Naminiai gyvūnai - ne tik džiugesys ir pramoga, bet ir svarbus veiksnys, padedantis ugdyti vaikų empatiją, atjautą ir atsakomybės jausmą. Moksliniai tyrimai ir psichologų pastebėjimai patvirtina, kad glaudus ryšys su gyvūnais teigiamai veikia vaikų emocinę, socialinę ir kognityvinę raidą.
Gyvūnų terapijos pradininkai ir jų atradimai
Nors šiandien gyvūnų terapija yra plačiai pripažįstama, jos pradininkai pastebėjo jos naudą dar praėjusiame amžiuje. Analizavusi mokslinę literatūrą, mokytoja Laura pastebėjo, kad pirmasis augintinio teikiamą naudą vaikams nustatė ir aprašė psichoanalizės pradininkas Sigmundas Freudas. „Psichoterapijos seansų metu jis dažnai būdavo su savo čiau čiau veislės šuniu, vardu Džofi. Iš pradžių šuo buvo kambaryje kaip paguoda psichoanalitikui, kuris teigė, kad jis buvo labiau atsipalaidavęs, kai šuo buvo šalia. Tačiau Freudas netrukus pastebėjo, kad šuns buvimas padeda pacientams jų terapijos seansų metu. Šis skirtumas ryškiausias buvo tada, kai Freudas turėjo seansus su vaikais ir paaugliais. Jam atrodė, kad pacientai labiau linkę atvirai kalbėti, kai šuo budavo kambaryje. Jie taip pat noriai kalbėjo apie skaudžius dalykus. Teigiami rezultatai buvo stebimi ne tik bendraujant su vaikais, bet ir su suaugusiais“, - pasakoja Laura.
Tačiau, pasak mokytojos, įdomu tai, kad gyvūnų terapijos pradininku yra laikomas kitas žmogus - vaikų psichiatras Boris Levinson. Jis pirmasis garsiai prabilo apie gyvūnų teikiamą naudą Amerikos psichologų asociacijos susitikimo metu Niujorke.
Augintinio įtaka vaiko savigarbai ir emocinei sveikatai
Vaikystė ir paauglystė yra labai svarbūs gyvenimo etapai, kurie gali nulemti ar prisidėti prie sveikatos kokybės, emocinės gerovės, mokymosi ir elgesio formavimosi. Santykiai su kitais yra vienas iš pagrindinių vaiko ir paauglio vystymosi veiksnių. Mokytojos Lauros teigimu, daugėja atliktų tyrimų, kurie įrodo, kad naminių gyvūnėlių ir vaikų ryšys gali turėti teigiamos įtakos vaikų ir paauglių vystymuisi.
Vienas tokių tyrimų buvo atliktas Olandijoje, Utrechto universitete. Jis parodė, kad augintinis daro poveikį vaiko savigarbai. Vaikai, turintys naminį gyvūną, yra linkę teigiamai vertinti save ir juos supančias gyvenimo sąlygas, lengviau priima kritiką. Nustatyta amžiaus riba, iki kurios gyvūnas-kompanionas daro didžiausią teigiamą poveikį vaiko savigarbos formavimuisi, tai yra iki 10 metų.
Laura teigia, kad yra įrodyta, jog vaikai, kurie vaikystėje yra prisirišę prie savo augintinio, gali turėti naudos dėl ilgalaikio atsparumo depresinėms emocijoms. „Augintinis leidžia vaikui užimti tam tikras pareigas šeimoje ir jaustis svarbia jos dalimi. Taip pat gyvūnas padeda kovoti su vienatvės jausmu“, - sako ji.
Augintiniai ir kalbinių gebėjimų formavimasis
Vaikų raidos ir šeimos santykių specialisto, daktaro Robert H. Poresky teigimu, augintiniai gali palengvinti kalbos įsisavinimą ir potencialiai pagerinti vaikų verbalinius įgūdžius. Taip gali nutikti dėl to, kad gyvūnas yra vaiko kompanionas, kuris yra kantrus mažojo klausytojas.
„Nepriklausomai nuo vaiko gebėjimo bendrauti, augintinis linkęs reaguoti į visus vaiko skleidžiamus garsus. Gyvūnai veikia kaip patrauklus stimulas ir skatina mažų vaikų žodinį bendravimą. Mažieji bando atkreipti augintinio dėmesį pagyrimais ar įsakymais, stengiasi pakartoti suaugusiojo duotas komandas augintiniui. Vaikui pradėjus kalbėti, augintiniai tampa pačiais geriausiais klausytojais, nes jie neišsako kritikos ir nepaiso istorijos nuoseklumo, nepaiso kalbos kultūros klaidų. Todėl mažieji gali reikšti savo mintis laisvai, nesidrovėdami.“
Vis labiau populiarėja skaitymo užsiėmimai su augintiniais - tai viena iš alternatyvų vaikams, turintiems skaitymo sunkumų, padaryti pažangą šioje srityje. Naminiai gyvūnai nesmerkia, nesijuokia ir leidžia vaikui skaityti jam patogiu tempu. Glostant gyvūną, sumažėja patiriamas stresas.
Patarimai, kaip naudotis skaitymo įrankiu KNYGŲ SMAKAS - Skaitymas Vaikams - Mokykla HEROJUS
Emocinio intelekto ugdymas per bendravimą su gyvūnais
Švedijoje, Geteborgo universiteto atliktas tyrimas su 4-5 metų vaikais, patvirtina augintinių teikiamus privalumus. Tyrimas parodė, kad šunų ir kačių turėjimas padeda ugdyti emocinį intelektą.
Pagal Geteborgo universiteto mokslininkus, gyvūnų ir vaikų ryšys yra pagrįstas neverbaliniu bendravimu. Stebėdami augintinius, mažieji išmoksta skaityti gyvūno kūno kalbą ir suprasti, kas jiems patinka, kaip jie elgiasi norėdami gauti tam tikrą daiktą, ar kada gyvūnai tampa pasyvūs ar vengia kontakto.
Pastebėta, kad vaikai, turintys augintinį, yra linkę greičiau pastebėti bendraamžių ir suaugusių emocijas. Taip pat mažieji geba tiksliau įvardinti ir apibūdinti situaciją, kurioje galėjo kilti tam tikros emocijos.
Augintinių vaidmuo ugdymo įstaigose ir namuose
Lauros teigimu, yra būdų, kaip augintiniai gali atlikti svarbų vaidmenį švietime net ir fiziškai nebūdami mokyklose. Vienas tokių būdų - alternatyvus ugdymas, kuomet skiriamas laikas dienos ritme ir jo metu kalbama apie gyvūnus: ką jie veiktų mokykloje, koks vaikų elgesys jiems būtų malonus ir kaip jie elgtųsi tam tikrose situacijose.
„Šis metodas puikiai pasiteisina man praktiškai, kuomet vaikams pasakoju apie šuniuką ir ką jis veiktų klasėje, kaip reaguotų į malonias ir ne tokias malonias situacijas, kaip išreikštų savo emocijas. Šuo tampa personažu, kuris padeda formuoti glaudų ryšį su mažaisiais išminčiais. Tai tampa bendru įpročiu ir malonia dienos rutinos dalimi. Mintimis apie mano minėtą šuniuką 2-6 metų atradėjai linkę dalintis ne tik su mokytoju, bet ir su klasės draugais. Pastebėjau, kad šis metodas taip pat ugdo empatiją: paslaugumą, rūpestingumą ir atsakomybės jausmą.“
Naminio gyvūno buvimas vaiko aplinkoje turi daug privalumų. Šilti jausmai augintiniams gali palankiai veikti vaiko savivertės, atjautos, empatijos formavimąsi. Be to, tyrimai rodo, kad bendravimas su naminiais gyvūnėliais gerina vaikų kalbinę raidą, gali pagelbėti vystytis tiek žodinio, tiek nežodinio bendravimo įgūdžiams. Teigiami santykiai su augintiniu gali būti stimulas vystytis kitiems pasitikėjimu grindžiamiems tarpasmeniniams santykiams. Naminiai gyvūnėliai visada saugiai priims vaiko paslaptis ir asmenines jo mintis - vaikai su augintiniais linkę išsikalbėti. Naminiai gyvūnai gali išmokyti pagarbos visoms gyvoms būtybėms. Rūpinimasis naminiais gyvūnais teikia vaikams papildomą galimybę būti fiziškai ir socialiai aktyvesniems. Vaikai, besirūpinantys naminiais gyvūnais, dažnai būna geranoriškesni už save mažesniems vaikams ir paslaugesni suaugusiems.
| Aspektas | Nauda |
|---|---|
| Savigarba | Teigiamas savęs ir aplinkos vertinimas, lengvesnis kritikos priėmimas (ypač iki 10 metų). |
| Emocinė sveikata | Ilgalaikis atsparumas depresinėms emocijoms, kovojimas su vienatvės jausmu. |
| Kalbinių gebėjimų ugdymas | Skatina žodinį bendravimą, gerina verbalinius įgūdžius, suteikia pasitikėjimo skaityti garsiai. |
| Emocinis intelektas | Gebėjimas pastebėti ir įvardinti emocijas, suprasti neverbalinę komunikaciją. |
| Atsakomybės jausmas | Užduočių atlikimas, rūpinimasis gyvūnu, svarbos jausmas šeimoje. |
| Socialiniai įgūdžiai | Geranoriškumas, paslaugumas, pagarba gyvoms būtybėms. |
Patarimai, kaip naudotis skaitymo įrankiu KNYGŲ SMAKAS - Skaitymas Vaikams - Mokykla HEROJUS
tags: #augintiniu #itaka #vaiki #empatijai
