Kūdikiai savarankiškai pradeda judėti įvairiai. Vieni 10-ties mėnesių jau eina savarankiškai, kitiems reikia daugiau laiko įvaldyti šį savarankišką judėjimą ir pradeda eiti 14-16 mėnesių. Svarbiausia, vaikas iki 18 mėnesių turi pradėti savarankiškai eiti be jokios pagalbos. Mes įpratę, kad sulaukęs pirmojo gimtadienio, vaikas jau žengtų pirmuosius žingsnius, bet tikrai nebūtinai tai turi įvykti, visiškai normalu pirmųjų žingsnių sulaukti ir vėliau.
Kūdikis savarankiškam vaikščiojimui pradeda ruoštis tik gimęs, juk turi išmokti kontroliuoti galvą, vėliau sustiprėja liemuo ir atsiranda liemens kontrolė. Po truputi kūdikis stiprėja ir pereina iš horizontalios padėties į vertikalią. Pirmiausiai išmoksta atsistoti prie baldų, prisistumia save su rankomis ir išsikelia, vėliau išmoksta statyti koją į priekį ir atsistoti su kojų pagalba. Kai įvaldo stovėjimą, kitas žingsnis yra ėjimas palei baldus šoniniu pristatomu žingsniu. Kūdikis taip mokosi svorio pernešimo, pusiausvyros laikymo. Kai jau yra išmokęs ir įvaldęs šiuos etapus, mokosi pasileisti ir pastovėti be jokios atramos, ir pradeda bandyti eiti į priekį. Žinoma, pirmieji bandymai dažnai baigiasi kritimu, bet jų bus ne vienas šiame etape.
Kada kūdikiai pradeda vaikščioti?
Kada kūdikiai jau turėtų pradėti vaikščioti, ar pirmieji žingsniai nėra per ankstyvi, kokie mažylio vystymosi etapai vyksta iki savarankiško ėjimo, kas atitolina savarankišką vaikščiojimą, kalbasi su kineziterapeute Egle Tamašauskiene.
Kokie veiksniai lemia, kad vieni pradeda savarankiškai eiti anksčiau, o kiti gerokai vėliau? Tikriausiai genetika, socialinė-emocinė raida, stambioji ir smulkioji motorika bei pažinimas. Kiekvienas kūdikis yra individualus ir kiekvieną vertinti reikėtų skirtingai, juk ne visi vienodai pradėjo laikyti galvą, vartytis ar ropoti, lygiai taip pat ir su savarankišku vaikščiojimu. Kūdikis vis mokosi ir mokosi naujų įgūdžių, kurie vyksta ankstesniųjų įgūdžių pagrindu. Vieniems reikia šiek tiek daugiau laiko apsiprasti ar išmokti naujus judesius, kiti nesustoja bandydami.
Vienas spartuolis pirmą žingsnį žengia anksčiau, o kitas - gerokai vėliau, lemia labai daug veiksnių. Tėvai nei labai paspartinti šio proceso, nei jam sukliudyti negali. Jeigu tėvai pastebėjo, kad vaiko motorinė (judesių) raida sulėtėjusi, tai yra vėliau pradėjo laikyti galvą, vartytis, savarankiškai sėdėti, yra tikimybė, kad ir žingsnius žengs vėliau. Svarbi ir genetika, tai yra kada tėtis ar mama pradėjo vaikščioti. Turintys antsvorio vaikai pradeda vaikščioti vėliau už įprasto svorio bendraamžius.
Kai kurie vaikai, būna, sėdi, sėdi, o vieną dieną atsistoję nueina ir jau „nebeatsisėda”. Kiti ilgai mokosi vaikščioti - eina nedrąsiai, dažnai užkliūva, pargriūna. Pradėjusio vaikščioti vaiko motorinė raida nesibaigia - jam dar reikia išmokti atsitūpti ir atsistoti, tada lipti laiptais aukštyn žemyn, pagaliau bėgioti.
Kada verta sunerimti?
Kai kūdikiai pradeda vaikščioti 7-9 mėnesių, tai gali išgąsdinti. Visa raida taip pat yra surišta ne tik su naujų judesių atsiradimu ir išmokimu, bet ir remiasi į tai, kad formuojasi stuburo linkiai. Pernelyg ankstyvas amžius savarankiškamėjimui gali ir pakenkti, dar gali būti iki galo nesusiformavęs krūtininis linkis, nekalbant apie juosmens linkį - jis formuojasi tik kai vaikas ropoja. O savarankiškas vaikščiojimas stuburo linkius papildo ir jie galutinai susiformuoja. Tad svarbu neskatinti kūdikio anksti stotis ir tuo labiau eiti.
Svarbu sekti etapus - ar vaikas stojasi prie baldų, ar eina šoniniu pristatomu žingsniu ar bando pasileisti ir pastovėti savarankiškai. Jeigu šiuos etapus pradėjo atlikti nuo 8-9 mėnesio ir tęsė juos toliau, turi savarankiškai pradėti eiti iki 14-16 mėn., tačiau jeigu pastebite, kad šių etapų kūdikis neatlieka ir jau artėja prie 16-18 mėn., tikrai reiktų kreiptis į gydytoją.
Ėjimo etapai (nuo pradedančiojo iki profesionalo per 90 sekundžių)
Tėvų klaidos ir specialistų patarimai
Tėvų dažniausios klaidos yra tokios, jog jie labai nori greičiau matyti savarankiškai vaikštantį savo kūdikį. Dėl šio noro pridaro daug klaidų, kurias vėliau specialistai taiso. Tai viena iš dažniausių klaidų yra ankstyvas statymas ant abiejų kojų, kūdikio apskritai nėra rekomenduojama statyti ant kojų kol jis pats neatsistoja. Taip mes galime pakenkti kojų vystymuisi ar juosmens bei dubens formavimuisi. Kita retesnė, bet dar kartais girdima klaida, tai yra vaikštynių naudojimas, jos tikrai yra tikras blogis kūdikio raidai. Šios priemonės ne tik atitolina vaiko savarankišką vaikščiojimą, bet ir gali pakenkti stuburui ir kojoms. Tad tikrai patariu vengti šių dviejų klaidų.
Specialistų patarimai paprasti: neskatinti ir leisti viskam vykti natūraliai. Vaikai skirtingi, todėl termino, kad kaip tik tą dieną ar mėnesį visi turi žengti pirmuosius žingsnius, nėra ir negali būti. Vaikų raidos tyrinėjimai rodo, kad maždaug suėjus vieniems metams dažnas pradeda vaikščioti. Jeigu nevaikšto pusantrų metukų vaikas, reikia ieškoti priežasčių ir pagalbos jam. Dabar pastebima akceleracija, tai yra viskas vyksta greičiau negu prieš dešimt metų. Vaikai daug juda nuo pirmų dienų, ir dažnas pirmuosius žingsniukus žengia iki metų. Pirmieji žingsniai - kai vaikas savarankiškai, nesilaikydamas mamos rankų ar baldų, žengia nors vieną ar du žingsnius, o ne tada, kai eina vedamas.
Patarimai tėvams
- Neskatinti ir leisti viskam vykti natūraliai.
- Vengti ankstyvo statymo ant kojų ir vaikštynių naudojimo.
- Svarbu sekti vaiko motorinės raidos etapus.
- Jei kyla abejonių, kreiptis į gydytoją.
Kūdikio pėdos skliautas dar nesusiformavęs, pati pėda nestabili. Pirmieji batukai turi turėti užkulnį, užsegimą, minkštą paduką, būti šiek tiek su vidpadžiu, atviru priekiu, kad koja „kvėpuotų”. Žinoma, nereikia vaiko nuo ryto iki vakaro laikyti su batais, jis gali bėgioti basas. Vaikui reikia sudaryti sąlygas žingsniuoti įvairiu paviršiumi.
„Nelipk, pargriūsi”, „Leisk, panešiu tave į kalną” - tokiais ir panašiais pasakymais itin paslaugios mamos daro meškos paslaugą pirmus žingsnius žengiančiam vaikui. Vaikas turi įveikti jam skirtus metrus ir kilometrus, kol išmoksta vaikščioti. Lipdamas į kalną ir leisdamasis nuo jo, eidamas duobėtu keliu mokosi tyrinėti aplinką ir suprasti, kaip reikia keisti savo kūno padėtį erdvėje.
Gera mankšta pradedančiam vaikščioti mažyliui yra lipti laiptais, žinoma, tėvai prieš tai turėtų pasirūpinti, kad tai būtų saugu.
Žaidimai, skatinantys judėti:
- Dar nevaikščiojantį vaiką laikykite už abiejų rankų ir paleiskite kelioms sekundėms, kad pastovėtų vienas. Saugokite, kad neužsigautų parpuldamas.
- Mažylis stovi, o jūs jam paduodate žaislus iš įvairių padėčių: iš priekio, tada iš dešinio, kairio šono, iš už nugaros - kad paimtų atsisukęs. Kai koordinacija dar pagerėja, žaislą ne perduokite, o meskite, pavyzdžiui, kamuoliuką, kad vaikas jį pagautų erdvėje.
- Mama laiko norimą žaislą ir kviečia vaiką ateiti jo pasiimti. Arba vaikas raginamas eiti iš tėčio glėbio į mamos ir priešingai. Vaikas žengdamas pirmuosius žingsnius turi jausti malonumą ir motyvaciją.
- Namų sąlygomis galima susigalvoti įvairiausių pratimų, skirtų pradedančiam vaikščioti vaikučiui. Pats paprasčiausias - leisti basomis vaikščioti įvairiais paviršiais. Tai lavina pusiausvyrą, stiprina raumenis. Pavyzdžiui, minkštu kilimu einant reikia daugiau pastangų negu lygiu paviršiumi, o vaikščioti ant lovos čiužinio - dar sunkiau.
- Galima sustačius ant žemės daug pagalvių pasiūlyti eiti per kliūtis: perlipti, užlipti ant jų.
Vaiko pasiekimų vertinimas darželyje
Kai vaikai pradeda lankyti ikimokyklinę įstaigą, tėvai susiduria su naujais dalykais, kurių, realu, kad anksčiau nežinojo. Kiekvienas vaiko pasiekimas įvertinamas skaičiumi (žingsniais). Ikimokyklinukų vertinimą atlieka ikimokyklinės įstaigos pedagogai. Įvertinimas turėtų vykti bent du kartus per metus, tai mokslo metų pradžioje (rudenį) ir įpusėjus mokslo metams (pavasarį). Pedagogas vertindamas ikimokyklinuko pasiekimus, naudojasi „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu”. Jame nurodomi vaikų pasiekimai, žingsniai ir juos atitinkantys aprašymai.
Tarkim, jei ikimokyklinukui 2 metai ir jo vardas - Jonas. Vertindama Jono pasiekimus, ikimokyklinio ugdymo pedagogė analizuoja pasiekimų aprašymus skirtus 0-3 metų vaikams ir parenka įvertinimą (žingsnį), kuris yra artimiausias Jono pasiekimams. Tarkim Jono kasdienio gyvenimo įgūdžio pasiekimas atitinka pirmąjį žingsnį, nes vaikas dar tik bando savarankiškai gerti iš puodelio ir valgyti pats. Vaiko įvertinimus pedagogai dažniausiai kelia į to darželio sistemą, kartu su ugdymo planais, lankomumu ir dienos veiklų aprašymais. Tikrai nereikėtų nerimauti, jei vienas ar keli vaiko pasiekimai neatitinka jo amžiaus. Pirmasis vaiko įvertinimas, kuris atliekamas rudenį, ir yra skirtas tam, kad tėvai ir pedagogas sužinotų, kurioje srityje vaikui reikia daugiau pagalbos ir į ką tėvai ir pedagogas turėtų daugiau atkreipti dėmesį. Valstybinėse ugdymo įstaigose ugdymas, laikantis iš anksto parengto plano bei vaikų pasiekimų įvertinimas yra privalomas. Privačiuose darželiuose vertinimas ne visuomet yra atliekamas, tai priklauso nuo ugdymo įstaigos ir pedagogų susitarimo.
