Tapimas mama - tai didelis gyvenimo pokytis, apimantis ne tik fizinius kūno pokyčius, bet ir psichologinius išgyvenimus. Moteris tampa jautresnė ir emocionalesnė, o tai būtina siekiant kurti empatiškus santykius su gimusiu mažyliu ir suprasti jo poreikius. Šis patyrimas reikalauja išmokti nuraminti tiek mintis, tiek kūną.
Pirmosiomis valandomis po gimdymo ypač svarbus ryšys su vaiku. Šis laikas, praleistas be pašalinių trukdžių, gali turėti didelės įtakos vėlesnei moters savijautai.
Žindymas yra natūralus procesas, kurio metu išsiskiria oksitocinas - organizmo antidepresantas, skatinantis motinystės apdovanojimo sistemą ir suteikiantis teigiamų emocijų bendraujant su kūdikiu. Jei žindymas neįmanomas, svarbu užtikrinti kuo daugiau odos prie odos kontakto.
Motinystė - tai procesas, kurio metu ieškoma ryšio su vaiku, mokomasi naujo gyvenimo ritmo ir atliekama nauja mamos rolė. Svarbu duoti sau laiko, priimti įvairius jausmus ir pratintis būti mama, nereikalaujant iš savęs per daug.
Pirmąjį mėnesį po gimdymo rekomenduojama neskubėti, visai šeimai būti kartu namuose ir pratintis prie naujo gyvenimo etapo. Tai gali padėti išvengti pogimdyminės depresijos.
Nors mažylis užima visą mamos pasaulį, natūralu, kad norisi skirti laiko sau, pabūti vienai ir pailsėti. Šis poreikis yra labai svarbus, norint išvengti pykčio ir kaltės jausmų.
Socialiniai santykiai turi didelę įtaką mamos emocinei būklei. Svarbu, kad artimieji suprastų, kaip padėti mamai, patiriančiai pogimdyminės depresijos požymius, vertindami emocinius sunkumus kaip visos šeimos išgyvenimą.
Visuomenės sveikatos biurai siūlo psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, savitarpio paramos grupes ir nemokamas anonimines psichologo konsultacijas. Psichikos sveikatos centrai teikia medicinos psichologo ir psichiatro konsultacijas, atlieka diagnostiką. Mobiliosios krizių įveikimo komandos teikia pagalbą telefonu ir vietoje (1815, www.kriziukomanda.lt). Pogimdyminės depresijos centras teikia švietimą, informaciją ir pagalbą tėvams bei specialistams. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) teikia pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Mamos linija siūlo anoniminę emocinę paramą el. paštu.
Programėlė „Ramu“ teikia skubią pagalbą panikos atakų metu. Taip pat svarbios savitarpio paramos grupės, moterų grupės ir mamos forumai.
Psichiatras gali diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimus bei skirti gydymą. Psichoterapeutas, taikydamas įvairias metodikas, padeda giliau analizuoti problemas ir jas spręsti.
Esant ūmiai būklei ar pavojui gyvybei, būtina skambinti 112. Sąrašas ligoninių ir psichikos sveikatos centrų, teikiančių pagalbą, pateikiamas žemiau:
- Jurbarko ligoninė
- Kėdainių ligoninė
- Klaipėdos jūrininkų ligoninė, Psichiatrijos departamentas
- Klaipėdos universitetinė ligoninė
- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos
- LSMU Kauno ligoninė
- Marijampolės ligoninė
- Mažeikių ligoninė
- Pasvalio ligoninė
- Regioninė Telšių ligoninė
- Respublikinė Klaipėdos ligoninė
- Respublikinė Panevėžio ligoninė
- Respublikinė Šiaulių ligoninė
- Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė
- Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė
- Rokiškio psichiatrijos ligoninė
- Tauragės ligoninė
- Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras
- Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos
Vaikystės patirtys, ypač nepatenkinus emocinių poreikių, gali turėti ilgalaikį poveikį. Suaugę galime mokytis suteikti sau tai, ko trūko vaikystėje, ir tapti sau stipria atrama. Svarbu atpažinti, kad ne visos mamos yra „pakankamai geros“, ir tai nėra mūsų kaltė.
Mokymasis būti švelniu sau, atpažinti savo poreikius ir laiku sustoti yra svarbus procesas. „Pakankamai gera mama“ sau reiškia gebėjimą atleisti sau klaidas ir save palaikyti.
Vaikystėje dažnai neturime galimybės savęs apginti, tačiau suaugę galime išmokti atpažinti nesveikus santykius ir brėžti ribas. Svarbu ne tik rūpintis kitais, bet ir išmokti rūpintis savimi.
Vienas iš veiksmingų pratimų - skirtumų sąrašas, padedantis atskirti savo vertybes ir elgesį nuo to, kaip elgtųsi kiti šeimos nariai. Tai padeda suprasti, kiek stiprybės ir vidinės tvirtybės turime savyje.
Pogimdyminė depresija yra kompleksinis sutrikimas, susijęs su biologiniais, psichologiniais ir socialiniais pokyčiais po gimdymo. Moterys gali jausti kaltę, neadekvatumą, sunkumus prisirišant prie kūdikio.
Svarbu atsižvelgti į tai, kad pogimdyminė depresija dažnai išgyvenama su gėdos jausmu. Artimųjų, ypač tėčio, įsitraukimas ir atjauta yra labai svarbūs. Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė gali padėti atpažinti simptomus ir paskatinti kreiptis pagalbos.
Tam tikros situacijos, tokios kaip perinatalinės netektys, priešlaikinis gimdymas, laiko sau stoka, perfekcionizmas ar stiprus nerimo jausmas, didina pogimdyminės depresijos riziką.
Svarbu nekaltinti mamų dėl jų jausmų ar minčių - psichinė sveikata nėra pasirinkimas. Vyrai taip pat gali patirti pogimdyminės depresijos požymių ir jiems taip pat reikalinga pagalba.
Kaip išgyventi gimdymą [10 patarimų tėčiams]
Bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros specialistais, lankstus paslaugų teikimas ir, esant reikalui, medikamentinis gydymas yra svarbūs. Kalbėjimas apie patirtas emocines sunkumus ir savo istorijų dalijimasis padeda sumažinti stigmas ir skatina visuomenės supratimą.
Nacionalinė „Žvelk Giliau“ iniciatyva kviečia tėvus tapti psichikos sveikatos ambasadoriais, dalintis savo patirtimi ir taip didinti visuomenės sąmoningumą bei skatinti toleranciją.
Pogimdyminės depresijos centras (VŠĮ „Mediapressa“) teikia specifinę pagalbą, atsižvelgiant į motinystės laikotarpį ir individualias patirtis. Organizacijos veiklą galima paremti per www.pdcentras.lt.
