Dažnai sergančio vaiko priežastys ir efektyvūs pagalbos būdai – ką turite žinoti?

Kai vaikas dažnai serga, tėvai nerimauja, ar tai yra normalu. Šiame straipsnyje apžvelgsime vaikų pasikartojančių infekcijų priežastis, dažnai sergančio vaiko ištyrimo būdus bei pavojaus ženklus, nurodančius, kad reikėtų kreiptis į gydytoją vaikų alergologą nedelsiant.

Ar dažnai sirgti vaikui yra normalu ir kas yra „darželinuko sindromas“?

Klasikinė situacija gydytojo kabinete - vaikas pradėjo lankyti darželį ir atrodo, kad neišbrenda iš ligų. Dažnai tėvai skundžiasi, jog vos vaikas pasveiksta, palankęs darželį savaitę, vėl serga, kartais tai įvardinama „darželinuko sindromu“. Vidutiniškai sveiki vaikai serga nuo keturių iki aštuonių kartų per metus, tačiau kai kurie vaikai gali sirgti net iki dvylikos kartų per metus, ypač tie, kurie lanko darželį. Reikėtų nepamiršti, kad dažniausiai šios infekcijos pasireiškia šaltuoju sezonu, todėl gali atrodyti, kad vaikas serga dažniau nei kas mėnesį. Ankstyva darželio lankymo pradžia yra susijusi su didesniu infekcijų dažniu ir ši neigiama įtaka sergamumui išlieka net iki paauglystės. Svarbu paminėti, kad dažnai sirgti gali ir darželio nelankantys vaikai, jei šeimoje yra daugiau vaikų, lankančių ugdymo įstaigą.

Tai kiek sirgti yra nenormalu? Tikslingiausia būtų koncentruotis ne į ligų dažnį, o pobūdį. Pavyzdžiui, vaikas, gydytas du kartus intensyvios terapijos skyriuje dėl sunkios infekcijos, yra žymiai daugiau įtarimų keliantis pacientas, nei vaikas, lankantis darželį ir sergantis lengvomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis dvylika kartų per metus.

Jeigu vaikas dažnai serga, ar visada tai susiję su imuninės sistemos sutrikimu?

Be jau paminėtų rizikos faktorių - darželio lankymo ir ugdymo įstaigas lankančių brolių ar seserų - yra dar ne viena priežastis, galinti padidinti vaiko sirgimo dažnį, net ir visiškai sveikiems vaikams:

Tėvų ar kitų aplinkinių rūkymas yra gerai žinomas vaikų infekcijų rizikos veiksnys, padidinantis apatinių kvėpavimo takų infekcijų, tokių kaip plaučių uždegimas, bronchitas, dažnį. Svarbu nepamiršti, kad toksinės medžiagos, esančios rūkalų dūmuose, paveikia vaiką net jei tiesiogiai prie vaiko nėra rūkoma, nes jos lieka ant rūkančiojo odos ir drabužių arba aplinkoje.
Oro tarša reikšmingai padidina viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų infekcijų riziką, ypač kūdikiams ir mažiems vaikams, todėl gali vaikas dažniau sirgti.
Perteklinis ir nepagrįstas antibiotikų vartojimas. Nors antibiotikai yra vieni svarbiausių vaistų žmonijai, reikšmingai sumažinę mirštamumą ir komplikacijų nuo infekcinių ligų dažnį, šių vaistų perteklinis vartojimas taip pat gali padidinti vaiko sirgimo dažnį. Antibiotikai gali sutrikdyti žarnyno mikrobiotą, taip neigiamai paveikdami imuninės sistemos vystymąsi, didindami ilgalaikę infekcijų ir alerginių ligų riziką. Be to, antibiotikai gali sutrikdyti imuninės atminties susidarymą, kai mūsų imuninė sistema išmoksta kovoti su infekcijomis pati.
Neskiepijimas padidina vaiko riziką užsikrėsti ir susirgti ligomis, nuo kurių būtų galima apsisaugoti vakcinuojantis, dažnai šios ligos yra ypač sunkios ir pavojingos vaiko sveikatai.
Nepilnavertė mityba ir fizinio aktyvumo stoka gali neigiamai paveikti vaiko atsparumą ligoms. Tam tikri mikroelementai yra labai svarbūs imuninei sistemai, ypač vitaminas C, D, A, cinkas, geležis. Tačiau neskubėkite į vaistinę pirkti papildų, organizmo normaliam funkcionavimui būtina vitaminų ir mineralų įvairovė, todėl geriausia juos gauti iš pilnavertės mitybos. Visgi, jei nerimaujama, kad vaikui gali trūkti tam tikrų vitaminų ar mineralų, prieš skiriant papildus vertėtų atlikti tyrimus. Tai padėtų patvirtinti, ar trūkumas iš tiesų yra, ir išvengti galimo perdozavimo.

Simbolinis atvaizdas, rodantis rūkymo žalą vaikams

Maždaug penkiasdešimt procentų dažnai sergančių vaikų neturi jokios ligos, paaiškinančios jų padidėjusį sergamumą, tačiau kita dalis vaikų gali sirgti lėtinėmis ligomis.

Alerginės kvėpavimo takų ligos

Alerginės kvėpavimo takų ligos dažnai supainiojamos su infekcijomis. Pavyzdžiui, vaikai, sergantys astma, dažnai laiku nediagnozuojami ir astmos paūmėjimai sumaišomi su plaučių uždegimu ar bronchitu. Šios ligos taip pat savaime padidina infekcijų dažnį, kadangi lėtinio uždegimo pažeisti kvėpavimo takai netenka savo natūralių gynybinių mechanizmų.

Kada įtarti pirminį imunodeficitą?

Vaikams įtarti pirminį imunodeficitą rekomenduojama, kai nustatoma du ir daugiau iš dešimties požymių:

Keturi ar daugiau kartų per metus sergama ausų infekcijomis.
Du ar daugiau kartų per metus sergama sunkiomis sinusų infekcijomis.
Du ar daugiau mėnesių gydoma antibiotikais be reikšmingo poveikio.
Du ar daugiau kartų per metus sergama plaučių uždegimu.
Sunkiai auga kūdikio svoris, sutrikęs normalus vystymasis.
Pasikartojantys, gilūs odos ar kitų organų pūliniai.
Lėtinė burnos pienligė ar odos grybelinės infekcijos.
Intraveninių antibiotikų poreikis infekcijai gydyti.
Dvi ar daugiau giliai organizme esančios infekcijos.
Šeimoje yra (buvo) sergančių pirminiu imunodeficitu.

Tačiau nemaža dalis imunodeficitais sergančių pacientų neatitinka šių kriterijų. Kiti svarbūs požymiai, kurie neretai nustatomi pacientams, sergantiems imunodeficitu, yra alerginės (ypač sunkios formos), autoimuninės, autouždegiminės ir onkologinės ligos. Taip pat iš asmeninės patirties visada atkreipiu dėmesį į vaikus, kurie dažnai serga ir turi jau nustatytą retą genetinę ligą, deja, kaip sakoma, neretai problemos nevaikšto po vieną.

Schematinis imuninės sistemos pavaizdavimas

Kur kreiptis, įtariant, kad vaikas gali turėti imuninės sistemos sutrikimą?

Dažnai, įtariant, jog vaikas gali turėti imuninės sistemos sutrikimą, tėvai ieško gydytojo imunologo, tačiau Lietuvoje tokios vaikų ligų gydytojų specializacijos nėra. Imunologija yra plati sritis - daugelis specialistų, pagal savo kompetencijas, gali diagnozuoti ir gydyti įvairias imuninės sistemos ligas. Pavyzdžiui, vaikų alergologai - alergines ligas ir imunodeficitus, vaikų infekcinių ligų gydytojai - žmogaus imunodeficito viruso infekciją, vaikų reumatologai - autoimunines ir autouždegimines ligas, vaikų onkohematologai - piktybines ir gerybines kraujodaros sistemos ligas, kai kurios iš jų taip pat priskiriamos imunodeficitams. Šis sąrašas nėra baigtinis, tam tikras imuninės sistemos ligas diagnozuoti ir gydyti gali ir kitų rūšių specialistai. Kartais simptomai gali persidengti ir gali būti reikalingos ne vieno specialisto konsultacijos, todėl pravartu pasitarti su vaikų ligų ar šeimos gydytoju, kurie gali nukreipti tinkamų specialistų linkme.

Kokie tyrimai atliekami, kai vaikas dažnai serga ir įtariant imunodeficitą?

Tyrimų spektras yra labai platus, dažniausiai atliekami tyrimai iš kraujo, tačiau, įtariant konkrečias ligas, gali prireikti ir krūtinės ląstos rentgeno tyrimo, echoskopinio ištyrimo ar kitų. Dažnai vienas iš pirmųjų žingsnių turėtų būti pats paprasčiausias bendras kraujo tyrimas, taip pat daugeliui pacientų atliekami imunoglobulinių koncentracijos tyrimai. Visi kiti tyrimai yra skiriami pagal paciento ar jo atstovų išsakomus skundus, tad vienodo ištyrimo visiems atvejams nėra. Neretai, atliekant ištyrimą, nemažiau svarbu atmesti kitas ligas, kurios gali padidinti vaiko sirgimo dažnį.

Ar imunodeficitai yra pagydomi?

Kadangi imunodeficitų yra šimtai, vieno universalaus atsakymo ar gydymo sprendimo nėra. Kai vaikas dažnai serga ar įtariamas imunodeficitas, svarbu suprasti, kad dalis imunodeficitų apskritai nereikalauja jokio gydymo ir laikui bėgant gali praeiti savaime. Kitiems imunodeficitams specifinio gydymo nėra, tačiau taikomos priemonės, padedančios sumažinti susirgimų dažnį - papildoma vakcinacija, profilaktinė ar gydomoji antibiotikų terapija, imunoglobulino G terapija. Esant patvirtintoms genetinėms diagnozėms, gali būti skiriamas ligai specifinis gydymas, pavyzdžiui, biologinė terapija. Sunkiausių imunodeficitų atvejais gali būti taikoma kamieninių ląstelių transplantacija ar net genų terapija, kuri šiuo metu Lietuvoje dar nėra taikoma.