Nors visuomenė siekia lygybės ir paramos, vienišos motinos Lietuvoje vis dar susiduria su reikšmingais sunkumais, ypač kai kalbama apie socialinę paramą ir teisinius niuansus. Ši problema ryškiai iliustruojama Rokiškio rajono gyventojos Kamiles, auginančios nepilnametę dukrą, istorija.
Kamilė susilaukė dukters būdama 30-ies metų. Nors vaiko tėvas buvo vedęs ir gyveno kitoje šeimoje, Kamilė tvirtai apsisprendė dukrą auginti viena, tikėdamasi, kad jai pakaks jėgų ir išteklių.
Viskas klostėsi gerai, kol neįvyko reikšmingi teisės aktų pakeitimai. Praeitos kadencijos valdžia įtvirtino nuostatą, jog nesusituokę asmenys, prašydami socialinės paramos, privalo nustatyti vaiko tėvystę. Tai sukėlė Kamilei didelių rūpesčių, nes ji turėjo teisiniu keliu įrodyti savo dukters tėvystę, nors vaiko tėvas jau buvo miręs. „Vaiką aš visą laiką auginau viena, tėvas neprisidėjo. Ir šiaip gimdžiau 30-ies metų bei visą laiką galvojau, kad užauginsiu vaiką viena. Tėvas gyveno kitoje šeimoje ir žuvo prieš dešimt ar vienuolika metų. Pasikeitus visiems šitiems įstatymams iš esmės paaiškėjo, kad reikia mirusį žmogų duoti į teismą“, - stebėjosi Kamilė.
Teisminiai procesai ir DNR tyrimai
Kamilė kreipėsi į teismą, tačiau teismo sprendimas nebuvo jai palankus. Remiantis DNR tyrimu, atliktu iš kraujo mėginio, paimto po avarijos, kurioje žuvo su Kamile artimai bendravęs vyras, teismas nustatė, kad Kamiles dukters ir mirusiojo DNR nesutampa. „Ir viskas, mano argumentai lieka visiškai visiškai niekiniai, gali sakyt, ką nori. Gali būti klaida, aš net nežinau, kas ten gali būti. Dabar visi gali sakyti, kad ji pati nežino, kas tėvas. Gali. Visi turi tokią teisę. Bet aš žinau. Tačiau kaip man pasauliui rėkti, širdį parodyti? Kaip?“ - klausė moteris.
Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus darbuotoja DELFI paaiškino, kad Kamilei išimties tvarka buvo numatyta kompensacija už šilumą ir karštą vandenį tik lapkričiui, gruodžiui ir sausiui. Norint gauti didesnę socialinę paramą, moteris privalėjo nustatyti dukters tėvystę. Teismo sprendimas dėl tėvystės nustatymo įsigaliojo 2013 metų vasario 28 dieną. Nors Kamilė turėjo galimybę skųsti sprendimą, ji to nepadarė.
Prieš įsigaliojant Piniginės socialinės paramos įstatymui, Kamilė gaudavo 630 litų socialinę pašalpą. Teismo proceso metu šeima gaudavo tokią pat sumą. Įsigaliojus teismo sprendimui, socialinė pašalpa sumažėjo iki 350 litų.
Socialinės paramos ir pajamų stoka
Šiuo metu Kamilė teigia gaunanti tik 350 litų socialinę pašalpą vaikui, kuri yra vienintelės oficialios šeimos pajamos. Nelegalių pajamų siekis, pavyzdžiui, dalyvavimas kompiuterinio raštingumo kursuose, buvo apribotas, nes tai galėjo lemti pašalpos ir kompensacijų praradimą. „Aš galėjau būti kaip kuratorė. Ten neilgas darbelis, tik porą mėnesių. Organizatoriai sako išsiimti verslo pažymėjimą ir jie man užmokės. O aš negaliu, man nusiima pašalpa ir visos kompensacijos, kurias anksčiau gaudavau. Tai jie sukosi iš padėties, padovanojo „Maximos“ dovanų čekį. Atrodo, ieškai, kaip užsidirbti, kaip duonos vaikui parnešti, kad gautum kelis papildomus litus, bet tu turi dar slėpti, nes bus atimta.“
Gyvenimas mažame miestelyje be darbo galimybių, kartu su minimaliomis pajamomis, sudaro itin sudėtingą situaciją. Komunaliniai mokesčiai, ypač už šildymą, siekia 400-500 litų per mėnesį, kai tuo tarpu pašalpa tesiekia 350 litų. Tai verčia atsisakyti net tokių dalykų kaip muzikos mokykla vaikui.
Kamilė pabrėžia, kad dauguma vienišų mamų Lietuvoje susiduria su panašiomis problemomis: „Mes likome taip: socialinė pašalpa 350 litų vaikui. Jokių komunalinių mokesčių nuolaidų. Tai va, 350 litų gaunam, ateina lapelis, kurio mes nemokame ir sėkmingai laukiame antstolių.“
Statistiniai duomenys ir paramos sistemos iššūkiai
Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad 2021 m. vaikų, gimusių ne santuokoje, dalis sudarė 25,57 proc. Europos Sąjungos statistikos tarnybos 2021 m. duomenys rodo, kad vienišų tėvų šeimos Lietuvoje sudaro apie 25 proc. visų namų ūkių, kuriuose auginama vaikų, ir šis skaičius kasmet auga, viršydamas ES vidurkį (14 proc.).
Didelis iššūkis vienišoms motinoms yra didelė skurdo rizika. 2021 m. vieno suaugusio asmens su vienu ar daugiau vaikų skurdo rizikos lygis siekė 39,1 proc. Nors šis rodiklis sumažėjo, jis išlieka aukštas.
| Rodiklis | 2021 m. |
|---|---|
| Vaikų, gimusių ne santuokoje, dalis | 25,57 % |
| Vienišų tėvų šeimos (nuo visų šeimų su vaikais) | ~25 % |
| Skurdo rizikos lygis vienišų tėvų šeimose | 39,1 % |
Lietuvos įstatymai numato įvairias išmokas ir paramą vaikams, pavyzdžiui, vaiko išmoką (129,50 EUR per mėnesį), papildomą išmoką vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų (76,20 EUR), vienkartinę išmoką gimus vaikui (814 EUR). Taip pat yra nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims. Tačiau, kaip rodo Kamiles atvejis, šios išmokos ne visada pakankamos, ypač kaimo vietovėse, kur darbo galimybės ribotos, o pragyvenimo kaštai dideli.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad vienišoms mamoms ar tėčiams priklauso išmoka už du papildomus vaiko priežiūros mėnesius, taip pat kitos paramos priemonės. Vilniaus miesto savivaldybė, pavyzdžiui, teikia prioritetą priimant į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigas, kai vaiką augina vienišas tėvas ar mama, tačiau tai taikoma specifiniais atvejais.
Viešnagė pas mamą. Panėvežio stotis. Prisiminimai iš vaikystės, pirmieji mano namai.
Kamiles situacija atskleidžia sistemines problemas, susijusias su socialinės paramos prieinamumu, teisinių normų taikymu ir paramos mechanizmų efektyvumu, ypač pažeidžiamoms grupėms. Nors įstatymai siekia apsaugoti vaikus ir šeimas, realybė vienišoms motinoms, ypač gyvenančioms kaimo vietovėse, dažnai būna kur kas sudėtingesnė.
