Odos bėrimai vaikystėje yra dažnas reiškinys, tačiau neaiškios kilmės odos bėrimas gali sukelti nerimą tėvams. Bėrimas aplink lūpas - tai jautri ir dažnai pastebima problema, galinti sukelti tiek fizinį, tiek emocinį diskomfortą. Šioje srityje oda yra plona ir lengvai sudirginama, todėl net nedideli pokyčiai gali atrodyti ryškūs ir ilgai neišnykti. Suprasti galimas priežastis yra svarbu, kad būtų galima tinkamai reaguoti ir suteikti vaikui reikiamą pagalbą.
Kas sukelia bėrimą aplink lūpas?
Bėrimas aplink lūpas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pradedant nuo paprastų odos sudirginimų ir baigiant rimtesnėmis sveikatos problemomis. Dažniausios priežastys apima alergines reakcijas, odos uždegimines ligas, infekcijas, taip pat aplinkos veiksnius ir net vaiko įpročius.
Dažniausios bėrimo aplink lūpas priežastys
- Perioralinis dermatitas: Tai uždegiminė odos būklė, pasireiškianti bėrimu aplink burną. Paprastai jis pasireiškia kaip raudoni, gumbuoti ir kartais pustuliniai pažeidimai, kurie gali niežėti arba deginti. Šiai būklei būdingas bėrimas, kuris gali būti ir nemalonus, ir negražus, todėl sergantieji patiria didelį stresą. Perioralinis dermatitas dažnai išnyksta tinkamai gydant, tačiau tai gali būti pasikartojanti liga.
- Kontaktinis dermatitas: Tai reakcija, kuri atsiranda, kai odos paviršius tiesiogiai susiduria su dirginančia ar alergizuojančia medžiaga. Aplink burną naudojamos įvairios priemonės - dantų pastos, lūpų balzamai, makiažo produktai, veido kremai - todėl net viena nauja sudedamoji dalis gali sukelti pastebimą bėrimą. Šiam dermatito tipui būdingas paraudimas, lengvas tinimas, šiurkštumas ir niežėjimas.
- Lūpų laižymo sukelta egzema: Ši būklė atsiranda, kai oda aplink burną nuolat drėkinama seilėmis ir vėl greitai išdžiūsta. Seilėse esantys fermentai silpnina odos apsauginį barjerą, todėl ji tampa jautri, linkusi rausti ir šerpetoti. Ši būklė dažniausiai pastebima šaltuoju sezonu, kai oda natūraliai sausesnė, tačiau pasitaiko bet kuriuo metų laiku, ypač žmonėms, kurie turi įprotį dažnai laižyti lūpas.
- Infekcijos: Virusinės infekcijos, tokios kaip herpes simplex, paprastai prasideda nuo dilgčiojimo ar deginimo pojūčio, po kurio atsiranda grupelė smulkių pūslelių. Bakterinės ir grybelinės infekcijos aplink burną pasitaiko tada, kai odos barjeras jau būna pažeistas.
- Atopinis dermatitas (egzema): Tai lėtinė odos liga, pasireiškianti sausomis, raudonomis, niežtinčiomis odos sritimis. Bėrimas gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, įskaitant aplink lūpas. Atopinis dermatitas dažnai yra susijęs su genetiniu polinkiu ir alergijomis.
- Cheilitas (lūpų uždegimas): Tai lūpų uždegimas, kuris gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant kampinį cheilitą (lūpų kampų uždegimą) ir eksfoliacinį cheilitą (lūpų lupimąsi ir pleiskanojimą).
- Oro sąlygos: Sausas, šaltas oras ar stiprus vėjas gali išsausinti odą aplink lūpas ir sukelti bėrimą.
- Vitaminų trūkumas: Tam tikrų vitaminų, pavyzdžiui, B grupės vitaminų, trūkumas gali sukelti lūpų uždegimą ir bėrimą.
- Vaistų šalutinis poveikis: Kai kurie vaistai gali sukelti odos bėrimą kaip šalutinį poveikį.
Vienas iš dažniausių priežasčių - perioralinis dermatitas, uždegiminė odos būklė, kurią neretai išprovokuoja kosmetika ar steroidiniai kremai. Dermatologė dr. Mona Gohara (Yale School of Medicine) pažymi: „Oda aplink burną reaguoja greičiau nei kitose vietose, nes jos apsauginis barjeras silpnesnis. Net maža klaida rutinoje gali sukelti didelį uždegimą.“
Atopinis dermatitas ir alergijos
Atopinis dermatitas, dar vadinamas atopine egzema, yra lėtinė odos uždegiminė liga, dažniausiai pasireiškianti kūdikiams ir vaikams, bet gali tęstis ir suaugus. Liga dažnai blogina gyvenimo kokybę ir trukdo miegui. Atopiniam dermatitui būdingas stiprus ir intensyvus niežulys (ypač naktį), sausa oda, paūmėjimai / palengvėjimai ir odos bėrimai. Dažniausias atopinio dermatito požymis - raudonos ar rusvai pilkos dėmės, ypatingai ant rankų, pėdų, kulkšnių, riešų, kaklo, viršutinės krūtinės dalies, akių vokų, alkūnių ir kelių linkių, kūdikių veido ir galvos odos. Odos reakcijoms išnykus išlieka sustorėjusi, suskilinėjusi, pleiskanojanti oda. Kai kuriems žmonėms egzema periodiškai paūmėja ar pagerėja, šiai ligai būdinga banguojanti eiga.
Kadangi atopinio dermatito eigai įtakos turi ir alergenai, todėl labai svarbu nustatyti, kokie dirgikliai ar maisto produktai provokuoja simptomus. Alergologo konsultacija padeda išsiaiškinti šiuos veiksnius, atlikti tikslinius alergijos tyrimus (odos dūrio, lopo ar kraujo testus) ir sudaryti individualų gydymo planą.
Nors terminas „atopinis“ nurodo polinkį į alergines ligas, atopinis dermatitas ne visuomet yra tiesiogiai susijęs su alergija ar greito tipo, imunoglobulino E (IgE) nulemtomis reakcijomis. Tyrimai rodo, kad alergija gali turėti įtakos kai kuriems pacientams, tačiau nėra vienintelė atopinio dermatito priežastis. Greito tipo alerginės reakcijos į įkvepiamus ar maisto alergenus gali skatinti atopinio dermatito paūmėjimą. Maisto alergenai dažniau sukelia simptomus mažiems vaikams, o vyresniems vaikams ir suaugusiems atopinį dermatitą dažniau sustiprina aplinkos alergenai. Tuo pačiu, atopiniu dermatitu sergantiems pacientams yra didesnė tikimybė vėliau išsivystyti kitiems alerginėms susirgimams, pvz., astmai ar alerginiam rinitui. Šis reiškinys vadinamas „alerginiu maršu“.
Maisto alergijos poveikis
Manoma, kad kai kurie maisto produktai gali pabloginti atopinio dermatito simptomus - padažnėja bėrimai, paraudimas ir niežulys. Jei reakcija yra IgE tarpininkaujama, paūmėjimas įvyksta nuo kelių minučių iki kelių valandų po produkto suvartojimo, o jei ne - paūmėjimas gali trukti nuo kelių valandų iki dienų. Dažniausiai atopinio dermatito paūmėjimą sukeliančios medžiagos vaikams yra karvės pienas, vištos kiaušiniai, žemės riešutai, kviečiai, soja, riešutai ir žuvis. Maisto alergenų rūšys skiriasi priklausomai nuo amžiaus - pavyzdžiui, mažiems vaikams dažniau kelia alergiją karvės pienas ir kiaušiniai, o vyresniems - kviečiai, žuvis ir riešutai.
Įkvepiamieji alergenai
Įkvepiamieji alergenai, ypač dulkių erkutės, taip pat gali pabloginti atopinio dermatito simptomus. Pacientai, sergantys atopiniu dermatitu, gali būti jautrūs Malassezia mielėms - įprastoms odos mikrofloros dalims, kurios dažniausiai aptinkamos galvos ir kaklo odoje.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei Jums ar Jūsų vaikui pasireiškia atopinio dermatito simptomai, kreipkitės į gydytoją - alergologą ir klinikinį imunologą ar vaikų alergologą. Atopinis dermatitas nėra nustatomas specifiniais tyrimais, tačiau gydytojas gali diagnozuoti šią ligą, įvertinęs Jūsų ar Jūsų vaiko odą ir išsamiai išsiaiškinęs ligos istoriją. Norint nustatyti, kokie veiksniai provokuoja bėrimus, gydytojas paskirs tikslingus tyrimus ir patars, kaip geriausia valdyti ligą bei parinks tinkamiausią gydymą.
Jei bėrimas ilgalaikis, periodiškai kartojasi tose pačiose veido vietose, pavyzdžiui, ant alkūnių ar kelių, arba keičia odos paviršių, todėl ji tampa storesnė, sausesnė ir pleiskanojanti, tai gali rodyti lėtinę ligą. Net jei bėrimas nėra pavojingas, jis gali sukelti didelį diskomfortą ir paveikti kasdienį vaiko gyvenimą. Nuolatinis, stiprus niežulys, trukdantis miegoti ir susikaupti, arba vizualiai matomas bėrimas ant veido ir rankų, sukeliantis emocinį diskomfortą ir norą vengti socialinės veiklos, yra pakankamai rimta priežastis kreiptis į gydytoją. Neįprasta bėrimo išvaizda ir tai, ar jis sukelia vaikui skausmą, yra labai svarbūs požymiai, rodantys, kad reikia kreiptis į dermatologą. Tam tikri požymiai gali tiesiogiai rodyti rimtas virusines ar bakterines infekcijas, parazitų invazijas ar kitus rimtus audinių pažeidimus, todėl pastebėję įtartinų pokyčių, nedelsdami kreipkitės į specialistą.
Jei įtariate, kad Jūsų ar Jūsų vaiko atopinį dermatitą sustiprina alergija maistui ar aplinkai, pasitarkite su „ImunoTera“ klinikos alergologais ir klinikiniais imunologais Vilniuje.
Diagnostika ir gydymas
Diagnozei paprastai nustatyti reikalingas sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo atliekamas klin klinikinis įvertinimas. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas surinks išsamią paciento anamnezę, įskaitant visas ankstesnes odos ligas, vartojamus vaistus ir gyvenimo būdo veiksnius. Daugeliu atvejų perioraliniam dermatitui diagnozuoti nereikia jokių specialių laboratorinių tyrimų. Trumpalaikės komplikacijos gali būti padidėjęs diskomfortas ir dirginimas, o ilgalaikės komplikacijos gali būti lėtinės odos problemos ir emocinis stresas.
Jei įtariama alergija, būtini išsamūs tyrimai. Maisto alergijos diagnozė susideda iš dviejų etapų: nustatomas įsijautrinimas ir patvirtinama, ar šis įsijautrinimas yra kliniškai reikšmingas. Pvz.: maisto alergija yra mažai tikėtina, jei oda išlieka švari laikantis įprastos dietos. Tačiau, jei atopinio dermatito paūmėjimas susijęs su konkrečiais maisto produktais, būtinas išsamesnis tyrimas. Nereikėtų atsitiktinai pašalinti maisto produktų iš dietos be klinikinių įrodymų. Net ir įtariant alergiją, maisto produktai neturėtų būti išbraukiami ilgam laikui, jei tam nėra rimto pagrindo. Be pagrindo ilgam laikui iš mitybos raciono pašalinus vienus ar kitus maisto produktus, susiduriama su rizika išsivystyti mitybos nepakankamumui. Alergija maistui nustatoma remiantis odos dūrio ar lopo testais, molekuliniais alergologiniais tyrimais, ligos istorija bei provokaciniais mėginiais.
Odos dūrio mėginiai ir molekuliniai alergologiniai tyrimai gali atskleisti greito tipo alergines reakcijas ir nustatyti jautrumą maisto ir įkvepiamiems alergenams. Odos lopo testai padeda atskleisti lėto tipo alergines reakcijas. Jie leidžia nustatyti alergijas maisto produktams, metalams, kosmetikai ir buitiniams chemikalams.
Ištyrus būklę, gydytojas parinks tinkamiausią gydymą ir vaistus. Svarbu ne tik naudoti specifinius vaistus, bet ir kaip įmanoma labiau vengti provokuojančių veiksnių. Ypatingai svarbu palaikyti odos drėgmę ir atkurti jos barjerinę funkciją naudojant emolientus - drėkinamuosius kremus, kurie drėkina, minkština ir padeda atstatyti odos apsauginį sluoksnį. Renkantis emolientus, pirmenybę teikite hipoalerginiams kremams, be dažiklių ir kvapiųjų medžiagų, o losjonuose, kremuose ir tepaluose neturėtų būti gydomųjų medžiagų (gliukokortikosteroidų ar antibakterinių komponentų). Tepalus, kuriuose yra gydomųjų medžiagų, reikia naudoti tik pagal gydytojo rekomendacijas.
Svarbu: atopinio dermatito gydymas yra kompleksinis - jį sudaro ne tik tepalai ar vaistai, bet ir alergijos priežasčių nustatymas.
VAIKŲ ODOS PROBLEMOS | Kaip prižiūrėti ir atpažinti | Sveikai su Vaida Kurpiene
Perioralinis dermatitas dažnai išnyksta tinkamai gydant, tačiau tai gali būti pasikartojanti liga. Prognozė paprastai yra gera, ypač anksti diagnozavus ir laikantis gydymo planų. Negydomas perioralinis dermatitas gali sukelti lėtinius odos pokyčius ir emocinį stresą. Perioralinis dermatitas yra kontroliuojama odos liga, galinti smarkiai paveikti gyvenimo kokybę. Norint veiksmingai ją valdyti, būtina suprasti jos priežastis, simptomus ir gydymo galimybes.
