Mokyklinio laikotarpio pradžioje vaikai į mokyklą pradeda eiti su dideliu užsidegimu ir smalsumu mokytis. Pradinėse klasėse skleidžiasi vaiko sugebėjimai ir pomėgiai, o mokytojai gali padėti vaikui atsiskleisti arba, neskyrus pakankamo dėmesio ar stokojant kompetencijų, užgniaužti jo potencialą ir nuslopinti motyvaciją mokytis. Tokiu atveju kyla pavojus, kad vaiko talentas išblės ir ateityje minioje jis išsiskirs ne savo gebėjimais, o destruktyviu elgesiu. Akademiškai tobulėti skatinanti saugi mokymo(si) aplinka, inovatyvūs ir dinamiški mokymo(si) metodai, išskirtinis dėmesys socialinių-emocinių kompetencijų vystymui - pagrindinės sąlygos puoselėti vaiko mokymosi potencialą.
Šias sąlygas užtikrinti pasiruošusi Vilniuje ir Kaune įsikūrusi mokykla „Pažinimo medis“. Siekiant užtikrinti programos kokybę ir geriausių ugdymo metodų taikymą, bendradarbiaujama su Lietuvos universitetais, mokytojai nuolat gilina savo žinias atpažinti gabius vaikus ir atliepti jų poreikius. Nuo 2023 m. rugsėjo pradėti tirti „Pažinimo medžio” pradinukai, išskiriamos stipriosios jų asmenybės pusės. 2021-2022 m. mokytoja nujautė, kad jos pirmokų klasėje yra ne vienas gabus vaikas ir ieškojo metodų juos ištirti. Ji pastebėjo, kad kai kurie vaikai išsiskiria savo mąstymu, vienai problemai gali pasiūlyti kelis vienas už kitą originalesnius sprendimus. Suaugusiesiems ne visada pakanka žinių ir kompetencijų su tokiu vaiku dirbti. Mokytojos darbas klasėje ypač suintensyvėjo, nes siekdama atliepti kiekvieno vaiko poreikius, ji pritaikė ugdymo programas, į mokymo procesą įtraukė tėvus, juos konsultuoja. Buvusi VDU „Gifted“ Vilniaus padalinio vadovė, mokytoja Brigita šiandien - „Pažinimo medžio“ gabių ir itin motyvuotų vaikų programos koordinatorė. Jai talkina „Pažinimo medžio“ psichologai, įvairių sričių Lietuvos ir užsienio mokslininkai.
Intelekto įvairovė ir jos ugdymas
Anot H. Gardnerio, egzistuoja devynios pagrindinės intelekto rūšys, kurias galima išskirti stebint vaiką arba atliekant specialius testus, užpildant klausimynus. Kiekvienas vaikas turi unikalų intelektinį profilį, todėl svarbu suprasti ir atsižvelgti į šią įvairovę.
Devynios intelekto rūšys pagal H. Gardnerį:
- Kalbinis (lingvistinis, verbalinis) intelektas: Vaikams patinka ir jie noriai mokosi pažinti žodžio prasmę ir garsus. Jie mėgsta klausytis pasakų, nagrinėti paveikslėlius, dėlioti kryžiažodžių dėliones.
- Loginis (matematikinis) intelektas: Vaikai noriai eksperimentuoja, žaidžia loginius bei strateginius žaidimus, mėgsta spręsti įvairius galvosūkius.
- Erdvinis (vizualinis) intelektas: Šis intelektas pasižymi gebėjimu mąstyti vaizdiniais.
- Muzikinis intelektas: Tai gebėjimas jautriai reaguoti į besikeičiančius garsus, išskirti instrumento skambesį melodijoje.
- Kūno (kinestetinis, judėjimo) intelektas: Vaikai mėgsta įvairią fizinę veiklą.
- Tarpasmeninis (socialinis, interpersonalinis) intelektas: Jis pasireiškia vaikų pomėgiu vienas su kitu žaisti vaidmenimis ar rolėmis.
- Vidinis (asmeninis, personalinis, intrapersonalinis) intelektas: Tai gebėjimas paaiškinti savo ir kitų žmonių mintis, jausmus, emocijas.
- Natūralistinis (gamtos) intelektas: Vaikai išreiškia didelį potraukį aplinkos ir pasaulio pažinimui. Dar labai ankstyvame amžiuje vaikai rodo prieraišumą gyvūnams.
- Egzistencinis intelektas: Tai polinkis gilintis į gyvenimo prasmės, mirties ir pan. klausimus.
Pavyzdžiui, kalbinį (lingvistinį, verbalinį) intelektą turintis vaikas greitai supranta ir įsimena perskaitytą informaciją, tačiau erdviniu (vizualiniu) intelektu pasižyminčiam vaikui tai - sudėtinga užduotis. Svarbu pabrėžti, kad H. Gardneris teigia, jog kiekvienas žmogus turi visas šias intelekto rūšis, tačiau jos pasireiškia skirtingu intensyvumu. Todėl itin svarbu individualizuoti mokymo procesą, pateikiant tą pačią informaciją skirtingais būdais (pvz., per pasakojimą, meną, diagramas, vaidinimą). Svarbu vengti klaidinančio apibrėžimo „mokymosi stilius“, nes tai yra ugdymo ir mokymosi teorijų visuma, kuri dažnai siejama su intelektų įvairovės teorija.
Siekiant skleistis didelį mokymosi potencialą turinčio mokinio gebėjimams, reikalingas pozityvus mokytojo ir vaiko santykis, saugi mokymo(si) aplinka, kurioje gerbiami ir vertinami kiekvieno įgūdžiai, keliami sudėtingi klausimai, o mokymasis iš klaidų laikomas mokymosi galimybe. Siekiame, kad mokiniai išmoktų save reflektuoti, užduotų klausimus nebijodami kitų vertinimo. Holistiniu požiūriu į pasaulį ir mokymąsi grįsti darželiai ir mokyklos „Pažinimo medis“ jau 17 metų švietime. Gabių ir itin motyvuotų vaikų programa skatins skirti dar didesnį dėmesį asmeninei kiekvieno vaiko pažangai ir naujiems ugdymo sprendimams kurti.
Ankstyvoji vaikų raida ir mokymosi gebėjimų atsiradimas
Dar visai neseniai vaikai skaityti ir skaičiuoti mokydavosi pradėję lankyti mokyklą. Šiais laikais dauguma vaikų į pirmą klasę žengia jau turėdami šiuos gebėjimus. Tiesa, ne visiems tai einasi sklandžiai. Edukologė Jovita Ponomariovienė pastebi, kad vaikų gebėjimai skaityti ir skaičiuoti šiandien atsiranda gerokai anksčiau nei prieš kelis dešimtmečius. Tai lemia pokyčiai ikimokyklinio ugdymo programose, pasikeitę tėvų lūkesčiai, skaitmeninių technologijų naudojimas ir augantis supratimas apie ankstyvosios raidos svarbą. Svarbų vaidmenį čia atlieka ir kryptingai parinktos mokymosi priemonės, kurios padeda vaikams mokytis per žaidimą.
„Ikimokyklinio ugdymo programos tapo kryptingesnės - darželiuose daug dėmesio skiriama kalbos, garsinės analizės, skaičiavimo ir loginio mąstymo žaidimams, todėl pirmosios raidės ir skaičiai vaikams tampa natūralia jų kasdienybės dalimi. Savo vaidmenį atlieka ir tėvų lūkesčiai: šiuolaikiniai tėvai aktyviau įsitraukia į ankstyvąjį ugdymą, daugiau skaito, moko raidžių, stebi vaiko raidą ir stengiasi „neatsilikti“ nuo aplinkos. Prie to prisideda ir skaitmeninės technologijos - edukacinės programėlės ir interaktyvūs žaidimai. Be to, visuomenėje stiprėja supratimas apie ankstyvosios raidos svarbą, todėl raštingumo ir matematiniai gebėjimai laikomi nebe tik mokyklos, bet ir ankstyvosios vaikystės ugdymo dalimi. Dėl šių priežasčių dauguma vaikų į pirmą klasę ateina jau turėdami pradinių skaitymo ir skaičiavimo gebėjimų, nors šie įgūdžiai labai individualūs ir ne visiems formuojasi vienodai lengvai“, - teigia edukacinių priemonių „Qkas“ kūrėja J. Ponomariovienė.
Anot švietimo ekspertės, šiandien vaikai daug dalykų išmoksta anksčiau nei ankstesnės kartos. Pirmiausia, jie anksti pradeda naudotis technologijomis. Tai ugdo jų gebėjimą greitai apdoroti vizualinę informaciją ir orientuotis skaitmeninėje erdvėje. Be to, šiuolaikiniai vaikai anksčiau įgyja socialinių ir komunikacinių įgūdžių. Dėl gausybės ugdymo veiklų, būrelių ir bendravimo grupėse jie greičiau išmoksta reikšti emocijas, spręsti konfliktus, bendradarbiauti. Pastebimas ir ankstyvesnis loginio mąstymo ir problemų sprendimo vystymasis. Net paprasti žaidimai ar konstrukcinės veiklos (pvz., LEGO, „Minecraft“, edukacinės aplikacijos) skatina vaikų gebėjimą planuoti, numatyti kelis žingsnius į priekį, išbandyti hipotezes. Galiausiai, dabartiniai vaikai anksčiau susipažįsta su pasaulio įvairove - kalbomis, kultūromis, mokslu, gamtos reiškiniais. Informacijos kiekis, su kuriuo jie susiduria kasdien, yra didžiulis, o edukacinis turinys prieinamas net labai anksti. Tiesa, nors įgūdžiai atsiranda anksčiau, jų gylis labai skiriasi. Ankstyvas susipažinimas nereiškia brandos - intelektinė, emocinė ir socialinė raida vis tiek vyksta savo tempu, todėl vaikui būtina sudaryti sąlygas mokytis pritaikytai, be perteklinio spaudimo.
Kaip atpažinti vaiko pasirengimą mokytis?
„Šiuolaikiniai tyrimai ir praktika rodo, kad vaikai nėra pasirengę mokytis raidžių, skaitymo ar skaičiavimo pagal vieną amžiaus ribą - jų pasirengimas priklauso nuo brandos, o ne nuo metų skaičiaus. Vis dėlto galima išskirti tam tikrus požymius, rodančius, kad vaikas jau pasiruošęs šiems įgūdžiams“, - sako psichologė-psichoterapeutė Emilija Baltrūnaitė.
Anot specialistės, visų pirma, reikia vertinti kalbinę raidą. Vaikas turi aiškiai tarti žodžius, suprasti sakinius, domėtis garsais ir jų skambesiu. Jei vaikas mėgsta rimuoti, žaisti žodžių žaidimus, klausinėja, kaip kas parašyta - tai pirmieji ženklai, kad jis pasiruošęs raidėms. Taip pat svarbi dėmesio ir atminties raida. Vaikui turi būti bent minimaliai įmanoma kelias minutes susitelkti į užduotį, atkartoti garsus, formas ar sekas. Nesusiformavus dėmesio išlaikymui, net ir labai norint, skaitymo pradžia tampa varginanti. „Reikšmingos įtakos turi ir smulkioji motorika. Gebėjimas laikyti pieštuką, nubrėžti liniją ar atkartoti formą rodo, kad rankos raumenys pasirengę raidelėms - nes raštingumas yra ne tik kalbinė, bet ir motorinė veikla. Svarbus ir loginis mąstymas bei skaičiavimo suvokimas. Skaičiai neturi būti tiesiog įsiminti - vaikas turi suprasti, kad jie kažką reiškia: kiek yra daiktų, kuo skiriasi „daugiau“ ir „mažiau“, kaip atrodo paprastos sekos. Šis konceptualus suvokimas yra svarbesnis nei ankstyvas bandymas skaityti skaitmenis. Visų svarbiausia - vaiko motyvacija ir smalsumas. Jei jis pats rodo norą aiškintis, kas parašyta, lygina raides, klausia apie skaičius, tai ženklas, kad vidinė branda jau atėjo“, - teigia „Qkas“ įkūrėja E. Baltrūnaitė.
Kognityvinių gebėjimų svarba ir jų vertinimas
Kognityviniai (pažintiniai) gebėjimai - tai žmogaus gebėjimas gauti, perdirbti, išlaikyti ir atgaminti tam tikrą informaciją. Šie gebėjimai yra būtini kasdieniam gyvenimui, mokymuisi ir sėkmingai adaptacijai visuomenėje. Pagrindinės kognityvinės funkcijos apima dėmesį ir koncentraciją, atmintį, loginį mąstymą ir problemų sprendimą, girdimosios ir regimosios informacijos apdorojimą, kalbą, skaitymo gebėjimus ir erdvinį suvokimą.
Kognityviniai testai vaikams - tai įrankiai, skirti įvertinti įvairius pažinimo gebėjimus, tokius kaip atmintis, dėmesys, problemų sprendimas ir kalba. Šie testai padeda nustatyti vaiko stipriąsias ir silpnąsias puses, kurios gali turėti įtakos mokymuisi ir bendrai raidai. Yra įvairių tipų kognityvinių testų, skirtų įvertinti skirtingus pažinimo aspektus. Kai kurie testai skirti vaikams, o kiti - suaugusiesiems. Intelekto testai (IQ testai), tokie kaip WISC (Wechslerio intelekto skalė vaikams), vertina bendrą intelekto lygį ir apima platų intelektualinių gebėjimų spektrą. Kognityvinių įgūdžių testai, pavyzdžiui, Gibsono testas, daugiausia dėmesio skiria specifiniams pažinimo gebėjimams ir funkcijoms, tokioms kaip darbinė ir ilgalaikė atmintis, girdimosios bei regimosios informacijos apdorojimas, skaitymo gebėjimai, loginis mąstymas ir samprotavimas.
Kognityvinį testą rekomenduojama atlikti, jei vaikas susiduria su mokymosi sunkumais, turi dėmesio ar atminties problemų, arba jei tėvai pastebi kitų nerimą keliančių elgesio ar pažinimo pokyčių. Testą itin rekomenduojama atlikti prieš pradedant lankyti mokyklą arba baigus pradinę mokyklą ir ruošiantis į penktąją klasę - taip išaiškinamos vaiko mąstymo stiprybės ir silpnybės bei lavintinos sritys. Pagrindinės priežastys atlikti kognityvinį testą apima mokymosi sunkumus, dėmesio sutrikimus, atminties problemas, kalbos sunkumus, elgesio problemas ir raidos atsilikimą.
Atlikus kognityvinį testą, galima gauti vertingos informacijos apie vaiko pažinimo gebėjimus. Ši informacija gali būti naudojama planuojant individualizuotą ugdymo programą, parenkant tinkamas mokymo strategijas ir teikiant reikiamą pagalbą vaikui. Pagrindiniai kognityvinių testų privalumai: ankstyvas problemų nustatymas, individualizuotas ugdymas, efektyvesnės mokymo strategijos, pagalba ir parama, pasitikėjimo savimi stiprinimas ir geresnis tarpusavio supratimas. Daugeliui kognityvinių testų nereikia jokio specialaus išankstinio pasirengimo. Svarbiausia, kad vaikas būtų pailsėjęs, gerai nusiteikęs ir pasirengęs bendradarbiauti.
Kognityvinių gebėjimų lavinimas ir emocinis intelektas
Žinant vaiko stipriąsias ir silpnąsias puses, galima imtis priemonių kognityviniams gebėjimams lavinti. Yra įvairių metodų ir programų, skirtų gerinti atmintį, dėmesį, mąstymą ir kitus pažinimo procesus. Efektyvūs kognityvinių gebėjimų lavinimo būdai apima smegenų mankštą, mokymosi strategijas, fizinį aktyvumą, sveiką mitybą, pakankamą miegą, socialinę sąveiką ir naujų dalykų mokymąsi. Programos, tokios kaip „BrainRx“ metodas, skirtos stiprinti pagrindines kognityvines sritis, atsakingas už smegenų veiklą.
Vaikų akademinius gebėjimus ir potencialą paprastai esame linkę vertinti pažymiais. Tačiau toks požiūris dažniausiai būna kiek siauras. Visų pirma, akademiniai rezultatai neturėtų būti painiojami su vaiko intelekto koeficientu, t. y. gabumu. Daugeliu atvejų mokiniui visų pirma trūksta pačių mokymosi įgūdžių. Kitaip tariant, sugebėjimo sutelkti dėmesį, priimti bei įsiminti informaciją ir pan. Ištaisius šias problemas gana greitai ima gerėti ir pažymiai. Efektyviausias sprendimas - kognityvinių įgūdžių lavinimo treniruotės, kurių veiksmingumas įrodytas moksliniais tyrimais. Intelekto koeficientas yra nustatomas atliekant užduotis, kurių metu vertinami trumposios atminties, analitinio mąstymo, matematinių gebėjimų, asociacijų atpažinimo gebėjimai. Tačiau intelekto koeficientas išduoda mūsų turimą potencialą. Jeigu vaikas jį turi aukštą, bet tai neatsispindi pažymiuose, galima kalbėti apie tai, kad jis jo tiesiog nemoka panaudoti arba neturi stiprių kognityvinių įgūdžių. Intelektas nėra statiškas - turimus kognityvinius įgūdžius galima ir būtina nuolat lavinti. Flynn efektas rodo, kad šiuolaikiniai vaikai pasižymi didesniu intelekto koeficientu nei jų seneliai ar proseneliai, nes šiuolaikiniame pasaulyje vis svarbesniais tampa būtent abstraktaus mąstymo gebėjimai.
Kai kalbame apie intelekto koeficiento didinimą, visų pirma omenyje turime lankstųjį intelektą - fundamentalūs gebėjimai apdoroti informaciją ir spręsti problemas. Šiuos gebėjimus galima tobulinti. Tyrimais įrodyta, kad asmeninės aritmetikos treniruotės gerina vaikų atmintį. Taip pat vaikų kognityvinėms funkcijoms labai padeda laisvas žaidimo laikas, kai jie gali patys kurti žaidimus ir jų taisykles. Kognityvinių treniruočių lavinimo efektas yra akivaizdus, ypač taikant jas vaikams, kadangi jie yra labai atviri naujų įgūdžių formavimuisi.
Emocijos - tarsi įprasta, netgi įgimta kiekvieno žmogaus visumos dalis. Pasaulyje emocinio intelekto ugdymo svarba pripažįstama bene 20 metų, Lietuvoje, deja, dar tik pradžia, bet džiugu, kad ji įgauna pagreitį. Emocinį intelektą sudaro socialiniai ir emociniai įgūdžiai, kurie padeda atpažinti, įsisąmoninti ir valdyti jausmus. Vaikas augdamas ir pažindamas pasaulį, suprasdamas jį veikiančius dėsnius patiria tam tikras emocijas, mokosi ir pažįsta pasaulį iš naujo. Emocinio intelekto ugdyme(si) svarbūs du aspektai - ugdymui(si) palanki emocinė aplinka ir pedagogas. Svarbu yra pedagogo emocinė kompetencija, jos tobulinimas ir gebėjimų perdavimo kultūra, ugdant vaikų emocinį intelektą. Šeima yra lemiamas asmenybės formavimo veiksnys, nes emocinį stabilumą, pasitikėjimą savimi užtikrina šeima ir stiprūs tarpusavio ryšiai. Bendraudami su tėvais, vaikai mokosi reikšti emocijas, suprasti savo ir kitų jausmus. Svarbu yra mokyti vaiką atskirti optimistines ir pesimistines mintis, ugdyti tikrovišką mąstymą, optimizmą, humorą, savęs motyvaciją ir pasiekimų įgūdžius. Mokslininkai yra įrodę, kad loginis protas gali būti „apmokytas“ valdyti emocinį protą.
10 būdų, kaip tėvai turi ugdyti vaikų emocinį intelektą
Vaikų draugystės formavimosi etapai apima egocentrinę pakopą, poreikių patenkinimo etapą, abipusiškumo etapą ir intymumo pakopą. Svarbu ugdyti vaikų gebėjimą suprasti emocinio komunikavimo atspalvius, mokymąsi jį skaityti neverbalinę jausmų kalbą. Pasak S. Froido, išmokti jausmų valdymo - asmenybės raidos etalonas, apibrėžiantis civilizuotą žmogų. Dažniausiai emocinė problema, su kuria šiandien susiduria vaikai, yra susijusi su pykčio valdymu.
Vaiko gebėjimų analizės svarba mokymosi procese
Mokykliniai metai užima svarbią vietą ruošiantis tolimesniam gyvenimui. Tai, kaip sėkmingai seksis mokytis, priklauso nuo įvairių dalykų: noro arba nenoro mokytis, įgimtų ir įgytų gebėjimų, aplinkos sąlygų. Kokie vaiko gebėjimai lyginant jį su bendraamžiais? Galbūt jis gabesnis už daugumą savo klasės draugų? Kodėl vaikui nesiseka mokytis vieno ar kito dalyko? Ar tai susiję su tam tikrų gabumų stoka? Ieškantiems savo kelio paaugliams taip pat dažnai rūpi sužinoti, kokie yra jų tikrieji intelektiniai gebėjimai, kokiose srityse juos geriausiai galėtų išnaudoti. Rasti atsakymus į anksčiau minėtus klausimus gali padėti vaiko intelektinių gebėjimų vertinimas.
Vertinimas atliekamas WISC-III (Wechslerio intelekto skalė vaikams) metodika, ja tiriami vaikų ir paauglių nuo 6 m. iki 16 m. 11 mėn. gebėjimai. Vertinamas tiek bendras intelektinių gebėjimų lygmuo (skaičiuojamas intelekto koeficientas), tiek atskiros gebėjimų grupės. Tai padeda suprasti, kaip vaikas mokosi, kokios jo stipriosios ir silpnosios pusės, ir kaip geriausiai jam padėti.
