaujant pasitikėjimo padėtimi.
Šiuolaikinė seksualinės prievartos samprata yra žymiai platesnė ir tikslesnė. Nukentėjusiuoju gali būti pripažįstamas bet kurios lyties ir amžiaus asmuo. Baudžiamosios atsakomybės subjektu taip pat gali būti bet kurios lyties asmuo, taip pat sutuoktinis ar kitas asmuo, nuo kurio nukentėjusysis yra priklausomas, netgi juridinis asmuo.
Apibendrinant galima pasakyti, jog seksualinės prievartos sampratos raida pasaulyje vystėsi labai lėtai. Požiūris į seksualinės prievartos aukų ir prievartinių seksualinių santykių pavojingumą tik XX a. pasikeitė ir gerokai prasiplėtė. Tačiau rimtai į šią problemą pradėta žiūrėti tik visai neseniai. Šiuolaikinę seksualinės prievartos prieš vaikus sampratą stipriai paveikė tarptautinės organizacijos susirūpinimas vaikų teisėmis, taip pat jų teisių apsaugos tarptautinis reglamentavimas.
Teisinis seksualinės prievartos prieš vaikus reguliavimas Lietuvoje
Kaip jau buvo minėta šiame darbe, seksualinės prievartos prieš vaikus negalima analizuoti neįvertinus seksualinės prievartos sampratos bendrąja prasme. Lietuvos teisės pradžia yra laikomas Pamedės teisynas. 1340 m. Seksualinei prievartai nedaug dėmesio buvo skiriama ir vėlesniuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dokumentuose. Tiek XV a. Magdeburgo teisėje, tiek Lietuvos statutuose seksualinės sampratos raida Lietuvoje vystėsi panašiai kaip ir ankstesniame skyriuje aptartuose dokumentuose.
Seksualinės prievartos objektu buvo laikoma tik moteris, o seksualine prievarta pripažįstami tik natūralūs lytiniai santykiai. Šįjį Lietuvos statutą buvo įteisintas 1903 m. Lyginant su prieš tai galiojusiais teisės aktais, seksualinis santykių reglamentavimo aspektu tai buvo labai pažangus įstatymas. Buvo numatyta atsakomybė už moters lytinį santykiavimą su berniukais iki 14 metų. Taigi nusikaltimo subjektu galėjo būti ne tik vyras, bet ir moteris (bent jau mažametystės atveju). Išžaginimo nusikaltimo sudėtyje reglamentuoti alternatyvūs objektyvieji požymiai: nukentėjusiosios nesutikimas ir fizinis smurtas.
Baudžiamoji atsakomybė šiuo atveju nekildavo tik jei seksualiniai santykiai įvykdavo aukos iniciatyva, o partneris taip pat būdavo nepilnametis. Šio Baudžiamojo kodekso vartojama bejėgiškos būklės sąvoka, kuri bus analizuojama kituose skyriuose. Lytinis santykiavimas su mergaite arba vaiku iki 14 metų buvo išskirtas kaip kvalifikuota veikos sudėtis. Atsakomybė kaltininkui tokiu atveju kildavo net ir nesuvokiant nukentėjusiojo amžiaus (skirtumas nuo dabar taikomos teismų praktikos). Kaip jau minėjome, Baudžiamasis statutas numatė atsakomybę už vyrų tarpusavio seksualinius santykius.
Galima teigti, jog ilgą laiką Lietuvoje galiojęs Baudžiamasis statutas, buvo labai pažangus seksualinės prievartos sampratos prasme. 1940 metais prijungus Lietuvą prie Sovietų Sąjungos įsigaliojo sovietiniai baudžiamieji įstatymai. Lietuvoje 1961 metais įsigaliojo naujas Baudžiamasis kodeksas, kuris buvo priimtas remiantis Sovietų Sąjungos baudžiamuoju kodeksu.
1961 m. Lytinis santykiavimas išžaginime reiškė natūralų lytinį santykiavimą įvedant vyro varpą į moters makštį. Kitokie lytinės aistros tenkinimo būdai neįėjo į šios normos dispoziciją. Todėl 1968 m. liepos 30 d. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas priėmė nutarimą, kuriame pasakė, jog išžaginimui turi būti prilyginamas ir lytinės aistros tenkinimas kitomis formomis. Senajame Baudžiamajame įstatyme išžaginimo nukentėjusiąja galėjo būti tik moteris ar mergaitė, o atsakomybės subjektu tik vyras. Kodekse numatytas lytinis santykiavimas su lytiškai nesubrendusiu asmeniu. 18 metų asmenys buvo laikomi lytiškai subrendusiais, o nesulaukę 14 metų - nesubrendusiais. Asmenų nuo 14 iki 18 metų lytinis subrendimas ar nesubrendimas buvo nustatomas remiantis teismo medicinos ekspertizės išvada.
Tvirkinamosios veiksmas atlikimas su asmeniu iki 16 metų taip pat užtraukė baudžiamąją atsakomybę. Kaip atskirą nusikalstamą veiką įstatyms leidėjas 1961 metais Baudžiamajame įstatyme išskyrė vyro santykiavimą su vyru. Šiame įstatyme savanoriški vyrų seksualiniai santykiai nėra laikomi nusikalstama veika.
Apibendrinant galima pasakyti, kad įstatyms leidėjas nuėjo ilgą kelią iki to, kad seksualinė prievarta būtų suprantama taip, kaip mes šiandien ją suprantame ir, kad visuomenė būtų kuo labiau apsaugota nuo seksualinės prievartos. Tuo tikslu naujasis 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas pakeitė seksualinius nusikaltimus dispozicijas, įtvirtino naujas nusikalstamas veikas, praplėtė seksualinės prievartos sąvoką, išplėtė atsakomybės subjektų ratą, įtraukiant ir juridinį asmenį.
Seksualinio smurto prieš vaikus apibrėžimas ir formos
Vienas iš tokių dokumentų yra Jungtinės Tautos Vaiko teisių konvencija, kurios 19 straipsnyje yra įtvirtinta kiekvienos valstybės dalyvės pareiga imtis visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, pažeidimo ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nekestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant ir seksualinį piktnaudžiavimą. Išnaudojimas šio straipsnio kontekste apima visas pirmiau pateikto elgesio rūšis: fizinį ir psichologinį smurtą, prievartą, žiaurius seksualinės prievartos išpuolius ir bet kokius kitus seksualinius veiksmus, jei taip elgiamasi su vaikais, laikomais nesubrendusiais, arba su jaunesniais asmenimis nei tam tikro nustatyto amžiaus, nuo kurio galimas sutikimas turėti lytinius santykius.
Šioje konvencijoje tik trumpai paminėta seksualinės prievartos prieš vaikus problema. Lietuva, prisijungdama prie šios konvencijos 1992 m., o 1995 m. vėliau buvo priimami tarptautiniai dokumentai, skirti vien vaikų apsaugai nuo seksualinės prievartos ir išnaudojimo: 2000 m. gegužės 25 d. Jungtinės Tautos Organizacijos Vaiko teisių konvencija buvo papildyta fakultatyviniu protokolu „Dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos“, 2001 m. spalio 31 d. buvo priimta Ministrų Komiteto Rekomendacija Rec (2001) 16 „Dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo“, 2003 m. gruodžio 22 d. priimtas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR „Dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija“, kurį vėliau pakeitė 2007 m. spalio 25 d. Europos Tarybos konvencija „Dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos (ETS Nr. 201)“. Visuose šiuose dokumentuose reglamentuojama vaikų apsauga nuo seksualinio išnaudojimo, kuri apima tiek vaikų apsaugą nuo seksualinės prievartos, tiek jų apsaugą nuo įtraukimo į pornografiją, prostituciją ir pan. Šie dokumentai ragina valstybes skirti kuo daugiau dėmesio vaikų apsaugai nuo seksualinės prievartos ir išnaudojimo, griežtinti atsakomybę už tokių veikų padarymą, nustatyti platesnį šių nusikalstamų veikų subjektų ratą.
Seksualinės prievartos samprata pateikta tik 2007 m. spalio 25 d. Europos Tarybos konvencijoje „Dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos“. Šiame darbe naudosime seksualinės prievartos sampratą, kuri apima daugiau seksualinės prievartos padarymo būdų nei siūloma 2007 m. spalio 25 d. Europos Tarybos konvencijoje „Dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos“, kadangi, mūsų manymu, tokia samprata būtų tikslesnė. Seksualinę prievartą prieš vaikus apibrėšime kaip lytinį santykiavimą su vaiku panaudojant fizinį smurtą ar grasinant jį panaudoti, panaudojant kitokią psichinę prievartą, kitaip atimant galimybę priešintis, pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle, pasinaudojant priklausomybu, pasikviečiant, pažadant suteikti ar suteikiant pinigus ar kitokios formos atlygį vaikui, pasinaudojant turima valdžia.
Visos valstybės pripažįsta, jog seksualinė prievarta prieš vaikus yra viena pavojingiausių veikų, kuri ypatingai žaloja jauno žmogaus psichinę bei fizinę sveikatą ir kurios padaryta žala išlieka visam gyvenimui. Be to, empirinės literatūros apžvalgos rodo, jog maždaug du iš trijų seksualinę prievartą patyrusių vaikų gresia kartotinė prievarta.
Vaiko seksualinis išnaudojimas yra vaiko įtraukimas į seksualinę veiklą, kurios ji ar jis visai nesuvokia, negali suteikti kompetentingo sutikimo, arba veikla, kuriai vaikas nėra pagal išsivystymą pasiruošęs, pažeidžia įstatymus arba visuomenės socialinius tabu. Seksualinis smurtas prieš vaiką* - tyčinės nusikalstamos veikos, padaromos vaikui, taip pat: pelnymasis iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimas į prostituciją ar įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje, pornografijos rodymas vaikui, vaiko vertimas užsiimti prostitucija, vaiko išnaudojimas pornografijai ar disponavimas pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko įtraukimas į seksualinę vergovę, kitos vaiko seksualinio išnaudojimo formos.
Amžius iki kurio negalioja nepilnamečio asmens sutikimas turėti lytinių santykių: Pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Nei vienas vaikas, nepriklausomai nuo jo lyties, amžiaus, gyvenimo sąlygų, raidos ar asmenybinių charakteristikų, nėra apsaugotas nuo seksualinės prievartos - auka gali tapti bet kas. Svarbu žinoti, jog seksualinė prievarta neretai prasideda labai ankstyvame amžiuje - dar tuomet, kai vaikas nepajėgia suprasti, kas vyksta, ar neturi tinkamų būdų parodyti bei pasakyti kitiems apie savo patirtis.
Seksualinio smurto prieš vaikus formos ir taktikos
Pagal vietą: Seksualinis smurtas fizinėje erdvėje. Seksualinis smurtas elektroninėje erdvėje.
Pagal nukentėjusio ir smurtautojo santykį: Artimoje aplinkoje. Seksualinė prievarta dažniausiai vyksta artimoje aplinkoje, o smurtautojas neretai būna vaikui gerai pažįstamas ir svarbus žmogus. Pasinaudojęs vaiko pasitikėjimu ir priklausomybe, smurtautojas tenkina savo poreikius taip keldamas grėsmę vaiko raidai, iškreipdamas pasaulio, savęs bei tarpasmeninių santykių suvokimą ir žalodamas vaiko sielą. Už artimos aplinkos ribų. Kai smurtaujantis asmuo ir auka neveda bendro ūkio. Smurtautojas/a gali būti: draugas/ė, klasiokas/ė, kaimynas/ė, bendradarbis/ė, interneto draugas/ė, pedagogas/ė, dėstytojas/a, treneris/ė, kolega sportininkas/ė, dvasininkas/ė ar religinis lyderis/ė, gydytojas/a, pacientas/ė ir kt. (tai nėra baigtinis sąrašas).
Taktikos, kurias naudoja vaikus seksualiai išnaudoti norintys asmenys: Vaikus seksualiai išnaudojantys asmenys, priklausomai nuo vaiko amžiaus ir kitų aplinkybių naudoja skirtingas taktikas, visgi galima išskirti šiuos pasikartojančius elgesio aspektus: Nukentėjusių atranka. Smurtautojai dažnai stebi būsimas aukas, kad žinotų, kaip geriausiai prie jų prieiti išnaudojant jų pažeidžiamumą. Izoliacija. Smurtautojai stengsis psichologiškai ir fiziškai atskirti auką nuo jos artimo rato žmonių, stengsis gauti tas darbines pozicijas, kuriose galėtų būti arčiau vaikų, gauti jų pasitikėjimą. Ryšio ir pasitikėjimo kūrimas ir paslaptys. Smurtautojai stengiasi įgyti aukos pasitikėjimą dovanodami dovanas, skirdami dėmesį, dalindamiesi savo “paslaptimis” ir kitaip kurdami pasitikėjimu grįstą santykį, kurį prašo laikyti paslaptyje. Prisilietimų normalizavimas ir diskusijos intymiomis temomis. Smurtautojai pradeda nuo prisilietimų, kurie iš pažiūros neturi seksualinės potekstės (apkabinimai, tapšnojimas per petį ir pan.), smurtautojai palengva pereinama prie intymių prisiminimų (pvz. Masažo arba maudynių drauge ir pan.) Smurtautojai taip pat gali aukoms rodyti pornografinio turinio medžiagą ar kalbėti intymiomis temomis, pasiūlyti išbandyti intymius prisilietimus. Smurtinio elgesio normalizavimas. Smurtautojas nuolat peržengia asmenines vaiko ribas, stengiasi normalizuoti seksualinę prievartą sakant, kad visi taip daro, kad toks elgesys yra rūpesčio ir meilės išraiška. Reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į nepilnamečių santykius su suaugusiais asmenimis. Kai smurtaujantį asmenį ir nepilnametį sieja nedidelis amžiaus skirtumas, nepilnamečiui dar sunkiau atpažinti patiriamą seksualinę prievartą.
Smurtaujančio asmens charakteristikos ir vaiko seksualinio išnaudojimo ženklai
Vaikus seksualiai išnaudojantys asmenys siekiant įgyti aukos ir visuomenės pasitikėjimą neretai yra žavingi, charizmatiški, geri ir rūpestingi bendruomenės nariai - pasižymi tokiomis savyėmis, kurias priskirtume draugams ar artimiesiems. Kaip nėra “idealios aukos”, taip nėra ir “idealaus smurtautojo” profilio. Siekiant apsaugoti vaikus nuo seksualinio išnaudojimo nebūtina galvoti, jog visi žmonės nori juos skriausti, tačiau reikia turėti omenyje, kad smurtaujantys asmenys neretai neatitinka “blogiečio/ės” paveikslo, tokio, kurį piešiame įsivaizduojant seksualiai vaikus išnaudojantį asmenį. Norėdami vykdyti seksualinio smurto prieš vaikus prevenciją privalome su vaikais kalbėti apie jų ribas ir kūno integralumą, tai, kad paslaptys yra geros ir blogos.
Ne visada lengva atpažinti vaiko seksualinio išnaudojimo ženklus, dažnai jie nebūna visiškai akivaizdūs, todėl kiekvieną situaciją reiktų vertinti individualiai ir žiūrėti į požymių visumą. Specialistai dirbantys su seksualiai išnaudotais vaikais skiria šiuos požymius pagal vaiko amžių:
- Kūdikiai ir vaikai iki 3 metų: Ženklai yra nespecifiniai, o specifiniai ženklai yra fiziniai: nubrozdinimai, sudraskymai lytinių organų ir burnos srityje, specifinės lytiniu keliu plintančios ligos.
- Vaikai nuo 3 metų: Elgesio pokyčiai: apetito pokyčiai, miego pokyčiai, košmarai, regresyvus elgesys (vaikas elgiasi lyg būtų žymiai mažesnio amžiaus: šliaužioja, čiulpia nykštį), hiperaktyvumas, tikai veido srityje. Fiziniai ženklai: dažnai pasikartojančios šlapimo trakto infekcijos, susirgimas lytiniu keliu perduodamomis ligomis, kraujavimas, įtrūkimai, įplyšimai aplink burną, išeinamąją angą ar vaginą. Somatiniai sutrikimai: vaikai gali pradėti neįprastai daug valgyti arba bandyti išvemti maistą, patirti neįprastą skausmą ir niežėjimą genitalijų srityje, susidurti su sunkumais vaikštant ar sėdint, nepaaiškinamais išbėrimais ar sumušimais, šlapimo nelaikymu, išmatų nelaikymu - šlapinimusi į lovą.
- Vaikai nuo 6 metų: Nepaaiškintų baimių atsiradimas, bloga nuojauta, nerimas, depresija, mintys apie savižudybę, pykčio sulaikymas arba išliejimas, sumišimas prieš vienos lyties suaugusiuosius, vengimas nusirengti, eiti į tualetą, į sporto salę, pasikartojantis seksualinis elgesys su vaikais, gyvūnais ar suaugusiaisiais. Taip pat, jeigu vaiko seksualus elgesys pasikartoja labai dažnai ar nuolatos, vaikas labai gerai išmano lytinį gyvenimą, naudoja žargoną, kalba seksualinėmis temomis, viršydamas išsivystymo amžių, provokuoja ar impulsyviai seksualiai elgiasi, demonstruoja smurtą ar nuolaidumą, galima įtarti, jog toks vaikas patyrė seksualinį smurtą.
- Mokyklinio amžiaus vaikai: Depresija, agresija, užsisklendimas, disociacijos jausmas, gėda savo kūno ar seksualinių požymių, savęs žlugdymas, savęs kaltinimas bei neapykanta sau, sunkumai sutapatinant save su savo lytimi, pradėjimas piktnaudžiauti narkotikais ir alkoholiu.
Ką daryti esant įtarimams dėl vaiko seksualinio išnaudojimo? Pirmiausia reikia pranešti policijai. Turint informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą reikėtų apie tai informuoti policiją skambinant skubios pagalbos telefonu 112. Bendrojo pagalbos centro operatorius atsakys į pagalbos skambutį, nustatys grėsmės pobūdį ir vietą, išsiųs pagalbos tarnybas. Turint informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą reikėtų apie tai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių, nurodant kuo daugiau duomenų (šeimos adresą, jei žinote, tėvų ir vaiko vardus, pavardes), kad būtų galima imtis reikiamų priemonių vaikui apsaugoti, inicijuoti reikalingos pagalbos vaikui ir šeimai teikimą ir kt. Pranešant apie galimą vaiko teisių pažeidimą prisistatyti nėra būtina. Rinkti faktus - pastebimus ženklus apie fizinę, elgesio, emocinę/psichologinę būseną. Rinkti piešinius, rašinius, posakius tuo atveju, kai šie faktai yra įtarimą keliančiais ženklais.
Ką daryti, jei vaikas prisipažino patyręs seksualinį smurtą? Išklausykite. Pasakykite, kad vaikas pasielgė teisingai, kad jums pasakė. Pasakykite, kad tai, ką vaikas išgyveno nėra vaiko kaltė. Pasakykite, kad vaiko pasakojimą priimate rimtai. Nepulkite įtariamo smurtautojo/os patys. Paaiškinkite vaikui, kokių veiksmų imsitės. Kuo skubiau praneškite apie vaiko patirtą seksualinę prievartą policijai ir vaiko teisių apsaugos specialistams (vadovaukitės įstaigos, kurioje dirbate protokolais, jei tokie yra).
Seksualinis smurtas prieš vaikus elektroninėje erdvėje
Dar prieš dešimtmetį Jungtinės Tautos preliminariai apskaičiavo, kad pasaulyje yra virš 750 000 seksualinio turinio su vaikais ieškančių ar tokį turinį generuojančių asmenų. Internet Watch Foundation mano, kad šis skaičius išaugo ir sudaro bent milijoną tokių asmenų. 2021 metais pranešimai apie įtariamus vaikų seksualinio išnaudojimo atvejus internete išaugo 35% ir sudaro 29.3 milijonus pranešimų. 62% jų sudarė atvejus Europos šalyse. 82% šių atvejų su vaikais, jaunesniais nei 13 metų amžiaus.
Kaip atrodo seksualinis vaikų išnaudojimas internetinėje erdvėje? Vaikų seksualinis išnaudojimas internetinėje erdvėje apima įvairaus pobūdžio veiksmus ir situacijas. Seksualinės prievartos ir seksualinio išnaudojimo internete formos apima: Siunčiant nepageidaujamą komunikaciją apie seksą ar piktus komentarus susijusius su lytimi, lytiniu identitetu ar seksualine orientacija. Partneriams/ėms, draugams/ėms ar nepažystamiems asmenims siunčiant nepageidaujamus prašymus pasidalinti nuogybėmis, video ar transliuoti seksualinius veiksmus internetu. Seksualinius veiksmus transliuojant gyvai be juose dalyvaujančių asmenų sutikimo. Dalinantis seksualiniu turiniu be visų jame esančių asmenų sutikimo. Dalinantis ar transliuojant/rodant pornografiją, kuomet ne visi patalpoje esantys su tuo sutinka. Verbuojant, viliojant vaikus ir jaunuolius/es su tikslu seksualiai išnaudoti/pasinaudoti. Nepilnamečiai gali patirti spaudimą ar prievartą kurti seksualinio pobūdžio turinį (fotografuotis, filmuotis ir pan), kartais dalintis šiuo turiniu su draugais ar bendraamžiais. Vis daugiau ir daugiau seksualinio turinio su vaikais medžiagos patenka į socialinius tinklus ir yra “sukurti” pačių vaikų (t.y. selfiai, savo veiksmų filmavimas ar transliavimas tiesiogiai). Tokio pobūdžio turinys vadinamas paties asmens generuojamu seksualiniu turiniu.
Kaip tai gali įvykti? Seksualinio smurto prieš vaikus internete atveju, gali būti, kad vaikas, jaunuolis/ė niekada gyvai nebuvo sutikę savo išnaudotojo. Kartais tokie santykiai prasideda internete, tačiau vėliau pereina į gyvą kontaktą ir seksualinį smurtą bei išnaudojimą gyvai. Kartais seksualiniai išnaudoti siekiama: Viliojant. Kuomet kuriami santykiai, kuriuose nepilnametis/ė jaučiasi mylimas/a ar ištikimas/a. Sukuriant netikrą profilį. Naudojantis ne savo nuotraukomis, apsimetant, kad yra vienaamžis/ė ar bandant užmegzti romantinius santykius. Įtraukiant asmeniškai. Naudojasi informacija, kuria pasidalino vaikas ar jaunuolis/ė, pvz, apie seksualumą, asmenines problemas, šeimyninius sunkumus, įkalbant pasirodyti gyvai (internete) ar atsiųsti intymių savo foto/video. Grasinant. Kai gauna intymių foto ar vaizdų, prasideda grasinimai, kad jeigu nebus daroma tai, ko yra prašoma, nepilnamečio/ės foto/video bus išplatintos internete. Vaikai ir jaunuoliai jaučiasi pakliuvę į spąstus ir iš baimės daro tai, ko reikalauja nusikaltėlis. Taip įsitraukiant į smurto ratą, kuomet nusikaltėlis reikalauja vis daugiau ir daugiau.
Ženklai, kad vaikas patiria seksualinį smurtą elektroninėje erdvėje: Neretai yra sudėtinga aptikti seksualinį smurtą internete. Asmenys, kurie seksualiai išnaudoja vaikus moka manipuliuoti ir stengiasi, kad vaikai apie savo patirtis niekam nepasakotų. Kartais išnaudotojai gali bandyti rodyti išskirtinį dėmesį, kartais raginti niekam nepasakoti ir laikyti tai jųdviejų paslaptimi, o kartais bandyti sugėdinti ar gasdinti, kad nepilnametis/ė pateks į rimtą bėdą. Pajautus stiprius pokyčius vaiko elgesyje ar vaiko emocinėje būsenoje, svarbu pasikalbėti su vaiku. Ženklai gali būti labai įvairūs, varijuoti ir kisti. Keletas pavyzdžių: nepaaiškinami santykiai su vyresniais žmonėmis, pasikeitusi vaiko kalba/žodžiai, išreikštas seksualinis elgesys, kuris nėra pagal jo/s amžių/brandą, pasikeitę įpročiai naudojantis internetu (daugiau/mažiau naudojasi internetu, naudojasi internetu tik kai būna vienas/a), nepaškinamos kilmės dovanos, brangūs rūbai, telefonai, staiga atsiradę finansai ar įsitraukimas į veiklas, kurios kainuoja, pasikeitusi nuotaika, elgesys ar valgymo įpročiai, nuolatinis nuovargis, ilgai neina miegoti arba ilgai negrįžta namo, išvaizdos pasikeitimai ar rūbų skolinimąsis iš kitų, pamokų praleidimas arba suprastėję įvertinimai/įsitraukimas, reguliarus alkoholio ar narkotikų vartojimas.
Seksualinio smurto prieš vaikus internete pasekmės: Seksualinis smurtas, kuris vyksta internete arba dalinai internete, dalinai gyvai: verčia vaiką ar jaunuolį jaustis begėdi/a arba tarsi nėra būdo iš situacijos pasitraukti, nes technologijos užima didelę dalį kasdienio gyvenimo, rutinos ir neretai jomis naudojamasi saugiose vietose tokiose kaip namai, miega...
Kas yra seksualinis smurtas internete?
Apie vaikų tvirkinimą, seksualinę prievartą, galiausiai, pedofiliją, Lietuvoje kalbama pernelyg mažai, tarsi šios temos būtų „nepatogios“ ir neaktualios. Seksualinė prievarta nėra vien tik lytinis aktas. Seksualine prievarta laikomi ir veiksmai, kai vaikas nėra liečiamas, bet, pavyzdžiui, jam rodoma pornografinio turinio medžiaga, nuogas vaikas yra fotografuojamas, filmuojamas, vaikui liepiama atlikti tam tikrus veiksmus (pavyzdžiui, stebėti, kaip lytiškai santykiauja kiti asmenys) ir t. Vaikai į seksualinę prievartą reaguoja įvairiai. Vaikai gali nepasakyti, kad patyrė seksualinę prievartą, tačiau galima pastebėti tam tikrus fizinius požymius, vaikų elgesio ir emocijų pokyčius. Kartais tėvams išties sunku pastebėti, kad vaikas galimai patiria seksualinį smurtą, todėl reikia būti labai atidiems ir jautriems. Natūralu, kad kalbėti apie patiriamą prievartą nemalonu. Jeigu vaikas augo toksiškoje aplinkoje ir nepasitiki suaugusiaisiais, jis veikiausiai neatskleis savo patirčių, nes pasitikimas įgyjamas tik palaipsniui. Dar vienas svarbus momentas - jog seksualinę prievartą patyręs arba tebepatiriantis vaikas gali jausti prieštaringus jausmus: savo skriaudėją vienu metu ir labai mylėti, ir nekęsti jo.
Fiziniai požymiai. Vaiko pasakojimai. Retesniais atvejais vaikai apie patiriamą prievartą pasakoja tiesiogiai. Požymiai, rodantys, kad 0-11 m. pradeda elgtis lyg mažesnis pagal amžių vaikas (t. y. jei vaiko, paauglio elgesyje pastebite vieną ar daugiau iš išvardytų požymių, tai nebūtinai reiškia, kad vaikas patyrė seksualinę prievartą.
tags: #bk #149 #bejegiskumas #kaip #seksualines #prievartos
