Rugsėjo pirmoji - tai ne tik mokslo metų pradžia, bet ir metas, kai tėvai išlydi vaikus į klases, o daugelis vakare švenčia šį ypatingą įvykį. Rugsėjis visuomet asocijuojasi su žiniomis ir mokslu. Šiomis temomis itin daug gali papasakoti socialinių mokslų daktarė, privačių darželių „Vaikystės sodas” bei „Karalienės Mortos mokyklos” įkūrėja Austėja Landsbergienė, kuri yra ne tik edukologė, bet ir keturių vaikų mama.
Naujos mokslo metų pradžios Austėja Landsbergienė asmeniškai nesureikšmina kaip ypatingos šventės, nors ir pripažįsta, kad tai svarbi data, žyminti naują etapą. „Man asmeniškai yra nepaprastai svarbu pati to naujo etapo pradžia. Matau, kad ji labai svarbi ir vaikams - jie visada labai jaudinasi, išgyvena, laukia,” - sako ji. Nors jos vaikai lanko prancūzų mokyklą ir Karalienės Mortos mokyklą, kur tradicijos panašios į tarptautinių mokyklų, kur dirbo pati Austėja, rugsėjo pirmoji nėra švenčiama kaip didelė šventė. „Susirenkame, trumpai pasikalbame ir išsiskirstome į klases,” - pasakoja ji.
Kalbant apie vaikų požiūrį į mokyklos pradžią po vasaros atostogų, Austėja pastebi skirtumus. „Mano vaikai yra pasiskirstę po du: merginos turbūt jau nuo paskutinės dienos laukia tos dienos, kada vėl eis į mokyklą. Aš taip nekukliai pasakysiu, bet, manau, kad tai yra Karalienės Mortos mokyklos įtaka,” - teigia ji. Merginos su nekantrumu laukia grįžimo į mokyklą, tuo tarpu sūnūs labiau vertina mokyklą kaip darbą. Tačiau svarbiausia, anot edukologės, kad vaikas neturi liūdėti ar verkti, jog reikia grįžti į mokyklą. „Jis vis tiek turi laukti to susitikimo su mokytojais, to, kad jis vėl tobulės, kažko mokysis,” - pabrėžia ji.
Austėja Landsbergienė išskiria dvi dažnas tėvų klaidas, susijusias su vaikų požiūriu į mokyklą. Pirmoji - tai neigiamo tono uždavimas klausinėjant vaikus apie mokyklą. „Ar jau labai lauki? Tau jau turbūt nusibodo mokykla? Kiek čia galima mokytis?” - tokius klausimus dažnai girdi vaikai. Antroji klaida - mokyklos piešimas kaip „circus”, žadant vaikams, kad ten bus „labai linksma” ir jie „susiras daug draugų”.
„Mes, suaugę, patys dažnai užduodame tokį negatyvų toną,” - pastebi Austėja. Ji pabrėžia, kad nereikia mokyklos vaizduoti iškreiptai. „Taip, reikia sakyti vaikui, kad mokykloje jis sutiks naujų vaikų, kad sužinos dalykų, kurių dar nežinojo. Reikia skatinti vaiko smalsumą, o ne piešti mokyklą rožine spalva,” - pataria specialistė.
Tėvai turėtų būti bendradarbiai ir sąjungininkai, o ne tie, kurie viską nupiešia gražiai, kad tik vaikas nueitų, o po to mokytojai viską „srėbtų”. Taip pat svarbu, kad mokytojai skirtų pakankamai dėmesio vaikams, užmegztų akių kontaktą, palaikytų santykį. „Ne raidės, ne skaičiai, ne kiek paukščių pavadinimų žinai, o santykis,” - akcentuoja Austėja Landsbergienė.
Technologijų ir programų svarba švietime
Kalbėdama apie technologijų panaudojimą ugdymo procese, Austėja Landsbergienė pripažįsta, kad šiai dienai technologijų neišnaudojame tiek, kiek galėtume. „Dar labai daug mokytojų bijo technologijų, neturi pakankamai gerų, kokybiškų mokymų, todėl jiems nesusiformuoja įgūdis naudoti technologijas,” - teigia ji. Tačiau ji pabrėžia, kad technologija yra fantastiškas įrankis, kuris praturtina mokymosi procesą, tačiau svarbiausia lieka mokytojas.
Lietuvos ugdymo programos, anot Austėjos, yra pakankamai pažangios. Tačiau ji įžvelgia problemą, kad ypač vyresnėse klasėse yra per mažai dalykų integracijos, ugdymas segmentuotas. „Kai vaikas mokomas be konteksto, segmentuotai, tuomet ir turime tokį rezultatą, kurį aš vadinu „tūkstantmečio vaikais”. Jie gali atsakyti į bet kokį klausimą, bet kai reikia kūrybiškai išspręsti problemą, užduoti ar mąstymo pastangų reikalaujančius klausimus, to jie negeba,” - sako ji.
Ji pateikia pavyzdį su Žalgirio mūšiu, kur dažniausiai kalbama tik apie datą, pamirštant jo reikšmę Europai, istorinis kontekstas ir pasekmės. „To kritinio mąstymo stoka yra milžiniška,” - konstatuoja Austėja.
Namų darbai ir korepetitorių svarba
Apie savarankišką namų darbų atlikimą, Austėja Landsbergienė turi aiškią nuomonę: „Namų darbai neturi būti tokie, kokių negebėtų atlikti vaikas.” Ji pabrėžia, kad jeigu namų darbus atlieka tėvai, mokytojas negauna jokio grįžtamojo ryšio apie vaiko pažangą ir lygį.
„Namų darbų tikslas ir yra būtent ta refleksija ir informacijos apie vaiką surinkimas,” - teigia ji. Tėvai gali paklausti, ar vaikas atliko namų darbus, bet ne sėdėti ir daryti juos kartu, o juo labiau už vaiką.
Kalbant apie korepetitorius, Austėja Landsbergienė išreiškia susirūpinimą, kad jie samdomi net ir tiems vaikams, kurių nelaukia baigiamieji egzaminai. „Man iš tiesų siaubą kelia, kai išgirstu, kad jau antroje klasėje vaikui yra samdomi korepetitoriai,” - sako ji. Ji pataria tėvams pirmiausia patiems padėti vaikui, o jei tai yra tęstinis dalykas, susėsti su mokytoju.
„O gal kalti patys tėvai? Galbūt tėvai turi nerealius lūkesčius?” - klausia ji, paminėdama, kad kartais tėvai nori, jog vaikas dirbtų 14 valandų per dieną, kai patys suaugusieji dirba tik 8.
„Pakankamai geri” tėvai ir vaiko raida
Austėja Landsbergienė, remdamasi savo naujausia knyga „Iki mokyklos. Ankstyvosios vaikystės gidas”, paneigia mitą, kad vaikams reikia „tobulų” tėvų. „Užtenka ir „pakankamai gerų”,” - teigia ji.
Ji pabrėžia, kad vaikams svarbu patirti, jog suaugęs žmogus dažniausiai yra pasiekiamas, reaguojantis ir patikimas. „Viena klaida vaiko „nesugadina”. Vaikus labiausiai veikia ne pavieniai epizodai, o pasikartojantys santykio modeliai,” - aiškina edukologė.
Ji taip pat akcentuoja, kad frustracija yra būtina vaiko raidos dalis. „Jei vaiką nuolat saugome nuo nusivylimų, jis neįgyja svarbiausio gyvenimo įgūdžio - atsparumo,” - sako ji. Vaikas, kuris iš pradžių patiria frustraciją, tačiau sprendimą randa savarankiškai, išmoksta, kad pastangos duoda rezultatą, o sunkumai nereiškia „aš esu negabus”, bet „aš mokausi ir augu”.
„Mitas, kad leisdami vaikui jausti emocijas, mes jį lepiname, dažniausiai kyla iš emocijų ir elgesio supainiojimo,” - aiškina Austėja. Ji pabrėžia, kad priimame jausmą, bet neleidžiame destruktyvaus elgesio.
Kalbant apie konfliktus tarp vaikų, Austėja Landsbergienė teigia, kad tai natūrali socialinės raidos dalis. „Konfliktas tikrai nėra klaida, kažkas negero ar blogo auklėjimo ženklas,” - sako ji.
Ji taip pat aptaria šiuolaikinės tėvystės apsauginį pobūdį, kurį lemia pasaulio netikrumas ir nuolatinis vertinimas. „Kai ateitis atrodo tokia trapi, tėvai natūraliai bando kontroliuoti tai, ką gali - vaiko kasdienybę, emocijas, pasirinkimus, santykius,” - aiškina ji.
Z karta: vertybės ir lūkesčiai
Austėja Landsbergienė pastebi, kad Z kartos vaikai pasaulį mato kitaip, o vertybės jiems itin svarbios. „Šioje kartoje puikiai dera cinizmas ir idealizmas,” - sako ji.
Šie vaikai ieško prasmės, jaučia stresą dėl neaiškios ateities. Jie matė ekonominę krizę, teroristinius išpuolius, todėl jų požiūris yra gana ciniškas. Tačiau tuo pačiu jie visur ieško prasmės.
„Šiuolaikiniai paaugliai ir vaikai jau nebuvo itin maži, kai pasaulį sukrėtė ekonominė krizė 2007-2009 metais,” - primena ji. Jie matė, kas nutinka dėl neatsakingo vartojimo.
Austėja Landsbergienė pabrėžia, kad Z kartai svarbu ne tik gyvas bendravimas, bet ir bendravimas socialiniuose tinkluose. „Tėvai, jų teigimu, jiems tai draudžia. Paaugliai mano, kad tėvai draudžia vien dėl to, kad patys nesupranta ir nemoka naudotis tomis technologijomis,” - sako ji.
Ji taip pat ragina neatidėlioti rimtesnių pokalbių su vaikais. „Jei vaikas paklaus tėvų, o šie nenorės atsakyti, tai jis viską ras internete - ir tai, ką reikia žinoti, ir klaidingą informaciją,” - perspėja ji.
„Pasaulis keičiasi ir turime suprasti, kad kiekviena karta turi savo tradicijas, savo kultūrą,” - teigia Austėja Landsbergienė.
Ji akcentuoja, kad šiuolaikiniams vaikams labai svarbus greitis, todėl mokytojas neturėtų jam atsakyti, kad atsakymą sužinos vėliau. „Vaikui gali kilti natūrali dilema, ko eiti į mokyklą, jei dominančius atsakymus jis gali „susigooglinti”,” - sako ji.
„Jiems nepakanka pasakymo: „Nes aš taip pasakiau” ar „Taip turi būti”. Vaikai nebėra tušti indai, į kuriuos reikia supilti žinias,” - pabrėžia edukologė.
Ji siūlo diversifikuoti veiklas, kad vaikams būtų įdomiau. „Vaikas ir mokosi, ir žaidžia, ir kalba apie vertybinius dalykus,” - teigia ji.
„Didžiausias mokyklos turtas yra laimingi ir degantys mokytojai,” - sako Austėja Landsbergienė.
Ji akcentuoja, kad svarbios kompetencijos yra komunikacijos gebėjimas, gebėjimas naudotis technologijomis, gebėjimas dirbti komandoje. „Svarbiausia ateityje bus ne žinios, o kompetencijos,” - prognozuoja ji.
„Žinios yra svarbios, nes jos kartu su gebėjimais sudaro kompetencijas, tačiau nereikia koncentruotis vien į žinias,” - pataria Austėja.
„Šiais laikais atsiranda vis daugiau „freelancerių”, žmonių, kurie susitinka vienam projektui ir jį įgyvendinus išsiskirsto. Tad ir tėvai vaikus turi pratinti prie kaitos,” - sako ji.
Vaiko saugumas ir atsakomybė
Austėja Landsbergienė dalijasi patirtimi apie vaikų nuogumo suvokimą. „Pamenu, ir mano sūnūs būdami maži drąsiai marširuodavo nuogutėliai iš vonios į savo kambarį,” - pasakoja ji.
Tačiau ji pabrėžia, kad 5-6 metų vaiko jau galima paprašyti, kad prieš įeidamas į tėvų miegamąjį pasibelstų. „Tėvai, aišku, pasimeta, išsigąsta ir nebežino, ką daryti,” - pripažįsta ji.
„Nesuprantama, kaip tėvai vis dar vengia kalbėti su vaikais apie seksą, nors jie viską sužino iš interneto,” - pastebi Austėja.
Ji pataria tėvams išlikti ramiems ir ne gėdinti vaikų, kai jie užduoda nepatogius klausimus. „Visų pirma pradinukams turime perduoti, kad seksas yra normalu, sveika ir svarbu,” - teigia ji.
Austėja Landsbergienė yra sveiko proto motinystės šalininkė. „Man svarbu, kad kiekviena mama jaustųsi girdima ir palaikoma,” - kalbėjo ji.
Ji teigia, kad motinystė ir tėvystė yra suderinama su sveiku protu, nors tai ir nėra lengva.
„Baimė. Baimė būti nepakankamam. Baimė padaryti kažką blogo. Baimė klysti. Baimė nuvilti. Tų baimių - devynios galybės,” - vardija Austėja Landsbergienė, kas tėvams aptemdo protą.
Ji pataria tėvams mokytis reflektuoti ir pasikalbėti su savimi.
„Nesu išimtis - visų pirma motinystės mokomės iš savo tėvų,” - sako Austėja, kalbėdama apie savo mokymosi procesą.
Ji taip pat akcentuoja, kad svarbu ne tik auklėti, bet ir būti reikliems.
„Juk vienas dažniausių motinystės mitų, kad, pasirinkus auginti vaikus, karjera turi sustoti,” - pastebi ji.
„Maži vaikai kelius spaudžia, dideli - širdį,” - sako Austėja Landsbergienė, kalbėdama apie rūpesčius, keičiantis vaikams.
Ji pataria tėvams skirti laiko kelionėms su vaikais.
„Nuo mažų dienų jiems kalbėjome apie tai, kaip svarbu prisiimti atsakomybę ir nebijoti imtis iniciatyvos,” - sako Austėja Landsbergienė apie lyderystės ugdymą.
Ji tiki, kad jaunoji karta auga sąmoninga ir nori daryti pokyčius.
Austėja Landsbergienė pateikia rekomendacijas dėl vaikų naudojimosi telefonais ir socialiniais tinklais, remdamasi moksliniais tyrimais.
„0-2 metai nenaudoti jokio telefono ir kitų ekranų arba labai nedaug, minimaliai,” - rekomenduoja ji.
Nuo 12 metų galima leisti asmeninį išmanųjį telefoną su taisyklėmis ir priežiūra.
„Nuo maždaug 16 metų jau siūlyčiau paaugliams pasitikėti, nes per didelė kontrolė gali paskatinti jauną žmogų slėpti nuo tėvų tai, ką jis veikia virtualioje erdvėje,” - pataria edukologė.
Ji pabrėžia, kad svarbiausia yra balansas: „skatinti įvairiapusį bendravimą, kad abi formos - ir virtualus, ir gyvas bendravimas - turtintų socialinį ir emocinį paauglio gyvenimą.”
„Ribokite dienos ekranų laiką, ypač tiems vaikams, kurie dar patys turi savireguliacijos iššūkių,” - pataria Austėja Landsbergienė.
Ji taip pat ragina tėvus kalbėtis su vaikais apie dalinimąsi asmenine informacija ir privatumo nustatymus.
„Taisyklės turi būti ne tik draudžiančios, ribojančios, bet ir ugdančios,” - pabrėžia ji.
„Aktyvus tėvų įsitraukimas, aiškios ribos, dialogas ir paauglių įtraukimas į taisyklių kūrimą bei diskusiją apie jas padeda susiformuoti sveiką, sąmoningą požiūrį į socialinius tinklus ir technologijas,” - teigia Austėja Landsbergienė.
Kaip padėti besipykstantiems vaikams?
Suprasti, kodėl vaikai nenori klausyti patarimų, ir kaip ugdyti jų savarankiškumą bei atsparumą, yra vienas didžiausių iššūkių šiuolaikinėje tėvystėje. Austėjos Landsbergienės įžvalgos padeda tėvams ieškoti pusiausvyros tarp meilės, atsakomybės ir sveiko proto, auginant stiprius ir laimingus žmones.
tags: #austeja #landsbergiene #vaikai #neklauso
