Nusprendus vyresnio amžiaus giminaitį apgyvendinti globos namuose, daugeliui šeimų tai yra reikšmingas žingsnis, lydimas daugybės klausimų. Siekiant palengvinti šį procesą, svarbu žinoti, į kokias institucijas kreiptis ir kokius dokumentus reikia sutvarkyti. Socialinių paslaugų portalas www.slauga24.lt atkreipia dėmesį, kad tinkamai paruošti dokumentai ne tik palengvina globos namų paiešką, bet ir suteikia galimybę pasinaudoti valstybės teikiama finansine parama.
Kam kreiptis dėl socialinių paslaugų
Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, ar bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys, gyvenantys Klaipėdos rajone, dėl socialinių paslaugų, kurias finansuoja Savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, skyrimo kreipiasi raštišku prašymu. Kreiptis galima paštu ar elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje ar Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga). Taip pat galima kreiptis į Priekulės socialinių paslaugų centrą, esantį Naujoji g. 5A, LT-96340 Priekulė.
Jeigu senjoras ir jo artimieji siekia, kad socialinės ilgalaikės (trumpalaikės) globos paslaugos būtų kompensuojamos, turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba seniūniją. Galima kreiptis tiesiogiai, paštu ar elektroniniu būdu, per SPIS sistemą (www.spis.lt), arba į namus gali atvykti socialinis darbuotojas, kuris užpildys prašymą savo mobiliajame įrenginyje.
Klaipėdos rajone veikia šios seniūnijos: Agluonėnų, Dauparų - Kvietinių, Dovilų, Endriejavo, Gargždų, Judrėnų, Kretingalės, Priekulės, Sendvario, Veiviržėnų, Vėžaičių.
Reikalingi dokumentai
Norint kreiptis dėl socialinių paslaugų, reikia pateikti šiuos dokumentus:
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą ar asmens tapatybės kortelę, ar leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (ne ES valstybių narių piliečiams) arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą jo kopiją. Asmeniui pačiam kreipiantis tiesiogiai į dokumentus priimančią įstaigą, pateikiamas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, o jo kopija nedaroma. Asmeniui kreipiantis paštu, teikiama teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Asmuo, pateikdamas prašymą elektroniniu būdu, patvirtina savo tapatybę naudodamasis Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma (VIISP).
- Pažymą apie gyvenamąją vietą.
- Specialiųjų poreikių nustatymo pažymą, jei yra nustatytas pirmojo ir antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba pirmojo ir antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
- Specialiųjų poreikių (didelių arba vidutinių) lygio nustatymo pažymėjimą (specialiųjų poreikių nustatymo pažymą arba neįgaliojo pažymėjimas).
- Neįgalumo lygio arba dalyvumo lygio pažymą.
- Medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a), kuriame nurodyta informacija apie asmeniui paskirtus medikamentus ir jų vartojimą bei patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis.
Svarbu paminėti, kad čia pateiktas visų reikalingų dokumentų sąrašas, tačiau daugelį iš jų paruošia pats prašymą priimantis socialinis darbuotojas. Savivaldybės ar seniūnijos darbuotojai gali paprašyti ir kitų dokumentų, atsižvelgiant į individualią senjoro ir jo šeimos situaciją.
Socialinės globos poreikio nustatymas
Socialinių paslaugų poreikis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo” patvirtintų nuostatų. Kompleksiškai įvertinamas žmogaus amžius, organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė situacija, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės.
Asmuo, apgyvendinamas globos įstaigoje, įvertinus socialinės globos poreikį ir Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu, tik gavus Specialiųjų poreikių nustatymo ir socialinių paslaugų skyrimo komisijos išvadą.
Nukreipimas į socialinės globos įstaigą
Jei savivaldybės socialiniai darbuotojai nustato, kad senjorui reikalinga ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa, globos įstaigą pasirenka pats senjoras arba jo atstovai. Prieš apgyvendinant senjorą globos namuose, savivaldybė išrašo siuntimą į globos namus. Siuntimas galioja 30 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo paslaugos gavėjui dienos. Jei globos nėra laisvų vietų, senjoras yra įrašomas į laukiančiųjų eilę ilgalaikei socialinei globai gauti.
Siuntimo galiojimo terminas gali būti pratęstas, jeigu raštu pateikiamos neginčijamos objektyvios priežastys, dėl kurių senjoras per nurodytą laiką negali apsigyventi globos namuose. Jeigu asmuo neapsigyvena globos namuose per siuntimo galiojimo terminą, sprendimas skirti socialinę globą pripažįstamas netekusiu galios.
Senjoras (jo globėjas arba vienas iš suaugusių šeimos narių) yra atsakingas už nuvykimą į globos namus. Į socialinės globos įstaigą nepriimami asmenys, kurie apgyvendinimo metu serga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis arba jiems diagnozuota ūmi psichozė. Nuo šeimos gydytojo išrašo iš medicininių dokumentų (F027/a) išdavimo iki apsigyvenimo globos įstaigoje negali būti praėję daugiau kaip 3 mėnesiai.
Mokėjimo už socialines paslaugas dydis
Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui teikiamų socialinių paslaugų rūšį. Finansinių galimybių vertinimas - asmens (šeimos) pajamų, turto įvertinimas.
Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir turtą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 procentų pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Jei suaugusio asmens turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
Mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Asmenys, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykę iš socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo dydžio.
| Paslauga | Maksimalus mokėjimo dydis |
|---|---|
| Ilgalaikė socialinė globa (kai turto vertė neviršija normatyvo) | 80% pajamų |
| Ilgalaikė socialinė globa (kai turto vertė viršija normatyvą) | 80% pajamų + 1% nuo viršijančio normatyvą turto vertės |
| Trumpalaikė socialinė globa | 80% pajamų |
| Išvykimo iš įstaigos laikotarpis (nuo 4 paros) | 30% nustatyto mokėjimo dydžio |
Asmens, institucijos (Savivaldybės) skiriančios kompensaciją už socialines paslaugas ir Globos namų tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių), ar jo globėjo (rūpintojo), institucijos (Savivaldybės) skiriančios kompensaciją ir Globos namų sutartimi.
Jeigu senjoras ir jo artimieji nusprendė už socialinės globos paslaugas mokėti savo lėšomis, jiems nebūtina kreiptis į savivaldybę, kad būtų nustatytas socialinių paslaugų poreikis ir išrašytas siuntimas į globos namus.
