Lietuvoje demografinė krizė tampa vis aktualesne problema. Per trisdešimt metų gimstamumas šalyje sumažėjo du kartus. Kas stabdo jaunus žmones kurti šeimas ir gimdyti vaikus? Ar finansinės paskatos ir regionų gaivinimo programos gali bent kiek iš dalies atitolinti demografines prognozes?
Suminis gimstamumo rodiklis rodo, kad statistiškai Lietuvoje vienai moteriai tenka 1,11 vaiko. Kasmet Lietuvoje sumažėja apie 20 tūkst. gyventojų. „Jeigu žiūrėtume Europos Sąjungos valstybes arba Vakarų Europos valstybes plačiąja prasme, beveik nėra valstybių, kuriose gimstamumo rodiklis yra virš 2. Ta stabiliam gyventojų skaičiui išlaikyti reikia 2,1 vaiko vienai moteriai, vienai šeimai, kad būtų stabilus gyventojų skaičius“, - pastebi ekonomistas N. Mačiulis.
N. Mačiulis taip pat pastebi, kad žemą gimstamumą lėmė daug veiksnių. Praėjusį dešimtmetį daug reproduktyvaus amžiaus moterų emigravo. „Besikeičiantis gyvenimo būdas iš dalies susijęs ir su besikeičiančiais prioritetais, o taip pat su galimybėmis. Planuoti didesnę šeimą iš tiesų yra didžiausios finansinės išlaidos“, - teigia jis.
Laidų vedėja, žurnalistė, penkių vaikų mama Beata Nicholson sutinka, kad itin prasta Lietuvos demografinė padėtis yra kompleksinė problema. „Moterys yra labai išsilavinusios, vyrai šiek tiek atsilieka. Ir, savaime suprantama, moterys nori sutikti lygiavertį, savęs vertą partnerį. Tikrai daug žmonių įvardija ir sako, kad jie tiesiog neturi su kuo susilaukti vaikų. Aš turiu draugių, kurios mielai būtų gimdžiusios vaikus, bet nesutiko tinkamo gyvenimo partnerio. Tai tokia rimta priežastis“, - tikina B. Nicholson.
Be to, nemažai žmonių „mėgaujasi gyvenimu“ ir nepakankamai įvertina savo vaisingumą. B. Nicholson pati susilaukė penktojo vaiko būdama 45-erių, tačiau pripažįsta, kad tai yra išimtis, o ne taisyklė. „Po 40-ties tikrai sudėtinga susilaukti vaikų. Tai aš dažnai sakau ir skatinu kitus, ypač moteris, galvoti, kad nėra to tinkamo laiko, ir kai anksčiau pradėsi, daugiau turėsi. Tai galioja ne tik vaikams, bet ir taupymui, investavimui, turtėjimui, bet kam“, - pataria ji.
B. Nicholson atkreipia dėmesį ir į poros finansus, kurie, auginant vaikus, tampa ypač svarbūs. „Vaikai kainuoja, ypač jeigu tu juos nori leisti į privačias mokyklas, o paskui dar yra universitetai ir kiti dalykai“, - pabrėžia ji.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina pradėti visuomenėje informavimo kampaniją, kurios metu bus rodomi šeimų su daugiau vaikų vaizdiniai. Šitaip bus siekiama kurti tarsi naują stereotipą, naratyvą apie šeimą.
B. Nicholson nuomone, nėra burtų lazdelės, kuri išspręstų Lietuvos demografinę padėtį, mat tai yra kompleksinė problema, kuriai išspręsti reikia taikyti įvairius metodus. Pati moteris neslepia, jog būdama 18-os neturėjo jokio būsimos šeimos vaizdinio, o norėjo studijuoti žurnalistiką, dirbti televizijoje ir neturėti vaikų. „Atsitiko kitaip, ir aš manau, kad mes ateinam į šitą pasaulį patirti gyvenimo, o patirti gyvenimą per vaikus, per šeimą, per tuos sunkumus, kuriuos tau atneša šeima ir tavo vaikai, yra aukščiausias taškas ir lengviausias būdas pajusti gyvenimo prasmę, esmę, laimę, meilę, bet ką“, - tvirtina B. Nicholson.
„Kai mes čia visi kalbam tiems studentams, tiems jauniems žmonėm, jie neįsivaizduoja, ką tai reiškia. Ir niekas neįsivaizduoja, ką tai reiškia tol, kol tas vaikas neatsiduria va čia [prieš akis]“, - priduria ji.
Gyvenimas apskritai be vaikų tampa vis populiaresnis. Tačiau ar tai ilgalaikė tendencija ir kokios jos pasekmės?
