Vaikų elgesio sunkumai, tokie kaip dėmesio koncentracijos trūkumas ar sunkumai bendraujant su bendraamžiais, yra dažna tėvų ir pedagogų problema. Ypač sudėtinga tampa, kai vaikas, neturėdamas aiškių ribų ir taisyklių, pradeda elgtis netinkamai. Kyla klausimas, kaip tinkamai reaguoti ir padėti vaikui išmokti kontroliuoti savo elgesį.

Suprasti vaiko elgesio priežastis

Iki 3 metų vaikai dar nesuvokia priežasties ir pasekmės sąsajų. Todėl svarbu suprasti, kad vaiko elgesys nėra tyčinis ar piktybiškas, o dažnai kyla iš neišmoktų bendravimo ir savireguliacijos įgūdžių. Vaiko elgesys neturi tiesioginės priežasties, jį kažkas sukelia, o vėliau po vienokio ar kitokio elgesio jis sulaukia pasekmių. Sulauktos pasekmės gali arba paskatinti vaiką kartoti elgesį arba jį nutraukti, sumažinti. Vaikai dažniausiai savo elgesį reguliuoja pagal tai, kokias pasekmes jie sukelia. Svarbu išsiaiškinti, kas sukelia vaiko netinkamą elgesį, gal nuovargis, alkis, ar kita lengvai pašalinama priežastis bei nustatyti, kokias pasekmes vaikas gauna pasielgęs netinkamai.

Norint koreguoti vaiko netinkamą elgesį, reikėtų išsiaiškinti, kokio tikslo vaikas siekia netinkamu elgesiu ir ar tokiu elgesiu jis pasiekia savo tikslo. Paprastai vaikai elgdamiesi netinkamai bando pasiekti kelių dalykų: siekia dėmesio, nori valdžios, siekia atkeršyti arba rodo nevykėliškumą. Žinant, kokio tikslo siekia vaikas, galima jo poreikius patenkinti iki tol, kol jis pradės elgtis problematiškai. Tarkim, jei galvojate, jog vaikas savo elgesiu siekia Jūsų dėmesio, tai jam reikia skirti daugiau dėmesio, jei vaikas nori pasiekti daugiau valdžios, tada galite jam leisti daugiau priimti savarankiškų sprendimų, t.y. rinktis iš kelių Jūsų pasiūlytų variantų. Taip vaikas jausis labiau kontroliuojantis savo gyvenimą ir mažiau Jums priešinsis. Vaikai rodo nevykėliškumą, kai tokiu elgesiu gali pasiekti Jūsų dėmesio ir užuojautos. Tarkim vaikas vis kartoja „aš nemoku, aš negaliu, man neišeis“, o Jūs tokiose situacijose vis jį guodžiate ir siūlote savo pagalbą. Vaikas nori keršyti tada, kai jaučiasi nepelnytai nuskriaustas, todėl svarbu su vaiku elgtis sąžiningai.

Kaip formuoti tinkamą elgesį?

1. Kūrybinės veiklos ir užsiėmimai

Jei vaikai neturi jokių kūrybinių užsiėmimų, jie gana greitai pradeda „netinkamai” elgtis. Pasirūpinkite tuo, kad ikitrimetinukai visuomet turėtų įdomias, amžių atitinkančias veiklas. Turėkite pasiruošę kelis „krepšelius” veiklų. Ar tai būtų lobių krepšiai, ar krakmolainio, vandens karoliukų bliūdas, pirštukiniai dažai, įvairių spalvingų kruopų su tūtelėmis ir žaisliukais paruoštukai, muzikinių rakandų, į foliją suvyniotų dalykėlių kepšeliai ir pan.

2. Aiškios ir paprastos taisyklės

Jei jūs turite per daug taisyklių, vaikams sunku jas įsiminti ir jomis vadovautis. Padarykite taisykles paprastomis ir aiškiomis. Dažnai kartokite jas. Svarbu prieš pradedant vaikui taikyti drausminimo priemones, aptarti su vaiku kokio elgesio tikitės iš jo ir kokiais būdais jis bus skatinamas ir kaip drausminamas.

3. Knygų galia

Knygos - stebuklinga priemonė, kuri turi nepaprastai didelį autoritetą vien dėl to, kad ji buvo atspausta ir išleista. Istorijų skaitymai su paveiksliukais kaip niekas kitas (nei tėvai, nei pedagogai) įtikinamai perduos mažiesiems žinią kaip elgtis yra tinkama ir kaip ne. Knygos neturi tos asmeninės įtampos dėl situacijos, kurią perduoda „mokantysis” žmogus. Yra begalės knygų su socialinėmis situacijomis, netinkamo elgesio ir emocijų pažinimo - kreipkitės pagalbos į artimiausią knygyną ar biblioteką.

4. Pozityvus kalbėjimas

Dauguma vaikų ant tiek dažnai girdi „ne”, kad tampa jam „atsparūs”. Šis žodelytis netenka savo galios ir sukelia nesąmoningą pasipriešinimo reakciją. Tarkime, galima pasakyti „Tai pavojinga!”, kuomet vaikutis siekia rozetės arba „Skirta ne Sonijai (jūsų vaikiuko vardas)”, kuomet vaikas bando pačiupti saldainį. Taigi, kitą kartą, kai ruošitės tarti „ne”, pasistenkite pozityviai perfrazuoti tai, ką norėjote pasakyti.

5. Adekvatūs reikalavimai

Reikalavimai vaikui turi būti adekvatūs jo amžiui ir vystymosi raidai. Kažin ar dvimetis, ar trimetis yra pajėgus paklusniai vaikštinėti po prekybos centrą keletą valandų. Nieko stebėtina, jei dvimetinukas nesitvarkys žaislų, paraginus jį žodžiais „susitvarkyk žaislus”.

6. Vaiko asmenybės formavimasis

Iki 6 metų vaikas deda pagrindus tam, ant ko bus pastatytas jo likęs gyvenimas. Vaiko asmenybė susiformuoja dar gerokai iki 6 metų. Svarbu turėti kantrybės suprantant ir palaikant savo 1-3 metų vaiką.

Tėvų vaidmuo ugdant atsakomybę

Tėvai neretai nežino, kaip drausminti vaiką, jei „auklėjimas diržu“ nėra rekomenduojama ir efektyvi auklėjimo priemonė. Jei namuose atrodo, kad neturite problemų dėl vaiko elgesio, o auklėtojos ar mokytojos skundžiasi dėl netinkamo vaiko elgesio, gali būti, kad namuose Jūs vaikui leidžiate viską.

Pirmiausia nusibrėžkite ribas sau, t.y. vaiko netinkamą elgesį suskirstykite į tris kategorijas: vaiko elgesys, kurio niekada netoleruosite (pvz.: kitų mušimas, daiktų gadinimas), elgesys, kurį kartais vaikui leisite (pvz.: saldumynų valgymas prieš pietus) ir elgesys, kuris nėra reikšmingas (pvz.: vaikas nesusitvarkys žaislų). Skirtingi tėvai skirtingai sudėlioja ribas ir tai padeda jiems geriau orientuotis, dėl kokio vaiko elgesio drausminti vaiką, o į kokį nekreipti dėmesio.

Sekantis žingsnis, reikia susėsti visai šeimai ir susirašyti namų taisykles. Jei tokių taisyklių neegzistuoja, vaikas paprasčiausiai gali nežinoti, koks elgesys yra tinkamas, o koks ne. Taisyklių gali būti iki dešimties. Teisę nustatyti taisykles turi ir vaikai. Labai dažnai vaikai nori, kad tėvai ant jų nerėktų. Elgesio taisykles naudinga aptarti einant į įvairias viešas erdves, pvz.: prieš einant į parduotuvę, susitarti ką ir kiek pirksite.

Skatinimo ir drausminimo priemonės

Vaiko elgesys iš niekur neatsiranda, jį kažkas sukelia, o vėliau po vienokio ar kitokio elgesio jis sulaukia pasekmių. Priežastis → elgesys → pasekmė. Todėl svarbu išsiaiškinti, kas sukelia vaiko netinkamą elgesį, gal nuovargis, alkis, ar kita lengvai pašalinama priežastis bei nustatyti, kokias pasekmes vaikas gauna pasielgęs netinkamai, nes kai vaikas pasielgia netinkamai, o Jūs jį aprėkiate arba mušate, tai vaikui gali būti Jūsų trūkstamas dėmesys, nesvarbu, kad neigiamas.

Elgesio pasekmės gali būti paskatinimai arba bausmės. Pirmiausia pradėti reikia nuo paskatinimų, jei tai neveikia, tik tada imtis bausmių. Universalų paskatinimų vaikams nėra. Kiekvienam vaikui reikia individualios paskatinimo ir drausminimo sistemos.

Skatinimo priemonės

Tai, kaip vaikas yra skatinamas už tinkamą elgesį, kaip jis yra giriamas, vertinamas, apdovanojamas. Pats geriausias vaiko paskatinimas ir netinkamo elgesio prevencija yra laiko leidimas su vaiku, skiriant visą dėmesį tik vaikui, darant tai, ką nori vaikas. Papirkinėti vaiką daiktais ar pinigais nėra gera strategija, geriau siūlyti laiko leidimą kartu: valgyti ledus, eiti į kiną, žaisti boulingą ir pan. Formavimas - tai teigiamo elgesio pastiprinimas. Pastiprinamas net panašus elgesys į norimą. Pastiprinama po kiekvienos užduoties.

Drausminimo priemonės

Tai, kaip vaikas yra sudrausminamas, jei elgiasi netinkamai, pvz.: kol nesusitvarkys žaislų vakare, negali žiūrėti mėgstamo filmuko. Blogiausia, kai tėvai tik gąsdina nubausti vaiką, bet niekada ir neįvykdo to, ką pažadėjo. Dažniausia vaikai iš žodžiu nepasimoko, reikia taikyti ir pasekmių metodą, kai po netinkamo elgesio seka neigiama pasekmė. Slopinimas - neigiamo elgesio ignoravimas. Apsimesti, kad niekas nevyksta. Nieko nesakyti, nežiūrėti, nerodyti išraiškų.

Jei vaikas piktybiškai elgiasi netinkamai (pvz.: mėto daiktus, muša brolį, kandžiojasi ir pan.:), galima naudoti pertrauką. Tai paskutinė priemonė. Naudoti retai. Pasirinkti neutralią pertraukos vietą (pvz.: prieangis, koridorius). Neturi būti bausmės ar paskatinimo elementų. Nusiuntimas į savo kambarį netinka. Pertrauka turi turėti aiškias taisykles. Pirmiausia su vaiku reikia sutarti, koks elgesys bus baudžiamas pauze, pvz.: sudavei broliui, tau paskiriama pertrauka. Prieš paskiriant minutės pertraukėlę, reikia vaiką perspėti. Jei vaikas nustoja daryti netinkamą veiksmą, mes jį apdovanojame, jei nenustoja - nuvedame pasėdėti ant kėdės. Jei pertrauką skirsime per dažnai, ji nebeveiks. Turi sėdėti, kol mes pasakome „gana“. Jei vaikas pertraukos metu elgiasi netinkamai, bausmė tęsiama. Neskaičiuojame laiko iš naujo, o tik palaukiame, kol vaikas nurims, kai nusiramina, vaiką paimame. Pauzė negali būti atšaukiama. Jei vaikas vis palieka kėdę, vadinasi, tai neveikia.

Pareigingumo ir atsakingumo ugdymas

Vaiko teisių gynėja psichologė Rasa Jankūnaitė laikosi požiūrio, kad tokios vaiko būdo savybės, kaip pareigingumas ir atsakingumas, ugdomos rodant tinkamą pavyzdį šeimoje, visuomenėje. „Nuo mažens vaikas yra smalsus aplinkai, įsimena šalia esančių žmonių elgesį ir jį atkartoja. Todėl augančiam vaikui svarbu matyti, kad šeimoje, artimųjų rate, mokykloje ir kt. suaugusiųjų žodžiai sutampa su jų veiksmais. Beje, vaikas imlus ne tik geriesiems, bet ir netinkamiems pavyzdžiams - tad priešpriešos tarp suaugusiųjų elgesio ir išsakomų minčių neturėtų kilti“, - kalba psichologė.

Pavyzdžiui, netinkamas tėvų tonas vaikui gali sukelti įvairiausius jausmus - nuo nuolankumo iki maištavimo, net ir kai aptariame kasdienius sūnaus ar dukros darbelius - kasryt pasikloti lovą ar pavedžioti šunį. Juk nė vienam nėra malonu, kai su mumis kalbama įsakmiai, ir vaikai čia ne išimtis. Taip pat vaiko elgesiui yra reikšmingos tėvų išsakomos mintys, santykiai su aplinkiniais, jų kasdieniai įpročiai. Jeigu tėvai ragina sūnų ar dukrą valytis dantis ryte ir vakare, patys tą reguliariai turi daryti. Jeigu norima, kad atžala į mokyklą išeitų papusryčiavusi, tegul pusryčiai tampa šeimos ritualu. Svarbu, kad vaikas suvoktų: ne tik jis turi pareigų ir atsakomybių - skirtingų jų turi kiekvienas šeimos narys ar bet kuris kitas žmogus.

Nuo mažų dienų formuojami vaiko įpročiai ir kuriama rutina ilgainiui vaikui taps savaime suprantami. Vaiko atsakomybės, įsipareigojimai, užduotys jam gali tapti netgi patraukliomis. Laikytis žodžio, sutartu laiku grįžti namo ar prisidėti prie bendrų buities darbų šeimoje, iš vaiko ypatingų pastangų nereikalaus, jeigu dėl jų sutarsime su vaiku, gebėsime argumentuoti, kodėl kažko iš jo tikimės ir visada atliepsime jo nuomonę. R. Jankūnaitė pataria nebijoti kompromisų, nes tokiu būdu pasiekti pavyks kur kas daugiau, nei vien tikintis paklusnumo iš vaiko. Šeimos santykiuose visada padeda lengvumas bei kūrybiškumas, žaidimo elementai, o aptariant vaiko atsakomybes šeimoje, galima pasiūlyti, kad keletą jų atžala sugalvotų ir tėvams. Tai padidins vaiko įsitraukimą ir motyvaciją: „Kai sujungsime šeimos narių siūlymus į vieną, tada jie veiks.“

Vaikui augant, daugėja jo atsakomybių bei prisideda naujų socialinių vaidmenų. Todėl pravartu sūnų ar dukrą nuolat edukuoti, aptarti jam augant ir bręstant besikeičiančias atsakomybes, nepriskirti jų vienašališkai. Taip pat verta atminti, kad kiekviena šeima labai individuali. O santykį šeimoje lemia daugybė veiksnių. Tokių kaip šeimos modelis, vaiko amžius, emocinė branda, tarpusavio ryšys ir kiti. Šiandien mūsų vaikai drąsūs, žingeidūs, turintys savo nuomonę. Tad psichologė suaugusiesiems pataria visų pirma gerbti vaiko nuomonę ir jo teises bei drąsiai ieškoti šeimai priimtiniausių būdų susitarti svarbiais klausimais. Visa tai padės vaikui mokytis atsakingumo, sustiprins jį kaip asmenybę.

tags: #berniukui #sunku #susikaupti #nebendrauja #su #vaikais

• Kodėl svarbus ikimokyklinis ugdymas?
• Jūsų gimimo datos talismanai
• Vaikiško dviračio reguliavimo patarimai
• Poilsis ir sveikatinimas Atostogų parke
• Kaip pasigaminti užtepėlę su sūriu ir kiaušiniais