Artėjant rugsėjo pradžiai dauguma vaikų kartu su savo tėvais sprendžia svarbius klausimus dėl būrelių lankymo. Dalis jau sportuoja iš seniau ir tęsia pasirinktas veiklas, dalis kažkiek pakeičia savo veiklas, o dalis pradeda sportuoti pirmajame savo gyvenime būrelyje.
Kada prasidės Jūsų naujas 2023/2024 m. sezonas ir nuo kada bei kaip galima būtų į jį užsiregistruoti? Taip, nauji vaikai prisijungia ir sezono metu. Vyriausi vaikai yra 9 metų. Tikrai ne. Mūsų vyriausi vaikai yra 2015 m. gimimo, nors turime ir 2014 m. gimimo sportininkų, kurie irgi sėkmingai įsilieja į treniruočių procesą. Vaikai sportuoja, paauga, o mes kiekvienais metais prisitaikome prie jų treniruočių specifikos ir oficialiai mūsų vyriausi vaikai jau trečią sezoną yra ne turintys kažkiek metų, o būtent 2015 m. gimimo.
Ar tikrai ne per anksti vaikams sportuoti? Šį klausimą galime išgirsti tikrai gana dažnai iš žmonių, kuriems neteko iš arčiau pamatyti šių treniruočių. Kas pamato, manau, net neabejoja, jog tikrai nėra per anksti. Vaikai treniruočių metu atlieka įvairias užduotis, tobulina savo motorika, išbando naujas veiklas, socializuojasi su kitais vaikais, džiaugiasi procesu ir tobulėja. Jauniausias mūsų sportininkas buvo vos 1 metų ir 4 mėnesių. Tiesa, jaunesni nei 2 metų amžiaus vaikai daugiau stebi procesą iš šono ir atlieka tik sau patinkančias užduotis, tačiau ir tas pats stebėjimas bei atlikimas sau geriausiai pavykstančių bei smagiausių užduočių suteikia vaikams naudos - jie stiprėja, mokosi, o kartais ir labai sėkmingai socializuojasi prieš pirmą apsilankymą darželyje. Nuo dviejų metų jau po truputį pradeda augti drausmingumas.
Ar pas Jus vaikai sportuoja tik su tėvais? Ne tik. Nuo šio sezono vaikai su tėvais pas mus sportuoja iki tol, kol vaikai pakankamai pasikelia savo krepšinio įgūdžius. Vėliau turintiems pakankamus krepšinio įgūdžius ir drausmingiems vaikams raudonoje bei kartais mėlynoje grupėse leidžiame sportuoti vieniems. Su jauniausiais (2-3 metų amžiaus) vaikais tėvai visada būna kartu ir juos prižiūri bei kartu renkasi sportuoti pagal trenerio siūlomas užduotis ar pagal tai, kas daugiausiai patinka. Nuo 4 metų amžiaus, tėvai daugiausiai vaikams asistuoja, kad greičiau pavyktų įsisavinti krepšinio pagrindus. Taip pat tėvai kartais ir patys sudalyvauja kurioje nors rungtyje, taip pridedami treniruotėms smagumo.
Ar Jūsų mokykloje svarbu anksti lavinti krepšinio įgūdžius? Ne. Mokslo žinios teigia, jog forsuoti krepšinio įgūdžius jauname amžiuje nėra svarbu, tad ir mes nesivaikome ankstyvų pergalių ir daugiausiai koncentruojamės į fizinių įgūdžių gerinimą, o krepšinio įgūdžius padedame vaikams išsitobulinti tiek, kad krepšinis teiktų malonumą ir būtų motyvacija lankytis treniruotėse.
Kaip vyksta treniruotės skirtingose amžiaus grupėse?
- 2-3 metų amžiaus vaikai (žalia grupė): sportuoja pagal trenerių sudarytą programą, tačiau nebūtinai turi jos laikytis ir jau žinodami visas veiklas (sutarę su tėvais) gali nukrypti nuo suplanuotų veiklų ir daryti sau smagesnes. Tėvai būna visą laiką su vaikais ir juos saugo, jiems padeda bei juos motyvuoja. Treniruotės metu užduotys yra skiriamos tokios, kad vaikai susipažintų su sportu, taptų stipresni ir tvirtesni bei lavintų ateityje bet kur praversiančias savybes, tokias kaip: koordinacija, pusiausvyra, reakcija, greitis.
- Geltona grupė (4-6 metų amžius): čia vaikai neturi susiformavusių krepšinio pagrindų ir juos mes po truputį formuojame. Nuo trečdalio iki pusės treniruotės skiriama krepšinio įgūdžių mokymuisi, o kita dalis fizinių ypatybių gerinimui.
- Raudona grupė: čia dalis treniruočių skiriama fizinių ypatybių lavinimui, o kita - krepšinio įgūdžių tobulinimui. Būna ir nemažai kombinuotų užduočių, kur fizinių savybių lavinimas susilieja su įgūdžių lavinimu. Praėjusio sezono metu truputį pasibandėme ir nuo šio sezono jau leisime raudonoje grupėje vaikams sportuoti be tėvų, jeigu tik jie turės tinkamus įgūdžius ir drausmingumą.
- Mėlyna grupė (4-9 metų amžius): čia jau treneriai prisitaiko prie kiekvieno vaiko sugebėjimų.
- Oranžinė ir pilka grupės: nuo šio sezono atsiranda ir oranžinė bei pilka grupės. Oranžinėje grupėje visas darbas bus koncentruotas į krepšinio įgūdžius. Pilkoje grupėje visas darbas bus sukoncentruotas į fizinių ypatybių gerinimą. Tai papildomos koncentruotos grupės, kuriose vaikai galės papildomai sportuoti ir patobulėti srityse, kur, galimai, reikėtų žengti didesnį žingsnį pirmyn. Arba gal vaikai kaip tik toje srityje yra labai geri ir motyvuoti šį gerumą iškelti į aukštesnį lygmenį.
Kiek kartų per savaitę rekomenduojama treniruotis? Vaikams iki 4 metų amžiaus visiškai užtenka vieno karto per savaitę, tačiau, jeigu jiems treniruotės labai patinka, galima padidinti ir iki dviejų. Vaikams nuo 4 metų amžiaus viena treniruotė per savaitę padeda palaikyti turimus įgūdžius ir po truputį tobulėti. Dvi treniruotės per savaitę įprastai būna optimalus treniruočių kiekis, kuris padeda progresuoti gana greitai. O jeigu vaikas yra labai motyvuotas ir itin mėgaujasi treniruotėmis, tada galima sportuoti ir tris ar net daugiau kartų per savaitę.
Ar vaikai gali praleisti treniruotes? Taip, vaikai, ypač, žiemos metu serga. Vieni daugiau, kiti mažiau, tačiau praleistų treniruočių pasitaiko pas daugumą.
Ar organizuojate renginius ir varžybas? Taip, tikrai taip. Mūsų internetinio puslapio „Renginių“ skiltyje galima rasti pastaruosius du metus vykdytų renginių bei varžybų pavadinimus, nuotraukas ir video klipus. Dalyvauti krepšinio varžybose pas mus vaikai gali nuo tada, kai jau turi tam pakankamai drąsos ir minimalius įgūdžius, kitaip sakant, nuo maždaug ketverių metų. Krepšinio taisyklių laikytis nereikia, nes jos būna individualiai pritaikomos pagal tuo metu turimus vaikų įgūdžius. Krepšinio varžybose visi vaikai būna apdovanojami. Galbūt kaip didžiausią mūsų pasiekimą galima būtų įvardinti tai, kad prie paties treniruočių proceso puikiai pavyko priderinti įvairius nemokamus renginius ir varžybas. Tai pakelia motyvaciją ir padeda visapusiškai tobulėti. Juk be aukštos motyvacijos net negali būti kalbų apie produktyvų tobulėjimą. Taip pat pernai Vilniuje suorganizavome pirmą Tarptautinį vaikų krepšinio turnyrą, kuriame dalyvavo vaikai nuo 4 iki 8 metų. Kiek teko domėtis, nepavyko rasti jokio analogo pasaulyje tokio amžiaus vaikams.
Tarptautinis krepsinio turnyras Alytuje
Kokie Jūsų mokyklos išskirtinumai? Užsiėmimų metu stengiamės, kad treniruotės būtų kuo daugiau efektyvios ir atitinkamai kuo daugiau smagios. Tik tinkamai sujungę smagumą ir efektyvumą galime pasiekti maksimalų rezultatą. Jokiais būdais neperspaudžiame. Vaikai patys turi norėti sportuoti ir suprasti treniruočių atnešamą naudą, kuria parodome pačiais įvairiausiais būdais. Be to neneriame galvą grynai į krepšinio įgūdžių lavinimą, o ugdome vaikus visapusiškai, kad turėtų kuo įvairesnių aukšto lygmens įgūdžių. Kita svarbi idėja yra tai, kad stengiamės išlaikyti geriausią kainos ir kokybės santykį visame Vilniaus mieste. Vaikai, pirmiausiai, stiprėja fiziškai, kas yra labai aktualu bet kuriam vaikui, nesvarbu, ar vėliau sportuos krepšinį, ar kurią nors kitą sporto šaką, ar visai nesportuos. Stengiamės, kad dėmesio kiekvienas vaikas treniruotėse gautų maksimaliai. Vien tai, kad daugumoje treniruočių dalyvauja tėvai, sukuria kiekvienam vaikui individualų dėmesį visos treniruotės metu ir tai tikrai efektyvu. Be to kiekvieno sezono pabaigoje treneriai aprašo kiekvieną savo auklėtinį ir aprašymai su pastebėjimais iš sezono ir patarimais ateičiai išsiunčiami tėvams. Patys organizuojame ir dalyvaujame kitų organizuojamuose krepšinio turnyruose. O šį sezoną turėsime ir savo viso sezono 4-9 metų amžiaus vaikų lygą, kur jaunieji sportininkai galės varžytis krepšinio aikštelėje, rinkti reitingo taškus ir sezono pabaigoje paaiškės geriausi savo amžiaus kategorijose. Ir toliau stengsimės, kad mūsų vaikai būtų motyvuoti kuo daugiau visapusiškai tobulėti. Ir toliau vykdysime kiekvienų metų amžiaus grupės (nuo 2015 iki 2021) sporto šventes, kurių metu vyks kasmetinės staigumo varžybos ir išsiaiškinsime pačius staigiausius kiekvienos amžiaus grupės sportininkus. Taip pat vykdysime pernai startavusį ir puikiai pavykusį vaikų reakcijos čempionatą, kuriame taip pat sužinosime kiekvienų gimimo metų geriausią reakciją turinčius vaikus.
Kokie žymūs treneriai dirba Jūsų mokykloje? Turime penkis universalius trenerius iš kurių trys daugiau orientuoti į krepšinį ir du į lengvąją atletiką. Į krepšinį orientuoti treneriai Jonas (aš), Aivaras ir Stanislovas nėra itin žymūs krepšinio pasaulyje, tačiau yra esami arba būsimi krepšinio magistrai, kas yra aukščiausias galimas būtent krepšinio išsilavinimas. Treneris Aivaras turi du sporto aukštuosius išsilavinimus, dirba papildomai kūno kultūros mokytoju bei po truputį įsilieja į įvairių naudingų seminarų sūkurį (70 valandų). Trenerio Jono (mano) išskirtinumas prie Krepšinio magistro diplomo: atlikta praktika LKL komandoje (Utenos "Juventus"), keturi didesnės apimties kursai (904 valandos) ir 300 valandų krepšinio/sporto seminarų. Į atletiką orientuoti treneriai (Aleksandras ir Aidas) neturi magistro laipsnio, tačiau lengvosios atletikos pasaulyje jie yra pakankamai gerai žinomi šalies ar net pasaulio mastu.
Ar Jūsų auklėtiniai dalyvauja tarptautiniuose turnyruose? Taip. Praėjusį sezoną ne tik patys organizavome tarptautinį krepšinio turnyrą tačiau ir su 4-8 metų vaikais keliavome į tarptautinį turnyrą pas mūsų partnerius Lenkijoje. Keliauti galėjo visi norintys mūsų auklėtiniai. Tai buvo fantastiška patirtis vaikams.
Ar organizuojate treniruotes tėvams? Tikrai taip, organizuojame renginius ir tėvams. Praėjusio sezono metu tėvams kartais vyko krepšinio treniruotės, vėliau jie galėjo prisijungti prie krepšinio komandos ir dalyvauti krepšinio lygoje. Galiausiai surinkome 36 norinčius tėvus ir trenerius bei sudarėme 3 krepšinio komandas. Tai leido sezoną pabaigti tėvų 5x5 krepšinio turnyru, kuris vyko su krepšinio teisėjais, pilnomis statistikomis ir visiems dalyviams buvo nemokamas.
Ar kainos yra prieinamos? Tikrai taip. Jeigu sportuoja du vaikai iš vienos šeimos, tai bazinė kaina vienam vaikui yra 25€/mėnesiui, o toliau, kiekvienas savaitinis apsilankymas kyla po 10€/mėnesiui. Tai yra kad, tarkim, jeigu du vaikai iš vienos šeimos sportuoja po du kartus per savaitę, tai bendras mėnesio mokestis būtų 55€. Taigi nors mūsų kainos tikrai nėra didelės, tačiau sportuojant keliems vaikams iš vienos šeimos, jos yra net labai žemos.
Kada suprasti, kad vaikui labiau tinka sportas, o kada - kūrybinė veikla? Specialistų patarimai, kaip išugdyti visapusišką asmenybę. Kai šeimoje auga berniukas, tėvams dažnai kyla klausimas - kokius būrelius ar veiklas pasirinkti, kad sūnus užaugtų sveikas, stiprus ir pasitikintis savimi. Kas geriau - kūrybiniai būreliai, intelektinė veikla ar sportas? Iš tikrųjų klausimą reikėtų formuluoti kitaip: Ko ir kokio amžiaus jūsų sūnui iš tikrųjų reikia, kad jis užaugtų visapusiškai harmoningas ir sveikas?
- 3-6 metai: laikas bandyti įvairią veiklą. Šiame amžiuje naudinga viskas, kas patinka vaikui: lipdymas, piešimas, šokiai. Tokie užsiėmimai puikiai lavina smulkiąją motoriką, laikyseną ir koordinaciją. Tačiau jau nuo 5-6 metų rekomenduojame reguliariai pradėti judėti - lengva ir žaisminga forma. Būtent todėl mūsų mokykla rengia užsiėmimus darželiuose ir kviečia vaikus du kartus per savaitę į sporto salę. Mūsų išskirtinumas - neskubame mokyti mažų vaikų sudėtingų krepšinio elementų. Mums svarbiau, kad vaikas išmoktų valdyti savo kūną, išlavintų vikrumą, koordinaciją ir pajustų judėjimo džiaugsmą.
- 6-9 metai: daugiau dėmesio skiriame sportui. Nuo 7-9 metų berniuko organizmas sparčiai vystosi: formuojasi jėga, ištvermė, koordinacija ir vikrumas. Šiuo laikotarpiu labai svarbu, kad fizinis krūvis būtų subalansuotas ir atitiktų vaiko poreikius. Nerekomenduojame per daug apkrauti vaiko papildomais intelektiniais užsiėmimais. Daugiau dėmesio verta skirti sportui. Tai visiškai atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas. Būtent todėl nuo 7-8 metų rekomenduojame pereiti į mūsų krepšinio mokyklą. Čia vaikas gaus optimalų fizinio aktyvumo kiekį, tačiau išlaikys žaidybinę užsiėmimų formą. Tik nuo 9-10 metų pradedame planingai mokyti vaikus specifinių krepšinio technikos elementų.
Kaip suprasti, kad jūsų vaikas linkęs į sportą? Šie požymiai padės suprasti, ar jūsų vaikui tinka sporto kelias:
- Aktyvus ir judrus: sunkiai išbūna vietoje, mėgsta aktyviai žaisti.
- Mėgsta žaidimus su kamuoliu: natūraliai domisi sportu.
- Nori laimėti ir konkuruoti: siekia būti pirmas, jautriai reaguoja į pralaimėjimus.
- Draugiškas ir komunikabilus: lengvai susiranda draugų, mėgsta komandinius žaidimus.
- Puikiai koordinuotas: lengvai mokosi naujų judesių ir veiksmų.
- Atsparus stresui: geba greitai atsigauti po nesėkmių.
Tai ne atsitiktiniai požymiai. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad judrumas, noras varžytis, gera koordinacija, greita reakcija ir gebėjimas įveikti sunkumus yra ankstyvi sportinių gebėjimų požymiai. Jeigu pastebite bent 1-3 šiuos požymius, verta pagalvoti apie sportą kaip tinkamiausią veiklą jūsų vaikui.
O kaip dėl muzikos ir kūrybinių būrelių? Muzika ir kūrybinė veikla puikiai ugdo vaiką, bet tik tada, kai jis pats tuo domisi. Jei užsiėmimai vyksta per prievartą, geriau rinktis sportą, kuris vaikui suteiks daugiau pozityvių emocijų.
Kodėl būtent krepšinis? Krepšinis išsiskiria universalumu:
- Lavina jėgą, vikrumą ir ištvermę.
- Gerina viso kūno koordinaciją ir reakcijos greitį.
- Ugdo komandinį mąstymą ir greitų sprendimų priėmimą.
Kiek kartų per savaitę rekomenduojama treniruotis? Mūsų treniruočių programa paremta tarptautine patirtimi ir rekomendacijomis:
- 3-6 m.: 2 užsiėmimai darželyje + 2 lengvos treniruotės.
- 7-8 m.: 3-4 treniruotės.
- 9-10 m.: 4-5 treniruotės.
- 11-12 m.: 5-6 treniruotės, įskaitant fizinį parengimą.
- 13-14 m. ir vyresni: 4-5 treniruotės + 1-2 rungtynės per savaitę.
Ar tai nėra per daug? Pradžioje tėvai dažnai mano, kad tai per didelis krūvis. Tačiau jau po kelių mėnesių pastebima, kad vaikas tampa fiziškai stipresnis, emociškai stabilesnis ir disciplinuotas.
Kada ne vėlu pradėti? 9-13 metų - idealus amžius pradėti rimtai sportuoti. Tokio amžiaus vaikai greitai prisitaiko ir sparčiai tobulėja.
Trumpai apie svarbiausią:
- Sportą rinkitės pagal vaiko charakterį.
- Užsiėmimus pradėkite nuo 5-6 metų.
- Iki 9-10 metų specializacijos neforsuokite.
- Muziką palikite tik tada, jei vaikas to nori.
- Krepšinis - vienas universaliausių ir naudingiausių sportų.
- Išbandykite krepšinį jau dabar!
Ar verta vaikams sportuoti, kai jie gali užsiimti kūrybine veikla? Pergalės, medaliai, plojimai ir gyslomis tekantis adrenalinas. Šie sporto komponentai žavi ne vieną, o savuosius idealus suradę vaikai lekia į treniruotes ir stengiasi kurti savo sportinę karjerą. Ne paslaptis, kad vaikų, plušančių įvairių sporto šakų užsiėmimuose, yra tūkstančiai, tačiau vėliau aukštumas pasiekia vienetai. Vieni sako, kad 90 proc. sėkmės sporte yra nulemta talento, kiti gi teigia, kad šią dalį sudaro sunkus darbas. LRT kalbinta lengvosios atletikos trenerė Irina Krakoviak-Tolstika labiau linkusi išskirti talentą, krepšinio specialistas Tomas Purlys pirmas eiles užleidžia darbui, o jaunimo plaukimo rinktinės vyr. Formulėmis tiksliuosiuose moksluose galima išaiškinti daugelį procesų, tačiau sportininkui vieno recepto, deja, nėra. Kaip teigė I. „Kas liečia mūsų sporto šaką, lengvąją atletiką ir sprinto rungtis, reikia gimti talentu. Dabar turime Adą Dambrauską, kuris 99 proc. yra talentingas žmogus. Kėdainiuose trenerė pagavo, pamatė, greičiausiai buvo mokykloje ir vaikas pradėjo lankyti lengvąją atletiką. Vaikas norėjo tobulėti, parašė laišką man, kaip trenerei, kad nori tobulėti Vilniuje, ir dabar turime greičiausią Lietuvos jauną žmogų. Visgi net ir lengvojoje atletikoje, kurios formulėje karaliauja talentas, vaikai turi nusiteikti nuosekliam darbui treniruotėse. Tokio pat klausimo paklaustas T. Purlys prisiminė Vlade Divaco atvejį, kai sportininkas nebuvo darbštus, tačiau vedamas savo talento pasiekė viršūnę. „Išimčių yra, bet iš esmės, aišku, svarbu darbas. Ypač dabar, kai yra labai daug priemonių darbui - individualios treniruotės, įvairūs treneriai, mašinos, mokslo strategijos, tai darbas turbūt pralenkia talentą. Apie šių savybių proporcijas paklaustas K. Steponavičius rado kompromisinį atsakymą. „Jei galvojame apie jaunimo amžiaus grupes, tai dažnai talentingi sportininkai iš pradžių rodo geresnius rezultatus, bet aukštesnėse amžiaus grupėse santykis su darbu duoda vaisių. Be šių dviejų plačiai aptartų kintamųjų, neretai kalbama ir apie „duomenis“. „Didžiausia mūsų problema, kad anksčiau atrinkdami vaikus į sporto mokyklas, kai buvo ribotas priėmimas, labiausiai akcentuodavome žaidėjų ir tėvelių ūgius, - prisiminė T. Purlys. Žiūrint į Eurolygą ar NBA, tikrai yra tų žaidėjų, kurie dominuoja ir neturėdami 190 cm, kur pas mus būdavo „nurašyti“. Pavyzdžiui, Mike`as Jamesas, TJ Shortsas, Shane`as Larkinas, Scottie Wilbekinas. Visi šie išvardinti žaidėjai nesiekia 190 cm, bet yra dominuojantys Eurolygoje. Krepšinyje žvilgsnis krypsta į ūgį, o plaukimo srityje svarbiausia yra ne fizinės savybės, o vandens pojūtis. Anot K. „Yra tam tikri antropometriniai duomenys - didelės galūnės, ilgas liemuo. Jei žiūrint statistiškai, tai dauguma plaukikų turi tuos duomenis, bet plaukimo srityje yra daug distancijų, todėl pagal savo duomenis plaukikai gali pasiskirstyti į skirtingas rungtis.
Ar tėvų spaudimas vaikams sportuoti yra naudingas? Gruodžio mėnesį buvo paviešintas atvejis, kai 15-metis į teismą padavė savo tėvus, kurie jį vertė sportuoti, keisti mitybą ir primygtinai reikalavo rezultatų, o tokių ar panašių vaikų tikrai yra ne vienas ir ne du. Apie tai paklaustas T. „Turiu tokių atvejų, kai tėvai sėdi treniruotėse, o vaikai po kiekvieno metimo žiūri į juos. K. „Šiuolaikiniai tėvai labai nori, kad jų vaikams sektųsi viskas: tiek sportas, tiek mokslai. Jie nori greičiau tobulėti negu vaikai, todėl reikia tėvams kantrybės ir būtinai bendrauti su treneriais, kad pasakytų, ką vaikas turi ir gali daryti tokiame amžiuje. Būna, kad tėvai nori šiek tiek labiau spustelti, bet reikia kantriai išlaukti. I. „Jei yra varžybos, aš su savo vaikais aptariu, ką jie nori daryti - ar 60 metrų bėgti, ar šokti į tolį, ar bėgti 1 km. Geriau visada tokiame amžiuje vaikų klausti, ką jie nori daryti, kur jie nori save išbandyti. Tada mes neiname į konfliktą, kad treneris spaudžia ar mama pasakė padaryti kažką. Svarbu yra paklausti, kaip jis jaučiasi, ką jis jaučia, kur jis nori būti. „Pats turiu vaiką, šitų dalykų esu atsikandęs ir visada jam sakau, kad jeigu jis norės, lankys krepšinį. Aišku, aš padrąsinsiu, bet jeigu nenorės, tikrai neversiu, - apie svarbią vaiko nuomonę kalbėjo ir T. Purlys. - Yra tikrai daug garsių krepšininkų, kurie sako, kad vaiko mažiau nemylės, jei jis eis į kitą sporto šaką. Turbūt niekas negalėtų paneigti, kad aukšti rezultatai, laimėjimai, medaliai yra pati laukiamiausia ir saldžiausia sporto pusė, tačiau, deja, tai yra tik lašas jūroje - didžiąją dalį laiko „suvalgo“ procesas ir kelias į viršūnę. „Dažnai Lietuvoje žmonės neturi kantrybės ir neduoda žaidėjams augti, po kiekvieno pralaimėjimo yra maišoma su žemėmis, - apie perdėtą dėmesį laimėjimams kalbėjo T. Purlys. - Po pralaimėjimo, kad ir vaikų, būna, treneriai eina „ant kilimėlio“ pas vadovybę, o tai daro spaudimą žaidėjams, vaikams. Tu turi suprasti, kad pirma vieta yra pirma, bet visos kitos irgi turi būti užimtos. Negali 10-20 komandų užimti pirmą vietą. Čia reikia turėti kantrybės, ilgalaikę viziją ir procesą. I. „Vaiko negalima spausti, negalima uždėti tos „kuprinės“, atsakomybės labai didelės, kad privalai, turi. Sportas jo gyvenime yra, tai yra didžiulis pliusas, bet neturime labai spausti. Savo sportininkams sakau, kad jų geriausias draugas yra disciplina. Turite save kontroliuoti. Sportininkas yra kaip karys, jis turi atsisakyti kažko, jei nori eiti tuo keliu. (...) Reikia tvarkytis, pasižiūrėti, kaip tu miegi, ką tu valgai - viską. Apie mėgavimąsi procesu ir apskritai sportu neretai pastaruoju metu kalba ir Rūta Meilutytė. „Plaukikai turi dirbti labai daug treniruotėse, kad pasirodytų labai greitai varžybose. Pati Rūta jauname amžiuje buvo labai daug dirbanti sportininkė, dabar ji jau pasiekusi aukščiausius tikslus. Jei nesimėgausi, neatiduosi savęs, nedirbsi, tai atspindės ir rezultatai. Man džiugu, kad Rūta rado, kaip save motyvuoti toliau plaukti ir džiuginti mus varžybose, pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse. Turi rasti kažkokį malonumą ir treniruodamasis. Ne visos treniruotės yra malonios, bet reikia perlipti save, padaryti tą darbą, kad pajaustum malonumą“, - sakė K.
Ar sportas ir menas gali derėti? Populiari atlikėja Monika Linkytė nekenčia sporto salių, bet dievina ilgus pasivaikščiojimus. Ji serga už Lietuvos krepšinio ir futbolo rinktines, bet niekada nesidrabsto purvais po nesėkmių. „Sveikame kūne - sveika siela“, - byloja liaudies išmintis. M.Linkytė savaip siekia balanso: ji nemėgsta alinančių treniruočių, bet pajudėti randa laiko. Ar dainavimą galima prilyginti sportui? Juk neretai sakoma „treniruoti balsą“. Ką tai reiškia? Jei žvelgi į muziką, kaip į tam tikrą discipliną, be abejo, sąsajų tarp dainavimo ir sporto rasti tikrai galima. Kuo daugiau treniruoji balsą dainuodamas įvairius pratimus, tuo daugiau galimybių atsiveria, tuo lengviau išdainuoti tai, kas anksčiau galbūt net atrodė neįmanoma. Kalbant apie kūrybą, vis dėlto nemanau, kad galima išsitreniruoti kurti dainas, sukeliančias virpesius klausytojams. Galima išmokti kurti pagal tam tikras schemas, galima sukurti populiarių dainų, kurias nuolat gros per radiją, bet ar jos privers šiurpti odą besiklausant? Kad ir kiek treniruotumeisi, neišmoksi sukelti tų virpulių. Su sportu ne itin draugauju: nelankau sporto klubų ir neturiu mėgstamiausios sporto šakos. Per pastarąjį gimtadienį dovanų gavau paspirtuką. Ar dainininkui būtina palaikyti gerą sportinę formą? Juk dainavimas - tai darbas ant scenos, kur jus stebi tūkstančiai akių. Turbūt gera išvaizda - irgi svarbi? Jei sunku atkreipti dėmesį savo muzika, sportiškas kūnas ir nepriekaištinga išvaizda galbūt iš tiesų yra labai svarbūs. Nemėgstu sporto salių ir suvalgyto saldainio tikrai nebėgu „sudeginti“. Visiems dainininkams, matyt, pasitaiko nelengvų momentų, kai balsas lūžta. Norėjote pasakyti, kad balsas dingsta, nes lūžti balsas gali tik dainuojant, o šito niekaip nei pakeisi, nei atgausi. Labai džiaugiuosi, kad dėl to neturiu bėdų. Jei reikėtų skubiai atgauti balsą, tektų kreiptis į gydytojus. Esu girdėjusi, kad tuomet vaistais sutepa stygas, suleidžia vaistų. Sakoma, kad antroji Lietuvos religija yra krepšinis, o Lietuvoje - trys milijonai krepšinio trenerių. Kai vyksta svarbios varžybos - Europos ar pasaulio čempionatai - jas stebiu su visa Lietuva. Pažiūriu ir futbolą. Vienareikšmiškai - Rūta Meilutytė. Džiaugiuosi, kad Lietuvos merginos turi tokį pavyzdį kaip ji. Kukli, mandagi ir užsispyrusi. Taip pat žaviuosi mūsų krepšininkais. Ypač - Mindaugu Kuzminsku. Klausau įvairios muzikos. Patinka seniai pripažintos dainininkės, tokios kaip Ella Fitzgerald, Billie Holiday. Pirmoji dainelė, kurią išmokau, buvo apie žąsytę. Vaikystėje svajojau būti teisininkė, o muzika buvo mano hobis. Iki tol, kol apsisprendžiau, jog dainavimas tikrai yra tai, ką noriu daryti visą gyvenimą ir kad kitaip nebus, teko pavaikščioti ir klystkeliais. Todėl šį spalį jau antrus metus pradėjau mokslus Londone esančiame BIMM universitete. Tokie konkursai kaip „Eurovizija“ iš esmės irgi yra varžybos. Ar jautėte sportinį azartą lipdama ant „Eurovizijos“ scenos? Dainuodama „Eurovizijoje“ jaučiau didelį jaudulį ir atsakomybę. Juk žiūri visa Lietuva ir tikisi, kad gražiai atrodysime, gerai sudainuosime. Tas pats ir su „Eurovizija“. Vaikystėje mokėtės šokti. Šokti lioviausi, kai pradėjau lankyti muzikos mokyklą. Kartais labai norėtųsi tuo užsiimti laisvalaikiu, bet niekaip nerandu laiko. Užsienyje - ypač JAV - itin populiarūs ir laukiami ryškiausių muzikos žvaigždžių pasirodymai per nacionalinių čempionatų finalus ar Žvaigždžių dieną (NBA, beisbolo, amerikietiškojo futbolo). Ten dainininkai tūkstantinei auditorijai dažniausia atlieka nacionalinį himną. Lietuvos himną giedojau keliuose renginiuose, pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministerijoje vasario 16-ąją. Nors giedojau ne tūkstantinei miniai sporto varžybose, jausmas vis tiek nenusakomas. Kaskart giedodama „Tautišką giesmę“ jaučiu nežmonišką atsakomybę ir gumulą gerklėje dėl to didelio pasididžiavimo savo valstybe. Krepšininkų dažnai klausiame apie svajonę žaisti NBA, o koks jūsų svajonių NBA? Kokia nors scena? Su muzika susijusios mano svajonės - kur kas abstraktesnės nei konkrečios scenos ar konkursai. O svajonės man siejasi su kažkuo dvasingesniu nei konkreti scena. Labai norėčiau, kad kuo daugiau žmonių atvira širdimi pajustų tai, ką aš jaučiu dainuodama. Nuo vaikystės groju fortepijonu. Šį instrumentą valdau gana gerai. Esu savanorė gerumo fonde „Ne apie mane“. Savanoriauti norėjau nuo paauglystės, bet gyvendama Gargžduose neturėjau galimybių. Vėliau dėl koncertų vis pritrūkdavau laiko šiam savo norui įgyvendinti, kol prieš kelerius metus susipažinau su Ieva Krivickaite. Šiandien Ieva yra viena geriausių mano draugių, tad džiaugiuosi, kad galiu savanoriauti prieš metus įkurtame jos gerumo fonde ir matyti, kad reali pagalba pasiekia kiekvieną vaiką, kuriam yra pažadėta. Dabar dirbame su pirmojo tipo cukriniu diabetu sergančiais vaikais - siekiame atkreipti dėmesį į šią ligą, šviesti žmones. Renkame lėšas, kad vaikams būtų galima nupirkti sensorių, pagerinti ligos kontrolę ir išvengti 70 skaudžių dūrių per savaitę į pirštus tam, kad būtų pamatuotas cukraus kiekis kraujyje. Turint sensorių užtenka maždaug tik septynių dūrių per savaitę. Gimimo data: 1992 m. Karjera: pirmą kartą ant scenos užlipo daugiau kaip prieš dvidešimt metų. 2015 m. 2015 m. su Vaidu Baumila atstovavo mūsų šaliai „Eurovizijos“ dainų konkurse. Laisvalaikis: savanoriauja gerumo fonde „Ne apie mane“. Mėgsta skaityti.
