Vaikystė - tai nuostabus, bet kartu ir jautrus metas, kupinas atradimų, džiaugsmo, bet ir neišvengiamų baimių. Kaip tėvams ir globėjams atpažinti natūralias vaiko baimes, o kurias - sukelia aplinka, ir kaip padėti mažiesiems jas įveikti? Šioje straipsnyje gilinsimės į vaikų psichologijos aspektus, pateiksime praktinių užduočių ir patarimų, kaip stiprinti vaiko emocinę sveikatą.
Vaikų baimių kilmė ir rūšys
Vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė, knygos "Vaiko emocinis intelektas" autorė, seminarų cikle nagrinėja, kokios yra natūralios psichologinės raidos nulemtos baimės, o kokios užauga vaiko viduje dėl aplinkos veiksnių. Svarbu suprasti, kur yra riba tarp natūralaus nerimo jausmo ir pernelyg didelio nerimo, ribojančio vaiko gyvenimą bei darančio įtaką jo emocinei ir fizinei sveikatai.
Tėvams, globėjams, auginantiems 3 - 10 m. amžiaus vaikus, šie seminarai suteikia žinių ir praktinių įgūdžių, kaip suteikti vaikui vidinių resursų, padedančių sėkmingai įveikti savo baimes ir nerimą.
Kaip saugoti vaiką nuo baimių?
Svarbu saugoti vaiką nuo baisių reginių ir bauginančių garsų. Vienerių metų vaikas kelias savaites gali domėtis tuo pačiu daiktu, pavyzdžiui, telefonu ar skrendančiu lėktuvu, arba elektros lempute. Leiskite jam liesti ir tyrinėti viską, kas nepavojinga. Tačiau jeigu vaikas ko nors bijo arba kas nors jam yra pavojinga, protingiau būtų nukreipti jo dėmesį kitur. Geriau kuo nors atitraukti vaiko dėmesį, negu didinti jo baimę.
Šio amžiaus vaikai dažnai išsigąsta nepažįstamų daiktų, kuriuos suaugusieji staiga pajudina arba kurie sukelia stiprų garsą, pavyzdžiui, knygutės su panoraminiais paveikslėliais, kurie pakyla, atvertus knygą. Vaikas gali išsigąsti, išskleidžiant skėtį, įjungiant dulkių siurblį arba užkaukus sirenai, sulojus šuniui, sušvilpus traukiniui, net sušlamėjus lapams. Pasistenkite negąsdinti vaiko tais daiktais, prie kurių jis dar nepripratęs. Jeigu jis bijo dulkių siurblio, keletą mėnesių jo nenaudokite, vaikui būnant namie. O paskui jį įjunkite, kai vaikas bus kiek tolėliau.
Baimė maudytis
Vienerių dvejų metų vaikas kartais bijo maudytis, galbūt, dėl to, kad motina jį buvo įmetusi į vandenį, gal į akis pateko muilo arba jis išsigando kliokiančio į vonios skylę vandens. Kad muilo nepatektų į akis, kempinę ar skudurėlį, kuriuo muilinate vaiką, nesušlapinkite, o tik sudrėkinkite. Jeigu jis taip įsigąsdinęs, kad bijo net sėsti į vonią, tai neverskite jo. Pabandykite nuprausti jį dubenyje. Vienerių metų vaikas nemėgsta, kad būtų prausiamas jo veidas ir plaunamos rankutės po valgio. Padėkite priešais jį dubenėlį su vandeniu, ir, kol jis rankutėmis taškysis po vandenį, jūs savo šlapia ranka ir nuprausite jo veiduką.
Praktinės užduotys vaikams emocinei sveikatai stiprinti
Seminarų metu pateikiami pratimai bei rekomendacijos, skirti padėti vaikams nusiraminti bei stiprinti jų emocinę sveikatą. Dalyviai po šio seminarų ciklo išsineš žinias ir praktinius įgūdžius.
- Emocijų pažinimas: Veikla padeda sumažinti gynybiškumą, lavinti skaitymo įgūdžius, emocijų pažinimo, įvardinimo įgūdžius. Iš raidžių surinkus žodžius galima ne tik įvardinti emocijas, tačiau ir aptarti, kaip dažnai, kada patiriamos emocijos ir pan.
- Pasitikėjimo savimi stiprinimui: Gėlytės nusipiešiamos, nuspalvinamos, prie jų aptariami ir užrašomi būdai, padedantys stiprinti pasitikėjimą savimi.
- Tikslų pica: Veikla, padedanti vaikams suprasti ir nusistatyti savo tikslus.
- Stop planas: Veikla, skirta vaikams, padedanti sustabdyti nepageidaujamus veiksmus ar mintis.
- Nuspalvink savo širdį: Veikla, skirta vaikams ir suaugusiems, padedanti tyrinėti ir išreikšti savo emocijas.
- Jausmų rėmelis / Klimato kaitos jausmų žemėlapis / Emocijų aisbergas: Šios veiklos, nors ir orientuotos į klimato kaitos temą, gali būti pritaikytos ir kitoms temoms, padedant vaikams suprasti ir išreikšti savo jausmus.
Gamta - natūrali vaikų ugdymo erdvė
Natūralios žaidimų aikštelės - svarbios ateities vaikų ugdymui. Gamta duoda laisvę, tikrumo pojūtį, kūrybą. Tyrinėjimai joje savaiminiai, gyvi, ne iš paveikslėlių, todėl ir žaidimų aikšteles kieme, parke, miške vaikai susikuria patys. Laisvė augti gamtoje davė tikrumo, natūralumo pojūtį, lavino fantaziją, skatino tyrinėti, eksperimentuoti ir aštrino akį aplinkos pokyčiams.
Natūralių arba suprojektuotų kaip gamtinės erdvių, palyginti su tradicinėmis žaidimų aikštelėmis, poveikis vaikų kompleksiškiems, ilgiems žaidimams mišriose grupėse, jų socialinėms kompetencijoms ir kūrybiškumui yra teigiamas. Ryškios, spalvingos žaidimų aikštelės kartais blaško vaikų dėmesį. Jiems darosi sunkiau naudoti savo pačių kūrybines idėjas.
Vaikai patys susikuria žaidimų aikšteles. Kartais stebiesi, kaip greitai nuvirtęs medis pavirsta namais, mašina, piratų laivu. Natūralios žaidimų aikštelės ugdo fantaziją, nes jeigu viskas paruošta, įrengta kaip virtuvė, kavinė ar namai, žaisti po kurio laiko atsibosta. O jeigu gali natūralią aplinką prisitaikyti pagal amžių, poreikius, susikurti savo erdvę, tą pačią vietą ir priemones panaudoja daugybei skirtingų žaidimų. Auklėtoja pataria ir suaugusiems pažiūrėti į tai kūrybiškai, nes daug kas priklauso nuo šalia vaiko esančio žmogaus pavyzdžio.
Natūralios žaidimų erdvės veikia ne tik vaikų kūrybiškumą, bet ir fizinę sveikatą. Kai vaikai pradeda lankyti darželį, pirmi išėjimai į mišką, kur kankorėžiai, šaknys, būna sunkesni - jie dažnai kliūva, krenta. Tačiau po kurio laiko jie tampa greičiau lakstančiais vaikais - tikrais vijurkais.
Vienas smagiausių vaikų žaidimų gamtoje - purvo gniūžčių mėtymas į taikinį sienoje. Vienas iš būdų - kieme įsikurti aikštelę, kurioje būtų lengva rasti smėlio, balų, kankorėžių, šakų, kelmų, iš jų kartu su vaikais pasidaryti „treniruoklių“ ar kitokių žaidimo priemonių. Kitas būdas - auginti daržą. 3-4 metų vaikams tai vienas mėgstamiausių žaidimų.
Seminarų metu bus pateikiamos teorinės ir praktinės žinios, praktinės užduotys, padedančios geriau suprasti ne tik savo vaiką, bet ir save patį.
