Dalis gyventojų netenka jiems priklausančių ligos išmokų vien dėl to, kad laiku nepateikia prašymo. Per pastaruosius 12 mėnesių 4,3 mln. eurų ligos išmokų liko neišmokėta, nes dėl jų nesikreipė nedarbingumo pažymėjimus turėję gyventojai. 39 tūkstančiams žmonių „Sodra” išsiuntė pranešimus į asmenines gyventojų paskyras ir elektroniniu paštu, kviesdama juos pateikti prašymą ligos išmokai skirti.
Vis dėlto svarbu pažymėti, kad ne visi žmonės, kuriems buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, turėtų teisę į ligos išmoką. Kai kuriais atvejais sprendimas gali būti neigiamas, pavyzdžiui, jei žmogus neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo ar neatitinka kitų įstatymuose nustatytų sąlygų.
Prašymas ligos išmokai skirti pateikiamas vieną kartą. Jis galios nuolat - kitą kartą susirgus ar slaugant šeimos narį ligos išmoka bus skiriama automatiškai ir prašymo pildyti nebereikės. Naują prašymą ligos išmokai skirti reikia pateikti tik tuo atveju, jei keitėsi žmogaus asmeninės sąskaitos numeris. Tokiu atveju reikėtų atlikti šiuos veiksmus: asmeninėje paskyroje gyventojui skiltyje „Mano nustatymai” nurodyti naują asmeninės sąskaitos numerį ir išsaugoti pakeitimus; pateikti prašymą skirti ligos išmoką, GPS1, su požymiu „Patikslintas”.
Prašymas taip pat galioja vienerius metus atgal. Pavyzdžiui, jei žmogus sirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą 2025 m. balandį, tačiau tuomet nepateikė prašymo, ligos išmoka jam negalėjo būti išmokėta. Jei žmogus pateiks prašymą šių metų kovą, jam bus išmokėta ligos išmoka už praėjusį laikotarpį. Svarbu, kad nuo ligos pabaigos nebūtų praėję daugiau nei 12 mėnesių.
Prašymą dėl ligos išmokos galima pateikti per asmeninę „Sodros” paskyrą. Asmeninėje paskyroje taip pat galima patikrinti, ar priimtas sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo. Jei nurodysite savo el. pašto adresą, visa informacija bus siunčiama ir elektroniniu paštu.
Kas gali gauti ligos išmoką?
Ligos išmoka skiriama ligos socialiniu draudimu apdraustiems žmonėms, tapusiems laikinai nedarbingais ir dėl to praradusiems darbo pajamas. Kad gautų ligos išmoką, žmogus turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.
Pagrindas skirti ir mokėti ligos išmoką yra gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
Koks yra ligos išmokos dydis?
Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam žmogui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo. Pavyzdžiui, jei žmogaus laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2025 m. vasarį, vertinamos 2024 m. spalio, lapkričio ir gruodžio draudžiamosios pajamos.
Ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys. Nėra atsižvelgiama į žmogaus turimą ligos socialinio draudimo stažą. Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.
Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra”. Ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc.
Ligos išmokos trukmė ir specifinės situacijos
Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
Turinčiai (-iam) teisę gauti ligos išmoką pagal šio įstatymo 8 straipsnį motinai (tėvui), įmotei (įtėviui) ar globėjui, ar senelei (seneliui), prižiūrinčiai (-iam) vaiką, kurio priežiūrai nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos suteiktos kitam asmeniui (motinai (tėvui), įmotei (įtėviui) ar globėjui, ar senelei (seneliui)), kuris dėl savo ar kito vaiko (globojamo vaiko), kurio priežiūrai jam suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos, ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Bendras ligos išmokos mokėjimo terminas negali būti ilgesnis kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.
Turinčiai (-iam) teisę gauti ligos išmoką pagal šio įstatymo 8 straipsnį motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui, nuolatiniam globotojui, globėjui, rūpintojui ar vaiką laikinai prižiūrinčiam asmeniui, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis laikinai apgyvendintas pas fizinius asmenis, slaugančiam (-iai) stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį ypač sunkiomis ligomis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 364 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos.
Turinčiai (-iam) teisę gauti ligos išmoką pagal šio įstatymo 8 straipsnį motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui, nuolatiniam globotojui, globėjui, rūpintojui ar vaiką laikinai prižiūrinčiam asmeniui, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis laikinai apgyvendintas pas fizinius asmenis, slaugančiam (-iai) stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos. Ypač sunkių ir sunkių ligų sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Šio straipsnio 2, 4 ir 5 dalyse nustatytais atvejais ligos išmoka mokama, jeigu slaugomas vaikas, kurio priežiūrai kitam asmeniui (motinai (tėvui), įmotei (įtėviui) ar globėjui, ar senelei (seneliui)) nesuteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos, išskyrus atvejus, kai kitas asmuo (motina (tėvas), įmotė (įtėvis) ar globėjas, ar senelė (senelis)), kuriam šio vaiko priežiūrai suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos, dėl savo ar kito vaiko (globojamo vaiko), kurio priežiūrai jam suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos, ligos ar traumos negali šio vaiko slaugyti.
Alzheimeris: kaip atskirti ankstyvuosius ligos požymius?
Nėštumo ir darbo santykiai: patirtys ir patarimai
Kai kuriais atvejais, pranešus darbovietėje apie nėštumą, darbdavys gali pradėti daryti psichologinį spaudimą, provokuoti ar kabinėtis prie smulkmenų. Tokia nuolatinė įtampa ir stresas gali atsiliepti sveikatai, sukelti nugaros skausmus, ypač dirbant sėdimą darbą. Tokiose situacijose svarbu kreiptis į gydytoją ir imti nedarbingumą. Gydytoja gali pratęsti nedarbingumą iki 1 mėnesio ar net ilgiau, jei yra rimta priežastis. Svarbiausia išlaikyti ramų požiūrį, nesidairyti į aplinkinius ir rūpintis savimi.
Jei sveikata prasta, būtina kreiptis pas gydytoją ir imti nedarbingumą. Nedarbingumas gali trukti iki 30 dienų, o esant rimtoms priežastims - ir ilgiau. Svarbu nusiteikti, kad iki dekretinių atostogų liko nedaug laiko.
Jei darbdavys grasina sumažinti atlyginimą ar sutrumpinti darbo valandas, tai yra nepriimtinas elgesys. Tokiais atvejais galima grasinti kreipimusi į atitinkamas tarnybas, kas gali išgąsdinti darbdavį. Svarbu suprasti, kad nėštumas nėra priežastis mažinti darbuotojo teises ar gerovę.
Jei ginekologė yra kompetentinga, verta jai papasakoti apie darbdavio terorizavimą ir psichologinį spaudimą, kuris sukelia gimdos spazmus. Gydytoja galės patarti, ką tokiu atveju daryti. Kai kuriais atvejais gali prireikti paguldymo į stacionarą ar dienos stacionaro lankymo.
tags: #biuletenio #apmokejimas #nestumo #metu
