Prieširdžių pertvaros defektas (PPD) - tai viena dažniausių įgimtų širdies ydų, sudaranti apie 9,8 proc. visų širdies ydų atvejų ir užimanti antrą vietą po skilvelių pertvaros defekto. Ši yda pasitaiko maždaug 15 proc. visų naujagimių. Mergaitėms PPD pasitaiko du kartus dažniau nei berniukams.
Širdis - sudėtingas raumeninis organas, kurį sudaro keturios kameros: dešinysis ir kairysis prieširdžiai bei dešinysis ir kairysis skilveliai. Prieširdžiai yra viršutinės širdies kameros, o skilveliai - apatinės. Dešiniosios ir kairiosios širdies pusių atskirtį užtikrina pertvara (sienelė), skirianti prieširdžius ir skilvelius. Įprastai veninis kraujas, prisisotinęs anglies dvideginio, patenka į dešinįjį prieširdį, tuomet į dešinįjį skilvelį, iš kur pumpuojamas į plaučių arteriją. Plaučiuose kraujas prisisotina deguonimi. Arterinis kraujas, prisisotinęs deguonies, patenka į kairįjį prieširdį, vėliau į kairįjį skilvelį ir iš ten išstumiamas į aortą, kur išnešiojamas po visą organizmą. Prieširdžių pertvaros defektas reiškia, kad pertvaroje tarp kairiojo ir dešiniojo prieširdžių yra skylutė (defektas), per kurią kraujas teka iš kairiojo prieširdžio į dešinįjį.
Gimimo metu visi naujagimiai turi tarp kairiojo ir dešiniojo prieširdžio esančią skylutę, vadinamą ovaline anga. Ši anga yra būtina vaisiaus kraujotakai, nes vaisius gauna deguonimi prisotintą kraują iš motinos per placentą, o ne iš savo plaučių. Po gimimo, kai kūdikis pradeda kvėpuoti savarankiškai, ovalinė anga paprastai savaime užsidaro per pirmuosius gyvenimo metus. Jei ši anga neužsidaro arba susidaro kita skylutė pertvaroje, diagnozuojamas prieširdžių pertvaros defektas.
Dažniausiai, 9 iš 10 atvejų, prieširdžių pertvaros defekto priežastys nėra aiškios. Tačiau pastebėta, kad apie 8 proc. ydų priežastis yra genetinė patologija. Nėra tiksliai žinoma, kas lemia šio defekto atsiradimą vaisiaus vystymosi metu, tačiau manoma, kad aplinkos veiksniai nėštumo metu ir genetiniai veiksniai gali turėti įtakos. Nors PPD yra įgimta yda, ji dažnai nesukelia jokių simptomų naujagimiams ir kūdikiams, kurie normaliai auga. Jei defektas nedidelis, jis gali būti nustatytas atsitiktinai profilaktinio patikrinimo metu.
Esant prieširdžių pertvaros defektui, kraujas iš kairiojo prieširdžio patenka į dešinįjį, nes kairiajame prieširdyje spaudimas yra didesnis. Dėl šio kraujo nuosrūvio dešinioji širdies pusė ir plaučiai yra apkraunami didesniu kraujo tūriu. Laikui bėgant tai gali lemti dešiniojo skilvelio ir prieširdžio išsiplėtimą, taip pat tribūrio vožtuvo (skiriančio dešinįjį skilvelį nuo dešiniojo prieširdžio) blogesnį užsidarymą. Didėjant spaudimui plaučiuose, klinikiniai simptomai sunkėja.
Simptomai priklauso nuo defekto (skylutės) diametro ir nuo to, kaip stipriai paveikiama normali kraujotaka. Dažniausiai simptomai, tokie kaip greitas nuovargis, dusulys (ypač fizinio krūvio metu), dažnesni širdies plakimai (nuo pavienių permušimų iki prieširdžių virpėjimo), dažnos kvėpavimo takų ligos (peršalimai), menka kūno sandara ir išblyškusi oda, pasireiškia tik vaikystėje ar net vėliau, apie 30-uosius gyvenimo metus. Kai kurie žmonės gali patirti širdies priepuolius su labai dideliu širdies ritmu (iki 200 kartų per minutę), kartais net netenkant sąmonės.
Ligos diagnostika apima kruopštų paciento ištyrimą, širdies veiklos klausymą stetoskopu (ieškant širdies ūžesių) ir papildomus tyrimus. Toliau atliekami šie tyrimai:
- Elektrokardiograma (EKG): Nustatomi dešiniosios širdies perkrovimo požymiai.
- Krūtinės ląstos rentgenograma: Vertinama, ar neišsiplėtusios dešiniosios širdies ertmės.
- Echokardiografija: Tai geriausias tyrimo metodas, leidžiantis nustatyti defekto vietą, dydį ir įvertinti kraujotaką.
Gydymas priklauso nuo skylutės dydžio. Jei skylutė nedidelė ir nesukelia jokių simptomų, gydymas gali būti nereikalingas, tačiau rekomenduojama reguliariai stebėti būklę pas kardiologą (kas 2-3 metus). Tokiu atveju nerekomenduojama profesionaliai sportuoti, ypač nardyti. Jei skylutė yra didelė, būtinas operacinis gydymas. Optimaliausias laikas operacijai yra 3-6 gyvenimo metai, tačiau gali būti atliekamos ir jaunesniems vaikams.
Šiuolaikinė medicina siūlo kelis gydymo metodus:
- Kateterinė širdies intervencija: Tai moderniausias ir mažiausiai invazyvus metodas. Per kirkšnies kraujagyslę įvedamas specialus vamzdelis su mažu įtaisu (okliuderiu), kuriuo užlopoma skylutė. Šis metodas leidžia pacientui greičiau atsigauti.
- Chirurginė operacija: Jei kateterinis gydymas negali būti atliktas dėl tam tikrų priežasčių, atliekama įprasta atvira širdies operacija, kurios metu skylutė užsiuvama arba užlopoma specialiu lopu (perikardo ar sintetiniu).
Apie 40% prieširdžių pertvaros defektų užsidaro savaime, kol vaikui sueina 2 metai, o 4-39 proc. ligonių PPD gali susitvarkyti savaime, dažniausiai iki 3 metų amžiaus, bet kartais ir vėliau. Jei defektas didelis ir negydomas, laikui bėgant gali išsivystyti širdies nepakankamumas. Laiku atlikta operacija garantuoja normalią gyvenimo trukmę.
Po kateterinės intervencijos pacientas turi apriboti fizinį aktyvumą 6 mėnesius. Jei kyla komplikacijų po operacijos, šis laikotarpis gali būti ilgesnis. Svarbu suprasti, kad savalaikis šios širdies ydos gydymas yra labai svarbus.
PFO uždarymas
Prieširdžių pertvaros defektas yra rimta, bet tinkamai gydoma širdies yda. Ankstyva diagnostika ir modernūs gydymo metodai leidžia vaikams gyventi pilnavertį gyvenimą.
tags: #priesirdziu #pertvaros #defektas #kudikiams
