Balys Sruoga (1896 m. vasario 2 d. Baibokose, Vabalninko valsčius - 1947 m. spalio 16 d. Vilniuje) buvo išskirtinai spalvinga asmenybė, kurios tragišką likimą nulėmė didelių permainų laikmetis.
Gimė turtingų ūkininkų šeimoje. Nuo 1903 m. spalio mėn. mokėsi Vabalninko parapinėje mokykloje, 1906-1914 m. - Panevėžio realinėje gimnazijoje. 1914 m. įstojo į Petrogrado miškų institutą. 1915 m. perėjo į Petrogrado imperatoriškojo universiteto Istorijos-filologijos fakultetą. 1916 m. perėjo į Maskvos universiteto Istorijos-filologijos fakultetą studijuoti literatūros.
Nuo 1918 m. dirbo mokytoju Vilniuje. 1919 m. gresiant lenkų okupacijai, pėsčiomis iš Vilniaus pasiekė Kauną. Dirbo spaudos biure, 1920-1923 m. dienraščio „Lietuva“ redaktorius. Laikraščiams rašė kandžius straipsnius, pasirašinėjo skirtingais slapyvardžiais - Sirakūzinas, Markizas Tigrui Nėrkonori, Padegėlis Kasmatė.
1921 m., gavęs pašalpą studijoms, išvyko tęsti mokslų į Vokietiją, Miuncheno universitetą. Studijavo slavistiką, teatro ir meno istorijas. 1924 m. apgynė disertaciją iš lietuvių tautosakos ir gavo filosofijos daktaro laipsnį.
Grįžęs į Lietuvą, 1924 m. kovo 22 d. Viekšniuose vedė istorikę Vandą Daugirdaitę. Kelis mėnesius gyveno Klaipėdoje, dirbo „Klaipėdos žinių“ redakcijoje. 1924 m. rudenį persikėlė į Kauną.
1924-1940 m. dirbo Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. VDU) Humanitarinių mokslų fakultete. Dėstė rusų literatūrą, pasaulinio teatro istoriją, vadovavo slavistikos ir teatro seminarams, įsteigė akademinę dramos studiją. Greta universitetinio darbo skelbė spaudoje daug literatūros ir teatro kritikos straipsnių.
Nuo 1930 m. pasireiškė kaip dramų kūrėjas. Tais metais, paskelbus dramos konkursą Vytauto Didžiojo 500-ųjų metinių proga, parašė dramą „Milžino paunksmė“.
1939 m. VDU Humanitarinių mokslų fakultetą perkėlus į Vilnių, tęsė universitetinį darbą, buvo paskirtas naujai įsikūrusios teatrologijos katedros vedėju. Nuo 1940 m. gyveno Vilniuje.
1941 m., spaudžiamas okupacinės valdžios, parašė pro-sovietinę kantatą, dramą „Apyaušrio dalia“. Jau pirmosiomis karo dienomis buvo kaltinamas už 1940-1941 m. parodytą palankumą sovietų valdžiai, siūlyta net sušaudyti.
1943 m. kovo 16 d. jis, kaip įkaitas, vokiečių suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą prie Gdansko. Pradėjęs dirbti lagerio raštinėje, klastojo įsakymus ir taip gelbėjo draugus nuo bausmių, dujų kameros.
1945 m. jį išlaisvino sovietinė armija, gegužės 13 d. buvo parskraidintas į Lietuvą. Čia jis dėstė Vilniaus universitete. Kančios koncentracijos stovykloje įkvėpė parašyti smarkiai nuo ankstesnių kūrinių besiskiriantį, ironijos persmelktą atsiminimų knygą „Dievų miškas“. Ji sukurta 1945 m., per du mėnesius, besigydant Birštono sanatorijoje. Knyga po begalės korektūrų išleista tik po B. Sruogos mirties - 1957 m.
Tamsioji dievų pusė | VEIKSMAS | Visas filmas anglų kalba
1947 m. spalio 16 d. mirė Vilniuje.
Kūrybinis palikimas ir atminimas
Balys Sruoga buvo poetas, dramaturgas, literatūros ir teatro kritikas, vertėjas, publicistas. Jo kūryba apima įvairius žanrus, nuo poezijos ir dramos iki literatūros kritikos ir atsiminimų.
Pagrindiniai kūriniai:
- Poemos: „Deivė iš ežero“ (1919), „Jūrūnas“ (1922).
- Poezijos rinkiniai: „Saulė ir smiltys“ (1920), „Dievų takais“ (1923), „Miestas“ (1922).
- Dramos: „Milžino paunksmė“ (1932), „Baisioji naktis“ (1935), „Kazimieras Sapiega“ (1938-41), „Apyaušrio dalia“ (1940-41).
- Atsiminimai: „Dievų miškas“ (parašytas 1945, išleistas 1957).
- Moksliniai darbai: „Dainų poetikos etiudai“ (1927), „Rusų literatūros istorija“ (2 t.).
Jo vardu pavadinta Vabalninko gimnazija, Kaune yra Balio Sruogos namas-muziejus, jam atminti atidengtos memorialinės lentos ir paminklai.
1996 m. išleistas pašto ženklas, skirtas jo 100-osioms gimimo metinėms paminėti. 2005 m. pastatytas meninis filmas pagal jo atsiminimų knygą „Dievų miškas“.
