Kūrybiškumas yra viena iš brangiausių dovanų, kuria apdovanotas žmogus. Sparčiai kintančiame pasaulyje vis aktualesnė tampa kūrybingos asmenybės ugdymo problema. Nusakant šiuolaikinę ugdymo sampratą ir Lietuvos švietimo tikslus pabrėžiama kūrybingo, gebančio prisitaikyti kintančioje aplinkoje, kūrybiškai spręsti iškylančias problemas, žmogaus ugdymo svarba. Žmogus, kaip asmenybė, pradeda formuotis vaikystėje, todėl ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymo problema tampa vis aktualesnė, apimanti tiek vaikų kūrybinę raišką, tiek bendrąjį asmenybės kūrybingumą, vaiko gebėjimus ir įgūdžius. Kūrybiškumas yra esminis žmogaus gebėjimas, padedantis vaikams spręsti problemas, išreikšti save ir ugdyti pasitikėjimą savo gebėjimais.
Apie būtinumą tyrinėti žmogaus kūrybingumą bei kūrybos procesą kalbėjo daugelis mokslininkų. III a. antrojoje pusėje gyvenusio graikų matematiko P. Aleksandriečio darbuose apie kryptingą tikslo paiešką bene pirmą kartą pavartotas terminas euristika (gr. randu, kūrybos metodai). Vėliau kūrybos procesus analizavo įvairių sričių mokslininkai - filosofai, psichologai, pedagogai. XX - XXI amžiuje apie vaikų kūrybinį ugdymą daug rašė Marija Montessori, G. Kaufmann, D. Grakauskaitė-Karkockienė, A. Petrulytė. Minėti autoriai bandė atsakyti į klausimą, kodėl žmogus kuria, kur yra kūrybingumo šaknys ir kokie veiksniai veikia, kad viena asmenybė tampa kūrybingesnė už kitą. Deja, iki šių dienų asmens kūrybingumas bei kūrybos procesas yra vis dar nepakankamai pažintas, vis dar negalime pasakyti, kas lemia kūrybingumą ir kaip išugdyti tobulą kūrybingą žmogų. Nežiūrint temos ribotumo, apie kūrybinį ugdymą yra daug svarstoma tiek moksliniu, tiek praktiniu lygmeniu. Visuomenei kūrybingų žmonių reikia vis daugiau. Kūrybingo požiūrio reikia visose žmogaus veiklos srityse, nes nuo veiklos rezultatų labai priklauso žmonijos pažangos sparta.
Pradiniuose žmogaus ugdymo etapuose tinkamai organizuotas kūrybinio ugdymo procesas gali padėti išspręsti daugelį ateityje kylančių problemų. Šiandieninė ikimokyklinė įstaiga vaiko kūrybiškumo ugdymą laiko prioritetine veiklos sritimi. Tačiau daugeliui pedagogų, tai nėra savaime suprantamas uždavinys. Pasitaiko atvejų, kad kūrybiniu vaikų ugdymu vadinama veikla, nieko bendra neturinti su kūryba, pavyzdžiui piešimas pagal trafaretus, kopijavimas pagal pateiktą pavyzdį, pažodinis teksto atkartojimas ir pan. Tuo tarpu organizuotoje veikloje vaikai retai turi didesnes galimybes atskleisti savo individualias kūrybines galias, patirti kūrybinį džiaugsmą. Taip nutinka tuomet, kuomet ugdomojoje vaikui teikiami nurodymai, sakomos instrukcijos, bet neleidžiama pačiam surasti tinkamą sprendimą, išvystyti naują idėją. Labai svarbu, kad vaikai savo kūrybą suvoktų kaip natūralią, kiekvienam žmogui priimtiną, teigiamas emocijas formuojančią veiklą.
Pedagogų kūrybiškumo vaidmuo ugdant vaikų vizualinę raišką
Ikimokyklinio ugdymo pedagogas, siekdamas vaikus ugdyti inovatyviai ir kūrybiškai, pats turi būti kūrybiškas. Kūrybiškumas yra siejamas su skirtingomis žmogaus savybėmis ir gebėjimais. Ypatingai svarbi pedagogo kūrybiškumo raiškos sritis yra vizualinės raiškos gebėjimų ugdymas. Būtent gamtinėse aplinkose yra autentiškas kontekstas, leidžiantis vaikams pažinti save ir pasaulį, kuriantis numatomas ir tuo pačiu kintančias erdves vaikų veiklai.
Tyrimo tikslas - išanalizuoti pedagogų kūrybiškumo raišką, ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų vizualinės raiškos gebėjimus gamtinėse aplinkose. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, focus grupės tyrimas, kokybinė (content) duomenų analizė. Focus grupės tyrime dalyvavo 43 informantai - ikimokyklinio ugdymo pedagogai iš keturių Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Išanalizavus tyrimo rezultatus galima teigti, jog organizuojant vizualinės raiškos veiklas gamtinėse aplinkose pedagogų kūrybiškumas reiškiasi noru išbandyti naujus dalykus, drąsa prisiimant atsakomybę, aplinkos tyrinėjimu, klausimų kėlimu bei idėjų ieškojimu.
Vaikų kūrybiškumo ugdymas
Įvairūs tyrimai rodo, kad svarbu ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybinę raišką, mokėjimą pažinti ir veikti. Kūrybiškumas išskirtas kaip vienas iš ikimokyklinio amžiaus vaikų esminių gebėjimų. Mokslininkai mano, kad vaikai iki penkerių metų amžiaus pasižymi dideliu kūrybiškumu ir tai yra tinkamiausias amžius kūrybiškumo ugdymui. Būtent ikimokyklinėje įstaigoje turėtų būti sudarytos galimybės tenkinti vaiko poreikius, kad jis galėtų laisvai ir netrukdomai veikti, domėtis aplinka, kūrybiškai mąstyti.
Tėvai dažniausiai gan anksti pastebi, ar jų vaikas kūrybiškas: kūrybiški vaikai pasižymi lakia vaizduote ir gebėjimu detaliai fantazuoti, kurti istorijas, pasakas, spektaklius, „išradimus“, taip pat gebėjimu sugalvoti netikėtas naujas idėjas bei išradingumu. Savaime suprantama, kai kurie kūrybiški vaikai taip pat išsiskiria savo menine veikla, pavyzdžiui, puikiai piešia ar kuria pasakojimus. Tačiau svarbu prisiminti, kad kūrybiškumas - ne tik meninė veikla, bet ir kūrybiškas problemų sprendimas, naujų idėjų galvojimas, išvystyta vaizduotė.
Kaip skatinti vaiko kūrybiškumą?
- Sukurkite kūrybinę erdvę namuose: Įrenkite vaikui skirtą erdvę, kur jis galėtų kurti be ribų, su piešimo reikmenimis, spalvinimo knygelėmis, klijais, karpiniais ir lipdukais. Naudokite lengvai prieinamas dėžes ar lentynas, kur vaikas galėtų laikyti savo kūrybines priemones. Leiskite vaikui dekoruoti šią erdvę, kad ji būtų jam artima ir įkvepianti.
- Įtraukite kūrybiškumą į kasdienes užduotis: Virtuvėje leiskite vaikui padėti ruošiant maistą, skatinkite jį papuošti patiekalus. Namų tvarkymą paverskite žaidimu, leiskite vaikui sugalvoti būdus, kaip surūšiuoti daiktus. Sodininkystėje kartu sodinkite augalus, leiskite vaikui sukurti miniatiūrų sodą ar papuošti vazonus.
- Skatinkite klausimus ir tyrinėjimus: Atsakykite į vaikų klausimus ir skatinkite juos ieškoti atsakymų. Sukurkite „klausimų dėžutę“, kurioje vaikas galėtų užrašyti visus jam kilusius klausimus. Kartu atlikite eksperimentus ar ieškokite informacijos knygose ir internete.
- Naudokite perdirbamas medžiagas kūrybai: Naudokite tuščias dėžutes, tualetinio popieriaus ritinėlius, audinių likučius, stiklinius indelius. Skatinkite vaiką iš šių medžiagų kurti žaislus, dekoracijas ar meno kūrinius.
- Įtraukite vaizduotės žaidimus: Vaidmenų žaidimai, statybiniai žaidimai, scenarijai - visa tai padeda vaikams lavinti kūrybiškumą ir problemų sprendimo įgūdžius.
- Skatinkite kūrybinį rašymą ir istorijų kūrimą: Leiskite vaikui kurti savo istorijas, piešti iliustracijas ar kurti komiksus. Pasiūlykite užrašų knygelę, kurioje vaikas galėtų rašyti savo mintis, piešti ar rinkti idėjas.
- Praleiskite daugiau laiko gamtoje: Gamta yra neišsemiamas kūrybiškumo šaltinis. Skatinkite vaiką rinkti akmenukus, lapus ar gėles ir iš jų kurti dekoracijas. Organizuokite piešimo ar tapymo gamtoje užsiėmimus.
- Skatinkite saviraišką per muziką ir šokį: Muzika ir šokis yra puikūs būdai išreikšti kūrybiškumą. Pasiūlykite vaikui eksperimentuoti su instrumentais ar sukurti savo dainas.
- Rodykite pavyzdį ir dalyvaukite: Tėvų įsitraukimas yra svarbus. Dalyvaukite kūrybinėse veiklose kartu su vaiku. Dalinkitės savo kūrybiškais hobiais.
Kūrybiškumo ugdymo ypatumai
Gamtinėse aplinkose yra sąlygos vaiko raiškai vaizdų kalba piešiant, tapant, lipdant, aplikuojant, štampuojant, konstruojant ir galimybė stebėti bei vertinti meno kūrinius. Grupės ir gamtinių aplinkų sąsajos sietinos su įspūdžių gamtinėse aplinkose vizualiu perteikimu grupėje vykstančiose veiklose, taip pat su grupėje pradėtos veiklos tąsa gamtinėse aplinkose ir gamtinės medžiagos rinkimu ir naudojimu grupėje.
Kūrybiškumas reikalauja drąsos eksperimentuoti ir mokytis iš klaidų. Užuot liepę, leiskite vaikui rinktis. Klausinėkite atvirai, diskutuokite, skatinkite tyrinėjimus. Įtraukite vaiką į eksperimentus bei aplinkos tyrinėjimą. Viena iš erdvių, kur gali skleistis vaiko kūrybiškumas, yra virtuvė - leiskite vaikui kurti savo receptus ir juos išbandyti. Atkreipkite dėmesį į tai, ar vaikas neleidžia per daug laiko prie televizoriaus bei kompiuterio, nes tai riboja kūrybiškumą. Kūrybiškumą slopina tokios veiklos, kai vaikas neturi galimybių rinktis, aklas kopijavimas, vaiko barimas, juokimasis iš jo idėjų, kritika.
Kaip ugdyti kūrybiškumą?
Pedagogų kūrybiškumo raiška ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų vizualinės raiškos gebėjimus gamtinėse aplinkose yra svarbi tema. Tyrimai rodo, kad kūrybiškumas yra ne tik meninė veikla, bet ir kūrybiškas problemų sprendimas, naujų idėjų galvojimas, išvystyta vaizduotė. Skatinant vaiko kūrybiškumą, svarbu sudaryti stimuliuojančią aplinką, įtraukti jį į kasdienes veiklas, skatinti klausimus ir tyrinėjimus, naudoti įvairias medžiagas, žaisti, kurti istorijas, praleisti laiką gamtoje, muzikuoti, šokti ir, svarbiausia, rodyti pavyzdį.
tags: #atvejo #analize #vaiko #gebejimu #analize #kurybingumo
