Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, tačiau jis gali atnešti ir netikėtų iššūkių, susijusių su sveikatos pokyčiais. Viena iš tokių problemų, su kuria gali susidurti būsimosios mamos, yra šlapimo sulaikymas (lot. *urinary retention*).
Tai būklė, kai šlapimo pūslė persipildo, o moteris negali jos ištuštinti. Ši problema gali pasireikšti įvairiais nėštumo laikotarpiais, tačiau ypač aktuali ji tampa tarp 10-16 nėštumo savaičių, ypač moterims, kurių gimda yra linkusi atgal (retroflexija).
Nors tai gali sukelti nemažai nerimo, svarbu žinoti, kad šiai problemai galima užkirsti kelią ir ją valdyti.
Kodėl atsiranda šlapimo sulaikymas nėštumo metu?
Šlapimo sulaikymui nėštumo metu įtakos gali turėti keletas veiksnių:
- Anatomija: Kai kurioms moterims gimda yra linkusi atgal (retroflexija). Nėštumo metu augant gimdai, ji gali pradėti spausti šlapimo pūslę ir šlapimtakį, taip apsunkindama šlapimo nutekėjimą.
- Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu vykstantys hormoniniai pokyčiai gali paveikti šlapimo pūslės ir aplinkinių raumenų veiklą.
- Ankstyvojo nėštumo komplikacijos: Nors ir retai, tačiau kai kurios ankstyvojo nėštumo komplikacijos, tokios kaip persileidimo grėsmė ar ektopinis nėštumas, gali sukelti ar pasireikšti panašiais simptomais, tačiau jos turi visiškai kitas priežastis ir gydymą.
- Dubens dugno raumenų būklė: Nėštumo metu ir gimdymo metu dubens dugno raumenys patiria didelį krūvį. Jų silpnumas ar disfunkcija gali prisidėti prie šlapinimosi sutrikimų.
Vienas iš atvejų, kai pasitaikė šlapimo sulaikymas, apibūdinamas taip: "14 nėštumo savaitę pasitaikė 2 kartai, kai pabudusi naktį ar ryte negalėjau nusišlapinti. Viską dariau - duše stovėjau, vandenį atsukus buvau, turbūt viską išbandžiau, kas rekomenduotina tokiu atveju, bet nieko nepavyko." Tokiais atvejais, kai savipagalba nepadeda, būtina kreiptis į medikus, kurie gali atlikti kateterizaciją - procedūrą, leidžiančią pašalinti susikaupusį šlapimą.
Po kateterizacijos svarbu stebėti savo savijautą ir reguliariai tuštinti šlapimo pūslę, net jei ir nėra stipraus poreikio. "Po pirmo kateterio šlapinausi įprastai, tačiau jau stengdavausi nueiti naktį prisisukus žadintuvą 2-3 kartus, kad tik pūslė nepersipildytų."
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į gėrimų kiekį ir laiką. Nors skysčių vartojimas yra būtinas, verta vengti šlapimą varančių gėrimų, tokių kaip kava ar kiti gėrimai su kofeinu. "Venkite šlapimą varančių gėrimų: kavos, arbatos, kitų gėrimų su kofeinu."
Po antro įvykio svarbu pastebėti, ar neatsiranda nuolatinis šlapinimosi poreikis, net ir išsituštinus šlapimo pūslę. "Po antro įvykio pastoviai atrodo noriu šlapintis (nueinu ir po 10 min rodos vėl noriu), einu į tualetą kas valandą, bet mažai kas išeina, o atrodo noras didelis - čia tikiuosi tas nėštumo požymis kaip ir daugeliui...?"
Svarbu nepamiršti, kad šlapimo pūslės talpa nėštumo metu gali sumažėti dėl augančios gimdos spaudimo, todėl poreikis šlapintis gali padažnėti. "Pūslės, kuri spaudžiama gimdos, talpa sumažėja, o šlapimo kiekis, patenkantis į šlapimtakius, padidėja."
Kaip stiprinti dubens dugno raumenis?
Dubens dugno raumenys atlieka itin svarbią funkciją palaikant vidaus organus ir kontroliuojant šlapinimosi bei tuštinimosi procesus. Nėštumo metu ir po gimdymo šių raumenų stiprinimas yra labai svarbus.
1. Stiprinkite dubens dugno raumenis
Tvirti dubens dugno raumenys gali padėti sumažinti šlapimo nelaikymo riziką. Yra daugybė paprastų pratimų, kuriuos galima atlikti namuose. "Įvairaus amžiaus moterys teigia, kad šie pratimai, jei daromi keletą minučių per dieną, yra tikrai veiksmingi."
Šie pratimai padeda pasitikėti savimi ir geriau valdyti savo kūną. "Jie padeda pasitikėti savimi ir labiau valdyti savo kūną, o tai visada sveikintina!"
Jei neseniai pagimdėte, patariama pradėti pratimus gulint, kad dubeniui nebūtų daromas papildomas spaudimas. "Jei neseniai pagimdėte kūdikį, šiuos pratimus patartina pradėti daryti gulint, kad dubeniui nebūtų daroma jokio papildomo spaudimo."
Ilgainiui mankštintis galėsite praktiškai bet kur - vairuodamos, sėdėdamos autobuse ar darbovietėje. "Ilgainiui mankštintis galėsite praktiškai bet kur. Net vairuodamos arba sėdėdamos autobuse ar darbovietėje!"
Praktiniai patarimai šlapinimosi kontrolei
Be pratimų, yra ir kitų svarbių įpročių, kurie gali padėti pagerinti šlapinimosi kontrolę nėštumo metu:
- Neskubėkite išeiti iš tualeto
- Didinkite laiko tarpus tarp apsilankymų tualete
- Nesistenkite gerti mažiau vandens
- Naudokite dieninius įklotus
- Žinokite apie galimas problemas
Svarbu visada visiškai ištuštinti šlapimo pūslę, net jei ir jaučiate, kad liko nedidelis kiekis šlapimo. "Tai niekada nėra gerai - jei šlapimo pūslėje lieka net nedidelis kiekis šlapimo, padidėja rizika susirgti šlapimo takų infekcijomis."
Norint visiškai ištuštinti šlapimo pūslę, pasilenkite į priekį sėdėdamos ant klozeto. "Tai bus lengviau padaryti, jei sėdėdamos ant klozeto pasilenksite į priekį. Norint ištuštinti šlapimo pūslę tokia pozicija yra veiksmingiausia."
Nors gali atrodyti priešingai, tačiau stengimasis didinti laiko tarpus tarp šlapinimosi padeda treniruoti dubens dugno raumenis ir palaipsniui didinti šlapimo pūslės talpą. "Tai padės užtikrinti, kad šlapimo pūslėje būtų kaupiama daugiau šlapimo, be to, taip galėsite mankštinti pirmiau minėtus svarbius dubens dugno raumenis."
Paprastai per dieną turėtumėte šlapintis 4-8 kartus arba kas 4-6 valandas. "Paprastai turėtumėte šlapintis 4-8 kartus per dieną arba kas 4-6 valandas."
Riboti skysčių vartojimą yra klaidingas sprendimas, galintis sukelti dehidrataciją ir dar labiau sudirginti šlapimo pūslę. "Itin svarbu pabrėžti, kad taip elgtis yra blogai. Net jei jums sunku kontroliuoti šlapimo pūslę, negalima riboti suvartojamo vandens kiekio, ypač jei maitinate krūtimi."
Dehidratacija lemia koncentruotesnį šlapimą, kuris gali dirginti šlapimo pūslę ir sukelti dažnesnį norą šlapintis. "Jei vartosite mažiau skysčių, prasidės dehidratacija, o dėl to šlapimas bus labiau koncentruotas. Tai gali pradėti dirginti šlapimo pūslę ir atsiras noras eiti į tualetą, net jei šlapimo pūslė nėra pilna."
Dieniniai įklotai gali suteikti papildomą apsaugą ir pasitikėjimą, ypač jei patiriate nedidelį šlapimo nelaikymą. "Kartais tiesiog prireikia atidėti apsilankymą tualete arba pajutus didelį norą šlapintis tualeto arti gali nebūti."
Svarbu atpažinti ir kitus šlapinimosi sutrikimus, tokius kaip šlapimo pūslės uždegimas, kurį gali lydėti skausmas pilvo apačioje, karščiavimas ir specifinis šlapimo kvapas. "Šlapimo pūslės uždegimas. Esant šlapimo pūslės uždegimui skauda pilvo apačią, pakyla temperatūra, šlapimas tampa aitraus, nemalonaus kvapo."
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kitas galimas būkles, tokias kaip nėščiųjų diabetas, nervų ligos ar dirgliosios šlapimo pūslės sindromas.
#4 Nėštumas ir šlapimo nelaikymas
Dubens dugno traumos ir jų pasekmės
Nėštumas ir gimdymas yra natūralūs procesai, tačiau jie gali sukelti ir dubens dugno traumas. Šios traumos gali pasireikšti įvairiai - nuo audinių patempimo ar plyšimo iki nervų pažeidimų.
Mechaniniai jungiamojo audinio pažeidimai dažniausiai įvyksta, kai vaisiaus galva spaudžia ir tempia dubens dugno raumenis bei jungiamojo audinio struktūras, slinkdama gimdymo kanalu. Šių traumų rizika didėja, jei vaisius yra didelis arba jei nėštumo metu ar prieš jį buvo dubens srities disfunkcijų.
Nervų pažeidimai taip pat galimi, ypač gali būti pažeidžiamas gaktinis (pudendinis) dubens nervas, kuris atsakingas už jutimus ir dubens dugno raumenų funkcijas.
Priklausomai nuo traumos sunkumo, pasekmės gali būti įvairios: dubens organų slinkimas (prolapsai), lėtinis dubens dugno raumenų hiperaktyvumo sindromas, judėjimo ir kvėpavimo funkcijos sutrikimai.
Ar įmanoma išvengti dubens dugno traumų?
Nors visiškai išvengti traumų gali būti sudėtinga, svarbu imtis prevencinių priemonių. Kineziterapija, tinkama dubens dugno raumenų priežiūra ir stiprinimas gali padėti sumažinti riziką.
Po gimdymo svarbu kreiptis į specialistus, jei jaučiate skausmą, šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimus, seksualinės disfunkcijos simptomus. "Vis dėlto, kuo anksčiau dubens dugno traumos ir disfunkcijos pradedamos gydyti, tuo geresni ir greičiau pasiekiami te..."
Svarbu suprasti, kad net ir patyrus traumas, tinkama reabilitacija ir savipagalbos priemonės gali padėti atkurti funkcijas ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors lengvas šlapimo nelaikymas nėštumo metu gali būti laikomas gana įprasta problema, svarbu žinoti, kada reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją:
- Jei negalite visiškai ištuštinti šlapimo pūslės.
- Jei patiriate stiprų skausmą šlapinantis ar pilvo apačioje.
- Jei pastebite kraujo šlapime.
- Jei šlapimo nelaikymas yra nuolatinis ir smarkiai trikdo jūsų kasdienį gyvenimą.
- Jei atsiranda kiti nerimą keliantys simptomai, tokie kaip karščiavimas, pykinimas, vėmimas.
Laiku suteikta medicininė pagalba gali padėti išvengti komplikacijų ir užtikrinti jūsų bei jūsų kūdikio sveikatą.
tags: #bezdejimo #sulaikymas #nestumo #metu
