Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, kurie gali turėti įtakos įvairiems sveikatos rodikliams, įskaitant šlapimo tyrimų rezultatus. Vienas iš tokių rodiklių yra leukocitų kiekis šlapime. Nors nedidelis leukocitų kiekis gali būti normalus, žymiai padidėjęs jų skaičius (leukociturija) gali signalizuoti apie uždegiminį procesą ar kitas problemas, kurios reikalauja dėmesio.
Kas yra leukocitai ir kodėl jų padaugėja šlapime?
Leukocitai, arba baltieji kraujo kūneliai, yra svarbi žmogaus imuninės sistemos dalis. Jų pagrindinė funkcija - kovoti su infekcijomis, virusais, bakterijomis ir kitais svetimkūniais. Sveiko žmogaus šlapime leukocitų kiekis turėtų būti minimalus, nes inkstai filtruoja kraują, tačiau kraujo ląstelės, įskaitant leukocitus, paprastai lieka kraujotakoje. Jei leukocitų kiekis šlapime žymiai padidėja, tai dažniausiai rodo, kad šlapimo takų sistemoje (inkstuose, šlapimtakiuose, šlapimo pūslėje ar šlaplėje) vyksta kova su infekcija arba audinių pažeidimu.
Padidėjęs leukocitų kiekis šlapime dažniausiai asocijuojamas su šlapimo takų infekcijomis (ŠTI). Nėštumo metu moters organizme vyksta didžiuliai pokyčiai: dėl hormonų poveikio sumažėja šlapimtakių tonusas, o auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl sutrinka normalus šlapimo nutekėjimas. Tai sukuria palankią terpę bakterijoms daugintis.
Dažniausios ŠTI priežastys nėštumo metu:
- Bakterijos (dažniausiai Escherichia coli) patenka į šlaplę ir kyla aukštyn.
- Cistitas (šlapimo pūslės uždegimas) - tai dažniausia moterų problema.
- Pielonefritas (inkstų uždegimas) - tai rimta būklė, kai infekcija pasiekia inkstus.
Taip pat svarbu paminėti, kad kartais tyrimai gali rodyti daug leukocitų, bet bakterijų nenustatoma. Tai gali būti dėl inkstų akmenų, kurie mechaniškai pažeidžia gleivinę ir sukelia uždegiminę reakciją, arba tai gali būti vadinamoji „sterili piurija“.
Kokie simptomai gali rodyti padidėjusį leukocitų kiekį šlapime?
Nors kartais padidėjęs leukocitų kiekis šlapime gali būti besimptomis, dažniausiai jis pasireiškia tam tikrais simptomais, kurie priklauso nuo pagrindinės ligos. Nėščiosioms, įtariant ŠTI, gali pasireikšti šie simptomai:
- Dažnas šlapinimasis.
- Deginimo pojūtis šlapinantis.
- Drumstas arba nemalonaus kvapo šlapimas.
- Dubens skausmas.
- Nuovargis.
Svarbu paminėti, kad kai kurios moterys gali turėti genetinį polinkį į pasikartojančias ŠTI, o tam tikros autoimuninės ligos taip pat gali paveikti šlapimo takus, todėl jie tampa jautresni infekcijoms.
Kaip diagnozuojama leukociturija nėštumo metu?
ŠTI diagnozė nėštumo metu prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai atlieka išsamią pacientės anamnezę, įskaitant simptomus, ligos istoriją ir visus ankstesnius ŠTI atvejus. Pagrindinis diagnostikos metodas yra bendras šlapimo tyrimas, kuris parodo leukocitų, bakterijų ir kitų rodiklių kiekį. Siekiant tiksliai nustatyti infekcijos sukėlėją ir jos jautrumą antibiotikams, atliekamas šlapimo pasėlis.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad laboratorinius rezultatus gali paveikti netinkamas mėginio surinkimas. Todėl rekomenduojama naudoti tik vidurinę šlapimo porciją ir laikytis higienos reikalavimų.
Kaip sumažinti leukocitų kiekį šlapime nėštumo metu?
Pagrindinis ŠTI gydymo nėštumo metu tikslas - sumažinti simptomus ir nėštumo komplikacijų riziką. Svarbiausia yra tinkama nėštumo priežiūra, nuolatinis nėščiosios ir vaisiaus būklės stebėjimas.
Gydymo principai apima:
- Antibiotikai: Tai pagrindinis šlapimo takų infekcijų gydymas nėštumo metu. Svarbu laiku diagnozuoti ir pradėti gydymą, kad būtų išvengta rimtesnių komplikacijų.
- Mitybos korekcija: Sveika ir subalansuota mityba gali padėti palaikyti bendrą organizmo sveikatą.
- Pakankamas skysčių vartojimas: Vanduo yra natūralus „ploviklis“, kuris padeda išplauti bakterijas iš šlapimo takų. Rekomenduojama gerti pakankamai vandens ir kitų skysčių.
- Nelaikyti šlapimo: Ilgas delsimas šlapintis leidžia bakterijoms daugintis šlapimo pūslėje.
- Tinkama higiena: Moterims itin svarbi taisyklinga higiena (šluostytis iš priekio atgal) ir pasišlapinimas po lytinių santykių - tai paprasta, bet viena efektyviausių priemonių cistito profilaktikai.
- Spanguolių preparatai: Spanguolių preparatai arba natūralios sultys gali būti naudingi, nes jose esančios medžiagos trukdo bakterijoms prikibti prie gleivinės.
Jei nerandama bakterijų, o leukocitų kiekis yra nedidelis, tai gali būti laikoma „tarša“ nuo odos ir gleivinių. Tokiu atveju gydytojas gali rekomenduoti pakartoti tyrimą po kelių dienų. Tačiau jei jaučiate simptomus, būtina kreiptis į gydytoją dėl įvertinimo ir galimų tyrimų.
Svarbu atminti, kad nereceptinių vaistų nuo UTI simptomų nėštumo metu vartoti negalima be gydytojo konsultacijos. Visais atvejais, įtarus šlapimo takų infekciją, būtina nedelsiant kreiptis į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją.
Gyd. akušerė-ginekologė Živilė Kiškienė apie šlapimo nelaikymą po gimdymo
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) nėštumo metu
Nors pagrindinis straipsnio dėmesys skiriamas leukocitų kiekiui šlapime, svarbu paminėti ir kitas būkles, kurios gali kilti nėštumo metu ir turėti įtakos bendrai sveikatai. Viena tokių būklių yra intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC). Tai išskirtinai nėštumui būdinga būklė, kai dėl nėščiosios kūne atsiradusių pokyčių sutrinka jos kepenų veikla - tulžies rūgščių apykaita.
Pagrindinis INC požymis - niežulys, kuris dažniausiai pasireiškia antrąjį ir trečiąjį trimestrą. Nors bėrimai odoje nėra būdingi, gali matytis nusikasymo žymės. Niežulio intensyvumas gali būti įvairus, dažniausiai niežti padų ir delnų srityse.
INC nustatoma remiantis pacientės skundais (niežuliu) bei atlikus kraujo tyrimus, kuriais nustatomas tulžies rūgščių ir kepenų fermentų kiekis. Pagrindinis šios būklės gydymo tikslas - sumažinti simptomus ir nėštumo komplikacijų riziką. Skiriamas vaistas - ursodeoksicholio rūgštis, kuri yra saugi vaisiui ir naujagimiui.
