Bab el Mandebo sąsiauris, arba „Ašarų vartai“, yra strategiškai itin svarbus jūrų kelias, jungiantis Raudonąją jūrą su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu. Šis siauras, bet gyvybiškai svarbus vandens kelias, esantis tarp Jemeno Arabijos pusiasalyje ir Afrikos Kyšulio (Džibučio ir Eritrėjos), vaidina kritinį vaidmenį pasaulinėje prekyboje, ypač energijos išteklių gabenime.
Geografinė padėtis ir reikšmė
Sąsiauris, kurio ilgis siekia apie 100 km, o plačiausioje vietoje - apie 30 km, yra ketvirtas pagal svarbą pasaulinis jūrų „butelio kaklelis“. Per jį driekiasi pagrindinės laivybos linijos iš Europos per Sueco kanalą į Pietų Aziją, Tolimuosius Rytus, Rytų Afriką ir Australiją. Bab el Mandebo sąsiauris yra jungtis tarp Indijos vandenyno ir Viduržemio jūros per Raudonąją jūrą ir Sueco kanalą.
Per šį maršrutą keliauja ne tik energijos ištekliai - tai svarbus kelias elektronikai, drabužiams, baldams, buities prekėms, taip pat maisto produktams ir žaliavoms, pavyzdžiui, kviečiams, kukurūzams ir kavai. Bab el Mandebo sąsiauriu per dieną gabenama apie 8,8 milijono barelių naftos, o tai sudaro maždaug 10-12 procentų visos pasaulio jūra transportuojamos naftos. 2006 m. per sąsiaurį kasdien plaukdavo apie 3,3 mln. barelių naftos (apie 520 000 m3). Tai iliustruoja, kodėl šis regionas yra ypač svarbus energijos tiekimui ir pasaulinei prekybai.
Istorinė reikšmė ir pavadinimo kilmė
Sąsiaurio pavadinimas, arabiškai reiškiantis „Ašarų vartai“ (arba „vakarų/ragų vartai“), siejamas su jo pavojingumu. Pagal arabų legendas, pavadinimas gali būti susijęs su žmonių žūtimis, pavyzdžiui, per žemės drebėjimus ar kitus kataklizmus, kurie, anot pasakojimų, atskyrė Aziją ir Afriką. Dėl strateginės padėties kolonijiniu laikotarpiu čia stengėsi įsitvirtinti Europos kolonijinės valstybės - Anglija, Prancūzija, Italija.
Yra susijęs su 6-ojo amžiaus Aksumitų perėjimu per jūrą į Jemeną. Paleoaplinkosauginiai ir tektoniniai įvykiai Mioceno epochoje sukūrė Danakil sąsmauką, sausumos tiltą, sudarantį platų ryšį tarp Jemeno ir Etiopijos. Per pastaruosius 100 000 metų eustatinių jūros lygio svyravimų metu sąsiauris buvo nuolat atidaromas ir uždaromas. Pasak neseniai atliktos „vienos kilmės“ hipotezės, Bab el Mandebo sąsiauris tikriausiai buvo liudininkas ankstyviausių modernių žmonių migracijų per žemynus.
Geopolitinė svarba ir saugumo iššūkiai
Bab el Mandebo sąsiauris yra gyvybiškai svarbus pasaulinei prekybai, ypač naftos ir gamtinių dujų gabenimui. Dėl šios priežasties jis tapo svarbiu strateginiu „siauromis vietomis“ (chokepoints). Nuo Sueco kanalo atidarymo 1869 m. sąsiauris buvo nuolat kontroliuojamas per sausumos pozicijas ir karinį buvimą. Didžioji Britanija kontroliavo Perim salą nuo 1799 m. iki 1967 m., o vėliau didelę įtaką regione turėjo ir Sovietų Sąjunga.
Šiuolaikiniame pasaulyje Bab el Mandebo sąsiauris išlaiko savo strateginę reikšmę. 2017 m. per jį buvo gabenama apie 9% visų jūra transportuojamų naftos produktų. Dėl šio svarbumo, sąsiauris tapo geopolitinių įtampos židiniu. Jemeno pilietinis karas (nuo 2014 m.) ir Artimųjų Rytų įvykiai, įskaitant konfliktus tarp Irano remiamų husių ir kitų regioninių bei tarptautinių jėgų, daro didelį poveikį saugumui ir laivybai regione.
Husių atakos Raudonojoje jūroje prieš laivybą, prasidėjusios po 2023 m. spalio 7 d. įvykių, dar labiau padidino Bab el Mandebo sąsiaurio svarbą ir pavertė jį svarbiu tranzito tašku, kuriame kyla didelė rizika pasaulinei energetikos saugai. Dėl šių atakų didelės laivybos bendrovės, tokios kaip „Maersk“, pradėjo keisti maršrutus ir vengti regiono, pasirinkdamos ilgesnį maršrutą aplink Gerosios vilties kyšulį, o tai tiesiogiai veikia pasaulines tiekimo grandines ir didina kainas.
Infrastruktūriniai projektai ir tarptautinė karinė įtaka
Atsižvelgiant į sąsiaurio strateginę svarbą, buvo svarstoma ir apie didelius infrastruktūrinius projektus. 2008 m. buvo pristatyti planai statyti tiltą „Hornų tiltas“ per sąsiaurį, jungiantį Jemeną su Džibučiu. Šis projektas, nors ir nebuvo įgyvendintas, parodo tarptautinį susidomėjimą regionu.
Šiuo metu Bab el Mandebo sąsiaurio regione veikia kelios užsienio karinės bazės ir tarptautinės jūrų pajėgos. Džibutis tapo svarbiu kariniu ir logistikos centru, kuriame dislokuotos JAV, Prancūzijos ir Kinijos karinės pajėgos. Jungtinių Tautų operacijos, tokios kaip „Combined Maritime Forces“, taip pat veikia regione, siekdamos užtikrinti jūrų saugumą, įskaitant naujausią „Combined Task Force 153“, įsteigtą 2022 m. balandį.
The Vaizdo siužetas apie Bab el Mandebo sąsiaurio strateginę reikšmę ir dabartinę situacijąM/Day Plan to Bypass the Bab el-Mandeb
Ekonominė ir aplinkosauginė reikšmė
Bab el Mandebas yra ne tik energijos išteklių transportavimo kelias, bet ir svarbus maršrutas kitoms prekėms. Bet koks sutrikimas gali padidinti pagrindinių prekių, įskaitant energiją ir trąšas, kainą ir apriboti jų tiekimą. Smūgiai laivams Raudonojoje jūroje „dar labiau sustiprintų ir padidintų šį poveikį“.
Regionas pasižymi tropine klimato zona, šiltu vandeniu ir koraliniais rifais, kurie yra svarbūs biologinei įvairovei bei žuvininkystei. Intensyvi laivyba, kuro nutekėjimų rizika ir vietiniai ištekliai gali kelti grėsmę ekosistemoms, todėl aplinkos apsauga ir jūrų erdvių valdymas yra aktualūs klausimai.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Pavadinimas | Bab el Mandebas (arab. باب المندب - „Ašarų vartai“) |
| Geografinė padėtis | Tarp Jemeno (Arabijos pusiasalis) ir Džibučio/Eritrėjos (Afrikos Kyšulys) |
| Jungia | Raudonąją jūrą su Adeno įlanka / Indijos vandenynu |
| Ilgis | Apie 100 km |
| Plotis (plačiausias) | Apie 30 km |
| Svarbiausi srautai | Nafta, gamtinės dujos, kitos prekės |
| Dalis pasaulio jūrų prekybos | Apie 10-12% naftos, apie 12% bendros prekybos |
| Strateginė reikšmė | Pagrindinis jūrų kelias tarp Europos ir Azijos per Sueco kanalą |
