Vilnius, miestas, kuriame upės vaidina svarbų vaidmenį, pasižymi įvairiais tiltais, turinčiais savitą istoriją ir reikšmę. Šie tiltai ne tik jungia skirtingus miesto rajonus, bet ir siūlo įvairias veiklas vaikams ir suaugusiems.

Baltojo tilto istorija ir reikšmė

Baltasis tiltas Vilniuje - viena iš ryškiausių sostinės miesto erdvių, kur susitinka šiuolaikinis gyvenimo ritmas, poilsis ir sportas. Baltasis tiltas buvo pastatytas 1996 metais, pakeisdamas senesnę pėsčiųjų perėją, kuri jungė du sparčiai besivystančius miesto rajonus - Senamiestį ir Šnipiškes. Tilto pavadinimas kilo nuo jo išskirtinės baltos spalvos konstrukcijų, simbolizuojančių šviesą, švarą ir atvirumą. Šiandien Baltasis tiltas yra vienas aktyviausių Vilniaus taškų. Tai vieta, kur nuolat vyksta pokyčiai, nauji renginiai ir iniciatyvos. 2021-2022 m. Baltasis tiltas tapo modernios sostinės simboliu - vieta, kuri jungia ne tik krantus, bet ir žmones.

Vilniuje atsiradus tiltams per Nerį buvo „prisijaukintas“ dešinysis upės krantas. Visa dešiniąja Neries pakrante - nuo Žvėryno iki pat Verkių - nutiesti dviračių takai. Jie - puiki trasa minti ir pažinti, kuo praturtėjo augantis Vilnius nutiesus tiltus.

Baltojo tilto viešosios erdvės ir veiklos vaikams

Baltojo tilto vieša erdvė yra padalinta į dvi dalis, siūlančias daugybę pramogų visai šeimai. Tai paplūdimio tinklinio aikštelės, krepšinio aikštelės, riedutininkų parkas, vaikų, poilsio ir treniruoklių zonos. Visos sporto aikštelės orientuotos arčiau Upės gatvės, atitraukiant jas nuo šlaito, kad vizualiai atsivertų upė. Devynių paplūdimio tinklinio aikštelių plotas siekia 3682 m2, danga - smėlis. Aikštelių matmenys 8x16 m su minimalia 2,5 m - 5,0 m laisvąja zona aplink jas. Viena iš aikštelių, šiaurės rytinėje dalyje, apjuosta tribūnomis ir skirta rengti profesionalius tarptautinius turnyrus. Aikštyne taip pat įrengta 3 dvipusės krepšinio aikštelės, kurių plotas - 1540 m2, vienos aikštelės matmenys - 28x15m su 1,5 m laisvąja zona aplink aikštelę. Krepšinio aikštelės danga - lieta, gumos granulių.

Arčiau Baltojo tilto, aikštynų vakarinėje dalyje, įrengtas riedutininkų parkas, kurio bendras plotas sudaro 1400 m2. Aikštyne taip pat įrengtos 2 vaikų žaidimo aikštelės, kurių bendras plotas yra 600m2. Centrinėje dalyje, atskiriant medžių juosta iš abiejų pusių, įkurtos lauko gimnastikos ir treniruoklių aikštelės, kurių bendras plotas - 660 m2, danga - lieta, gumos granulių.

Tarp Žaliojo tilto ir Baltojo tilto, šalia aktyviosios zonos, šlaite įkurta terasa su apšvietimu bei naujais pandusais patekimui į krantinę. „Ramiojoje“ zonoje pirmenybė teikiama natūraliai susiformavusiai miesto žaliajai erdvei. Visomis šiomis erdvėmis vilniečiai ir miesto svečiai gali naudotis nemokamai. Paplūdimio tinklinio aikštelėmis bus galima naudotis nuo 7 val. iki 22 val. Centrinėje aikštelėje kasdien žais Vilniaus sporto mokyklos "Tauras" sportininkai nuo 10.00 iki 20.30 val. 1-2 paplūdimio tinklinio aikštelėse kiekvieną dieną žais Lietuvos tinklinio federacijos sportininkai nuo 8.30 iki 13.00 val.

Renginiai vaikams prie Baltojo tilto

Jau nuo šio šeštadienio (birželio 11 d.) net penkis savaitgalius iš eilės prie Baltojo tilto Vilniuje šurmuliuos didžiausias nemokamas renginys Ukrainos ir Lietuvos vaikams „Draugų diena“. 12 val. prasidėsiančioje šventėje vaikų ir jų tėvelių lauks ne tik žinomiausių Lietuvos atlikėjų koncertai, bet ir sportinės pramogos, batutų parkas, nemokami skanėstai.

„Džiaugiamės, kad į programą įsitrauks ne tik žinomiausi Lietuvos atlikėjai. Specialiai atidarymo renginiui į Lietuvą atvyks Ukrainos megažvaigždė, pianino virtuozas Evgeny Khamra, koncertavęs net Baltuosiuose ir Bekingemo rūmuose“, - sako renginio prodiuseris Laurynas Šeškus.

Lietuvių ir ukrainiečių šeimas įtrauks ir Ramintos Naujanytės-Bjelle, Kristinos Radžiukynaitės ir Gvido Ropės dainos, vaikų lauks net 37 batutų parkas, sportinės varžybos, lauko žaidimai, rankdarbių veiklos, kino seansai po atviru dangumi.

Renginio zonoje veiks Vilniaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ edukacijos, kur vaikai susipažins su sveikos mitybos, burnos higienos, sveiko judėjimo, geros emocinės sveikatos paslaptimis.

„Kurdami šį projektą kasdien susiduriame su fantastiškomis gerumo apraiškomis. Už galimybę vaišinti visus vaikus ledais, o ukrainiečių šeimas ir pietumis, esame beprotiškai dėkingi „Draugų dienos“ didžiajam draugui prekybos tinklui „Norfa“. Ne mažesnės padėkos nusipelno ir kiekvienas lietuvis, jau nuo karo pradžios atnešęs naują gyvenimą radusius žaislus, drabužius ar kitus daiktus“, - džiaugėsi L. Šeškus.

Ukrainiečius džiugins „DĖK’UI“ stotelė, kurioje jiems bus dalinami lietuvių sunešti drabužėliai ar žaislai. Lietuviai taip pat kviečiami atnešti nenaudojamus dviračius, paspirtukus, riedlentes ar riedučius.

„Mums kasdieniai dalykai karo pabėgeliams šiuo metu yra didelė prabanga. Norime pagelbėti ukrainiečiams vaikams ir paaugliams pasimėgauti vasara, todėl kviečiame lietuvius aukoti transporto priemones, kurias atiduosime tiems, kam jų labiausiai reikia“, - kvietė idėjos autorius L.

Saugumas vandenyje prie Baltojo tilto

Lietuva - ežerų ir upių kraštas, tačiau skendimų statistika mūsų šalyje vis dar išlieka viena aukščiausių Europos Sąjungoje. Vien per 2024-uosius Lietuvoje nuskendo 93 žmonės, tarp jų - 2 vaikai.

Siekiant sumažinti šiuos skaudžius skaičius ir užtikrinti vaikų bei jaunimo saugumą, birželio 12 d. nuo 13 iki 16 val. Vilniuje, Neries pakrantėje prie Baltojo tilto, vyks jau ketvirtą kartą organizuojamas visuomenės sąmoningumo ir saugos kultūros puoselėjimo renginys „100 baseinų piknikas“.

Pasak Sostinės vaikų ir jaunimo centro HOBIVERSE direktorės Vilmos Smaliukienės: „Šis renginys - jau tapęs gražia tradicija - suburia organizacijas, kurioms rūpi žmonių saugumas prie vandens. Dar dirbdama projektų vadove, kartu su kolegėmis plaukimo trenerėmis sugalvojome kitokį renginį - tokį, kuriame smagiai ir įdomiai galima kalbėti apie vandens svarbą žmogaus gyvenime. Mums svarbu priminti, kaip svarbu su vandeniu elgtis pagarbiai: suvokti keliamas rizikas, bet kartu ir džiaugtis tuo, ką jis gali suteikti - nuo atsigaivinimo iki pramogų. Šis renginys kviečia apie rimtus dalykus kalbėti žaismingai, paprastai ir suprantamai - taip, kad ir vaikai, ir jaunimas norėtų klausytis, mokytis ir įsitraukti.“

Jai antrina HOBIVERSE saugaus plaukimo ekspertė, trenerė Žana Skridlienė: „Vanduo - kaip dangus. Plaukimas - kaip skrydis. O mūsų parašiutas - žinios ir įgūdžiai. Jei šokame į vandenį be jų - rizikuojame savo gyvybe.“

„100 baseinų piknikas“ skirtas praktiniam, įtraukiančiam ir vaikams bei šeimoms suprantamam saugumo vandenyje įgūdžių ugdymui. Renginio metu dalyviai galės:

• dalyvauti praktiniuose HOBIVERSE trenerių užsiėmimuose apie išsigelbėjimo technikas - plūduriavimą, nėrimą, saugų elgesį vandenyje;
• stebėti ugniagesių gelbėtojų vykdomą realią gelbėjimo operaciją Neryje;
• išbandyti savo reakciją ekstremaliose situacijose, naudojant virtualios realybės (VR) akinius;
• įgyti pirmosios pagalbos mokymų įgūdžių kartu su Raudonojo Kryžiaus komanda;
• įsitraukti į sveikatinimo veiklas, viktorinas ir interaktyvias saugumo edukacijas.

Mažųjų dalyvių lauks kūrybinės ir judrios veiklos - piešimas ant veidų, laikinos tatuiruotės dirbtuvės ir smagioji burbulų diskoteka. Visa programa siekia padėti vaikams natūraliai įsisavinti ir įtvirtinti gyvybiškai svarbius saugumo įgūdžius, reikalingus vasaros sezonu. Renginį inicijuoja Sostinės vaikų ir jaunimo centras HOBIVERSE, iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Prie organizavimo aktyviai prisideda Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ bei Lietuvos Raudonasis Kryžius. Renginį ves trejų olimpinių žaidynių dalyvė, sporto žurnalistė Brigita Virbalytė-Dimšienė ir reperis Saulius Jeruslanovas-SJ.

Kviečiame visas Vilniaus mokyklas, šeimas ir miesto svečius dalyvauti. Renginys nemokamas, tačiau grupėms rekomenduojama išankstinė registracija.

Šiuolaikinės mokyklos centras Šv. Jokūbo Kvartale

Buvusios Šv.Jokūbo ligoninės teritorijoje, esančios tarp Lukiškių aikštės ir Baltojo tilto, pagrindiniai statybų darbai baigėsi. Tam tikruose kvartalo pastatuose, kaip ir buvo planuota, netrukus bus pradėtos įrengti klasės ir tai, ko reikia mokyklai. Šiuolaikinės mokyklos centras (ŠiMC), kuriame mokosi apie 500 mokinių, užims daugiau nei 3 tūkst. kvadratinių metrų ploto patalpas. Likusiose kvartalo patalpose planuojama įrengti biurus, viešbutį su konferencijoms skirtomis erdvėmis bei vietas maitinimo paslaugoms. Projektą plėtojantis fondas darbus atliko pagal 2021-aisiais išduotą viešbučio ir administracinės paskirties pastatų statybos bei rekonstrukcijos leidimą.

„Taip, kaip ir buvo planuota, mūsų siekis nepasikeitė - dalis Šv. Jokūbo kvartalo patalpų turi būti išnuomotos švietimo įstaigai. Šių metų pradžioje prasidėjusios derybos su švietimo operatoriais buvo sėkmingos. Pagal sudarytą sutartį kvartale įsikurs didelę patirtį turintis Šiuolaikinės mokyklos centras“, - sakė „Lords LB Special Fund IV“ įsteigtos bedrovės „Orkela“ direktorė Anastasija Pocienė.

„Džiaugiuosi, kad mūsų mokiniai persikels į naujas, moderniai įrengtos mokyklos erdves. Tai gera naujiena ir toms šeimoms, kurioms kelerius metus tekdavo laukti, kol jų vaikams klasėse atsiras laisvų vietų. Įsikūrus naujose patalpose atsiras galimybė jų pagausinti“, - kalbėjo ŠiMC vadovas Vytis Buivydavičius.

Pasak jo, planuojama, kad ŠiMC persikėlus į Šv.Jokūbo kvartalą, pavyks išplėsti ir „Dienos mokyklą“. Jos programą - sporto, meno ir kitų dalykų užsiėmimus po pamokų galės rinktis ir vyresnių klasių mokiniai. Iki šiol tokią galimybę turėjo tik pradinukai.

„Tokiu būdu išvaduosime tėvus nuo „logistikos kančių“, nes jiems po pamokų tekdavo paimti vaikus iš mokyklos ir nuvežti į įvairius būrelius. Turime gerų žinių ir visiems vilniečiams. Mokykla tikrai neapsitvers tvoromis - Šv.Jokūbo kvartalas liks visiems atviras. Maždaug po metų, kai vaikai jau bus paragavę mokslų naujosiose patalpose, miestiečius pakviesime į miuziklo „Meilė ir mirtis Veronoje“ premjerą Šv.Jokūbo kieme“, - planais pasidalino V.Buivydavičius.

ŠiMC istorija prasidėjo 1992 metais, kai buvo įkurta ikimokyklinė meninė studija „Gama“. Netrukus ji tapo pradine mokykla, pamažu plėtėsi, klasių - gausėjo. Galop „Gama“ išaugo į vidurinę mokyklą ir pakeitė pavadinimą. Pirmieji dvyliktokai mokyklą baigė 2006-aisiais, o šiemet išlydima devyniolikta abiturientų laida. Šiuo metu pagrindinės ŠiMC patalpos yra Žygimantų gatvėje, kitos nuomojamos Senamiestyje - Pilies bei Tilto gatvėse.

Tuo tarpu istorinė sostinės vieta ties Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia bei vienuolynas, daugybę metų buvo uždarytas visuomenei. Netrukus kvartalas atgaus tą pačią paskirtį, kokios būta prieš tris šimtmečius, - XVIII a. pradžioje čia buvo atidaryta pirmoji Vilniaus pasaulietinė ligoninė, įkurta vaistinė, ledainė bei įveistas sodas.

Pasak A.Pocienės, tuomet, kai Šv.Jokūbo kvartale įsikurs mokykla, biurai bei pradės veikti viešbutis, vidinis jo kiemas išliks atviras visuomenei. „Istorinis pastatų kompleksas, esantis centrinėje Vilniaus dalyje, gali būti pritaikytas ne tik įvairioms komercinėms, kultūrinėms, bet ir urbanistinėms veikloms,“ - sakė A.Pocienė.

Saugumas prie Baltojo tilto: Automobilių eismas vaikų zonoje

„Vilniuje yra didžiulė probleminė vieta gyventojų saugumo klausimu prie Baltojo tilto įsikūrusių kavinių. Ten visur yra vaikų žaidimų ir pėsčiųjų zona. Bet, po ją kas dieną važinėja daugybė automobilių, atvažiuodami šaligatviu lipa pėstiesiems ant kulnų, pypsina, kad pasitrauktų ir laisvai atvažiavę parkuojasi prie pat vaikų žaidimo aikštelės, nuo kurios nėra jokio bortelio ar atitvaro“, - rašoma skaitytojo atsiųstame laiške.

Į šią vietą gali įvažiuoti ir neilgam sustoti aptarnaujantis transportas. Kitiems eismo dalyviams judėjimas šia gatve draudžiamas, todėl bet koks taisyklių nepaisymas yra laikomas kelių eismo taisyklių pažeidimu. „Iš Upės gatvės įvažiuojant į Tolerancijos gatvę yra įrengti ženklai „Zona, kurioje draudžiama stovėti“, „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ ir „Gyvenamoji zona“. Taigi minimoje aikštelėje gali sustoti tik aptarnaujantysis transportas ir ne ilgesniam laikui, nei reikalinga pakrauti ar iškrauti krovinius, įlaipinti ar išlaipinti keleivius. Atvažiuoti iki aikštelės aptarnaujantysis transportas gali ne didesniu nei 20 km/h greičiu, teikiant pirmenybę pėstiesiems“, - portalui paaiškino Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas. Tiesa, savivaldybė paskutinį kartą nusiskundimų iš gyventojų gavo pernai pavasarį. Tada buvo vykdomi patikrinimai, kurių metu pareigūnai fiksavo taisyklių pažeidimus. Palaipsniui gyventojai nustojo važiuoti Tolerancijos gatve ir pažeidimai liovėsi. Visgi savivaldybė patikino, kad gavusi informaciją apie naujus pažeidimus, ir vėl vykdys patikrinimus.

tags: #baltasis #tiltas #vaikai

• Figūrėlės ant krikštynų keksiukų
• Kaip natūraliai paskatinti gimdymą
• Kaip atliekamas vaistinis nėštumo nutraukimas Lietuvoje
• Apie raminantis žaidimus vaikams
• Kaip vartoti kiaušinius