Seimas svarsto kelis svarbius teisės aktus, susijusius su vaikų gerove ir šeimų finansine parama. Dalis šių klausimų jau ilgą laiką buvo derinami su visuomene ir suinteresuotomis organizacijomis, tačiau kai kurie sprendimai vis dar kelia diskusijas.
Vaiko išmokų didinimas
Valdančiosios partijos siūlo nuo 2020 m. sausio universalią išmoką vaikui didinti nuo 50 iki 60 eurų. Gausių, nepasiturinčių ar neįgalius vaikus auginančių šeimų išmokos siūloma didinti nuo 70 iki 100 eurų. Pirminiais skaičiavimais, šiam žingsniui 2020 m. biudžete papildomai reikės apie 149 mln. eurų. Iš viso universalią išmoką gautų apie 521,9 tūkst. vaikų, o papildomai skiriamą išmoką - apie 151,6 tūkst. vaikų.
Taip pat registruotas siūlymas, kurį įgyvendinti tektų jau kitai Vyriausybei, - nuo 2021 m. universalią vaiko išmoką kelti iki 70 eurų, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms - iki 110 eurų.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos
Seimas balsuos dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų ir lydinčių teisės aktų projektų, kurie siekia uždrausti vaikams taikyti fizines bausmes. Iki šiol įstatyme buvo numatyta galimybė paimti vaikus iš šeimos, nesant tiesioginio pavojaus jų sveikatai ar gyvybei, bet vien dėl pavojaus vaiko saugumui. Ši formuluotė laikoma pernelyg abstrakčia ir leidžiančia paimti vaikus, kai tai nėra būtina, o nebūtinas vaiko atskyrimas nuo tėvų gali sukelti didžiulę žalą vaikui, pasireiškiančią ilgalaikiais psichikos sutrikimais.
Siekiant užtikrinti proporcingumo principą, vaiko paėmimo iš šeimos atveju siūloma nustatyti reikšmingos žalos sveikatai kriterijų. Gavusi pranešimą apie pažeidimą, vaiko teisių apsaugos tarnyba turėtų tą pačią dieną fiziškai susitikti su vaiku ir užsitikrinti galimybę su juo pabendrauti be apribojimų, nedalyvaujant tėvams. Tarnyba turėtų išklausyti vaiko nuomonę, išsiaiškinti jo savijautą, aplankyti vaiką namuose, įvertinti gyvenamąją aplinką bei jo santykius su šeima. Jei pranešimas būtų pagrįstas, tarnyba įvertintų vaiko situacijos grėsmės lygį.
Centralizuoti vaiko teisių apsaugos sistemą nuspręsta po keturmečio vaiko mirtimi pasibaigusio smurto protrūkio Kėdainiuose. Taip pat planuojama svarstyti prezidentės inicijuojamas pataisas dėl nepilnamečių teisių užtikrinimo juos apklausiant.
Seimo nario balsavimo galimybės
Europos Parlamente (EP) svarstoma galimybė leisti kolegoms balsuoti už nėščias arba neseniai pagimdžiusias EP nares. Tokia galimybė galiotų likus trims mėnesiams iki numatomos gimdymo datos ir šešis mėnesius po jo. Seimo Europos reikalų komitetas pritarė šiam siūlymui, tačiau pabrėžė, kad tai nereiškia, jog Lietuvoje reikėtų keisti Konstituciją, kad Seimo narėms būtų suteikta tokia procedūra. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Seimo valia priimant sprendimus negali būti pareikšta kitaip, kaip tik parlamentarams patiems asmeniškai balsuojant.
Nors kai kurios politikės, susilaukusios vaikų būdamos Seimo narės, sėkmingai derino darbą ir šeimą, pastebima, kad motinystės ir karjeros suderinimas moterims gali būti sudėtingas. Siūloma svarstyti galimybę balsavimo pavadavimui ne tik nėštumo ar vaiko priežiūros atvejais, bet ir, pavyzdžiui, ligos metu, kaip tai yra įprasta kitose šalyse, kur egzistuoja pakaitiniai parlamentarai.
Kita svarstoma politinė darbotvarkė
Seime taip pat svarstomas siūlymas mažinti kartelę antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti išauginusiems tris vaikus (šiuo metu ją gali gauti bent penkis vaikus auginę tėvai). Kai kurie ekonomistai abejoja, ar tokie pokyčiai pagerins demografinę situaciją, ir siūlo geriau didinti vaiko priežiūros išmokas.
Įvyko svarbus balsavimas dėl Kapčiamiesčio poligono įkūrimo. Dėl šio klausimo kilo aistros, o gyventojai, kurių sodybos patenka į poligono zoną, protestavo Seime. Balsavimas dėl poligono nėra galutinis, koalicijos tvirtybė bus tikrinama ir vėliau.
Seimo darbotvarkėje numatyti balsavimai dėl daugybės kitų įstatymų projektų, apimančių įvairias sritis: nuo administracinių nusižengimų iki krašto apsaugos ir žemės naudojimo.
tags: #balsavimas #seimo #del #vaiko
