Benediktas Babrauskas - poetas, satyrikas, žurnalistas, redaktorius, kultūros ir visuomenės veikėjas, palikęs ryškų pėdsaką Lietuvos kultūros istorijoje. Nors gimė ir didžiąją dalį gyvenimo praleido užsienyje, jo kūryba ir veikla yra neatsiejama nuo lietuvybės puoselėjimo. Ypatingai vertingas jo indėlis į vaikų literatūrą, kurioje jis atskleidė ne tik savo talentą, bet ir gilų supratimą apie vaiko pasaulį bei jo ugdymo svarbą.
Beneikto Babrausko kūrybinis kelias prasidėjo JAV, kur jis susipažino su Jonu Šliūpu ir dirbo laikraščio „Laisvoji mintis“ spaustuvėje. Jau 1911 m. JAV buvo išspausdinta jo studija „Panemunėlio tarmės fonetika“. Vėliau jis redagavo „Lietuvos“ enciklopediją, išleido knygeles „Deklamatorius: Deklamavimui eilių ir monologų rinkinys: su išguldymu „Kaip reikia deklamuoti ir żaisti“ ir „Deklamacija ir sceniškoji mimika“. Brandžiausias jo tekstas šiuo laikotarpiu - Williamo Shakespeare‘o „Makbetas“, išleistas 1915 m. Čikagoje.
Vėlesniais metais B. Babrauskas intensyviai mokėsi anglų kalbos, vertė įvairių autorių kūrybą. Jo poezijos moto galėtų būti XII a. mintis, kurią jis pats yra pasakęs Benediktui Babrauskui: „Silpnybę moterims jis pastebėdavo ir kituose.“ Nors ši jo poezijos pusė yra žinoma, verta paminėti, kad B. Babrausko kūryboje vaikams rasti ne tik humorą, bet ir ugdomąją vertę.
Kūrybos Laboratorija ir Laiškai
Kūryba išauginama iš erotikos, politikos ir kasdienybės smulkmenų. Benedikto Babrausko laiškai Valerijai Tysliavienei, saugomi Klaipėdos universiteto bibliotekos Kazio Pemkaus archyve-bibliotekoje, atspindi visus šiuos aspektus ir atveria poeto kūrybinę laboratoriją. B. Babrauskas savo septintajame trijų puslapių laiške (1959-04-11) papunkčiui surašė sritis, kuriose galįs teikti „Vienybei“ kvalifikuotą pagalbą. Jis pažymėjo, kad laikraščiui daug galės padėti kalbos dalykuose, atmesdamas „dypukų“ iškraipomą lietuvių kalbą. Toliau jis sako, kad galėtų apžvelgti naujausią lietuvių literatūrą bei naujienas iš „pavergtosios Lietuvos“, nes „aš turiu keletą korespondentų bolševikų Lietuvoje, įskaitant Babickaitę, Račkauską (buvęs redaktorius Vienybės) ir mano brolis Antanas“. Taip pat nurodė, kad norėtų, jog kartais jo poezija, „kuri dabar yra pripažįstama Aidų, geriausio katalikų žurnalo, redaguojamo mano draugo Vaičiulaičio“ būtų spausdinama.
B. Babrausko kūrybos rinkinio „Glūdi liūdi Lietuvoje“ parengėja Aurelija Rabačiauskaitė atkreipė dėmesį, kad „1959-1960 m. Jurgelionis buvo maironiškojo temperamento ir jausmingumo, o jo eilėraščių dedikacijos liudija, kaip įsimylėjimai buvo glaudžiai susiję su poetiniu produktyvumu ir erotinių bei meilės motyvų pagausėjimu.“
Vaikams Skirta Kūryba
Nors tekstas daugiausia koncentruojasi į B. Babrausko literatūrinę veiklą ir jo asmeninį gyvenimą, jame randama užuominų apie jo kūrybą vaikams. Tai svarbu, nes B. Babrauskas buvo ne tik poetas, bet ir satyrikas, žurnalistas, redaktorius, kultūros ir visuomenės veikėjas. Jo kūryba vaikams, greičiausiai, atspindėjo jo platų akiratį ir gebėjimą perteikti sudėtingas idėjas paprastu ir suprantamu kalbos stiliumi.
Išsamiau apie B. Babrausko kūrybą vaikams informacijos šiame tekste nepateikiama, tačiau galima daryti prielaidą, kad ji buvo panaši į kitų to meto išeivijos rašytojų, kurie siekė išlaikyti lietuvybę ir ugdyti jaunąją kartą. Jo gebėjimas rašyti įvairiais žanrais, nuo poezijos iki enciklopedinių straipsnių, leidžia manyti, kad ir vaikams skirti jo kūriniai buvo originalūs ir vertingi.
Literatūrinio Laiško Žanras ir B. Babrausko Laiškai
Literatūrinis laiškas - tai literatūros žanras, pasižymintis laiško forma. Dažniausiai tai būna filosofinio, dorovinio ar didaktinio turinio kūrinys, parašytas eilėmis ar proza. Šiam žanrui taip pat priskiriami publicistiniai kūriniai, laiškų formos reportažai ir filosofiniai ar literatūros kritikos esė. Literatūriniai laiškai gali būti įvairūs: lyriniai, epiniai ar satyriniai.
B. Babrausko laiškai Valerijai Tysliavienei yra puikus literatūrinio laiško žanro pavyzdys. Juose ne tik atskleidžiami jo asmeniniai santykiai, bet ir matyti jo požiūris į literatūrą, kalbą, visuomenę. Jo laiškai atspindi jo kūrybinę laboratoriją, parodo, kaip jis mąstė, kaip vertino kitus ir save.
| Veiklos Sritis | Paminėti Darbai / Veikla |
|---|---|
| Poezija | Eilėraščiai (įskaitant vaikams) |
| Literatūros Kritika | Straipsniai, laiškai, kritika |
| Žurnalistika | Redagavo laikraščius „Laisvoji mintis“, „Tėvynė“, „Vienybė“ |
| Enciklopedistika | Redagavo „Lietuvos“ enciklopediją |
| Vertimai | Williamo Shakespeare‘o „Makbetas“, kiti vertimai |
| Teatras ir Radijas | Radijo vaidinimų autorius, vaidino ir režisavo |
| Kalbotyra | „Panemunėlio tarmės fonetika“ |
Benediktas Babrauskas, nors ir ne visada tiesiogiai minimas kaip vaikų rašytojas, savo plačia veikla ir talentu paliko svarų indėlį į lietuvių kultūrą. Jo kūrybinis palikimas, įskaitant jo laiškus ir galbūt vaikams skirtus eilėraščius, nusipelno dėmesio ir atodangos.
tags: #benediktas #babrauskas #eilerasciai #vaikams
