Skyrybos - tai sudėtingas procesas, paveikiantis visą šeimą, o ypač vaikus. Lietuvoje skyrybų skaičius išlieka aukštas, o tai reiškia, kad nemaža dalis vaikų auga nepilnose šeimose. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kokia yra vaikų, likusių gyventi tik su vienu iš tėvų, situacija Lietuvoje, kokios yra pagrindinės to priežastys ir su kokiais iššūkiais susiduriama.
Skyrybų Priežastys ir Tendencijos Lietuvoje
Lietuvoje skyrybų skaičius yra pastebimai didelis jau kelis dešimtmečius. Remiantis Valstybės duomenų agentūros informacija, per metus porų vis dar išsiskiria kone pusė tiek, kiek sudaroma santuokų. 2021 m. buvo užregistruota 16,8 tūkst. santuokų ir 9,4 tūkst. ištuokų. Ištuokų rodikliai labai sparčiai pradėjo augti XX a. septintojo dešimtmečio viduryje-aštuntojo dešimtmečio viduryje, taigi dar sovietmečiu. Ir aukštas lygis su nedideliais svyravimais iš esmės išliko iki pat šių dienų.
Dažnai manoma, kad skyrybos yra susijusios su socialiniu ir ekonominiu nesaugumu. Tačiau profesorė Aušra Maslauskaitė pastebi, kad dažniau skiriasi žmonės, susiduriantys su socialiniu ir ekonominiu nesaugumu, t. y. žmonės, turintys žemesnį išsilavinimą, gaunantys mažesnes pajamas. Šios šeimos susiduria su daugiau ekonominių ir socialinių problemų, kurios gali tapti konfliktų, nepasitenkinimo gyvenimu, nesaikingo alkoholio vartojimo, smurtinio elgesio priežastimis. Priešingai, aukštesnio išsilavinimo vyrų ir moterų partnerystė yra stabilesnė. Profesorė taip pat pabrėžia, jog dažniau skiriasi ir tie, kurių tėvai taip pat išsiskyrė.
Be to, pastebima, kad dažniau skiriamasi ten, kur dažniau tuokiamasi. 2015 m. vidutinė buvusios santuokos trukmė buvo 13,2 metų. Penktadalis (20 proc.) susituokusiųjų išsituokė pragyvenę santuokoje beveik 10 metų, 12,9 proc. - antrąjį vedybinio gyvenimo dešimtmetį, beveik 5 proc. - išgyvenę santuokoje ilgiau nei 25 metus.
Vaikų Padėtis Po Tėvų Skyrybų
Liūdnoji skyrybų statistikos dalis ta, kad daugiau nei pusė oficialiai besiskiriančiųjų turi bendrų nepilnamečių vaikų, kurie neretai lieka gyventi nepilnoje šeimoje. Vien 2020 m. Lietuvoje beveik 6000 vaikų po skyrybų liko nuolat gyventi tik su vienu iš tėvų. Tiesa tokia, kad daugiau nei pusė (56 proc.) praėjusiais metais išsituokusių porų turėjo bendrų vaikų iki 18 metų. Po ištuokos šeimose be vieno iš tėvų (dažniausiai be tėvo) liko gyventi 7,3 tūkst. vaikų. 2005-2015 m. nepilnose šeimose liko gyventi daugiau nei 92 tūkst. vaikų.
Mūsų šalyje po tėvų skyrybų vaikai dažniausiai lieka su mamomis, tik itin retais atvejais - su tėčiais. Pasak profesorės A. Maslauskaitės, tai susiję su visuomenėje vis dar vyraujančiu supratimu, kad motina privalo rūpintis vaiku, jo emocine gerove, o tėvas - užtikrinti materialinę gerovę. Vis dėlto, supratimas apie tėvystę po truputį kinta, ir matome vis daugiau tėvų, kurie aktyviai prisideda prie vaikų auginimo.
Vaiko gerovei, kaip rodo tyrimų duomenys, labai svarbus santykių su abiem tėvais tęstinumas. Po tėvų skyrybų vaiko gyvenamoji vieta dažniausiai nustatoma su motina. Tėvai susitaria dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos ir laiko arba juos paskiria teismas. Dažnai tas laikas būna gana ribotas, o derybos dėl jo gali sukelti daugybę konfliktų. Lietuvos tyrimai rodo, kad apie ketvirtadalį vaikų susitinka su savo tėčiu bent kartą per savaitę, apie trečdalį - bent kartą per mėnesį. Maždaug dešimtadalis vaikų su tėčiais visai nesusitinka po skyrybų.
Tėvų Pareigos ir Teisės Po Skyrybų
Lietuvoje savo vaikus dažniau išlaiko ir santykius su jais palaiko tie tėvai, kurie buvo susituokę su vaikų motinomis. Tai susiję su teisiniais veiksniais: susituokusiems tėvams registruojant ištuoką teisme privaloma išspręsti visus su vaikų išlaikymu ir santykiais susijusius klausimus. Yrant neregistruotai partnerystei, motina, su kuria lieka vaikai, gali, bet neprivalo kreiptis į teismą dėl vaikų išlaikymo, todėl žymiai daugiau sprendimo laisvės paliekama tėvams. Tai nebūtinai skatina ir užtikrina tėvų dalyvavimą išlaikant vaikus, tęsiant santykius, ypač atsižvelgiant į konfliktišką skyrybų atmosferą.
Kita priežastis susijusi su socialiniais ir ekonominiais veiksniais. Vaikų nesantuokoje dažniau susilaukia žemesnio išsilavinimo, kaimiškose vietovėse gyvenantys asmenys. Tokie vyrai, iširus partnerystei, turi mažiau galimybių ir išteklių prisidėti prie vaikų išlaikymo.
Vienišų Tėvų ir Vaikų Padėtis
Vienišos motinos Lietuvoje - viena skurdžiausių socialinių grupių. Tačiau ne visos vienišos mamos gyvena skurdžiai. Jų materialinė gerovė priklauso nuo išsilavinimo, socialinės kilmės, tėvų ir artimiausių giminių pagalbos. Vienišos motinos susiduria ne tik su materialiniais sunkumais, bet ir su nerimu dėl vaikų, atsakomybės už juos, abejonių, ar pajėgs užtikrinti vaikų gerovę, laiko stygiaus. Vis dėlto, materialinė gerovė ir bendra savijauta, saugumo, užtikrintumo pojūtis yra glaudžiai susiję.
Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje nebūdingas vienišų motinų stigmatizavimas ar neigiamas požiūris į jas. Kadangi skyrybos yra įprastos, negatyvaus jausmo šiai visuomenės grupei nėra. Vienišos mamos gali susilaukti neigiamų nuomonių ne dėl to, kad vienos augina vaikus, o dėl skurdo.
Vienišų tėvų šeimos Lietuvoje sudaro 25 proc. visų namų ūkių, kuriuose auginama vaikų, ir šis skaičius kasmet auga. ES vidurkis yra 14 proc., o Lietuvą lenkia tik Estija (28 proc.) ir Danija (29 proc.).
Santykiai Po Skyrybų ir Tėvystės Tęstinumas
Išsiskiria būtent tėvai, tad tėvų skyrybos nėra skyrybos su vaikais. Tėvystė turėtų tęstis net ir nutrūkus partnerystei. Daugelis šalių orientuojasi į vaikų gerovę, o lygiavertis tėvų ir motinų dalyvavimas auginant vaikus suprantamas kaip šios gerovės pagrindas. Kai kuriose valstybėse skyrybų metu nustatoma vadinamoji padalyta vaiko gyvenamoji vieta, kai dalį laiko vaikas gyvena su motina, dalį - su tėvu. Taip pat kuriamos specialios priemonės, kuriomis užtikrinamos galimybės ne tik matytis su vaikais, bet ir dalyvauti priimant sprendimus.
Lietuvoje, deja, reikia reikšmingų pokyčių tiek teisinėje sistemoje, tiek tėvų ir visuomenės suvokime apie vaikų gerovę ir interesus. Tėvų atstūmimo sindromas - tai psichologinis sutrikimas, kuris išsivysto vaikams po tėvų skyrybų dėl vieno iš tėvų valdžios vaiko atžvilgiu dominavimo. Tokio elgesio tikslas - nutraukti vaiko ir atskirai gyvenančio tėvo ar motinos bendravimą ir ryšį.
TĖVAI PAPRASTAI #8 | Su Deividu Meškausku apie tėčio atsakomybes po skyrybų
Pasak Asociacijos prieš tėvų atstūmimą valdybos pirmininko Edvardo Sadovskio, visų pirma reikėtų pradėti nuo pačios problemos pripažinimo ir viešinimo. Taip pat svarbu pritaikyti gerąją užsienio šalių patirtį mūsų teisinėje sistemoje, kurioje praktikuojama lygiavertė tėvystė - abu tėvai turi vienodas teises į savo vaiką.
Alternatyvūs Gyvenimo Būdai Po Skyrybų
Viena iš svarbiausių rekomendacijų besiskiriantiems tėvams yra tai, kad vaikai tų pasikeitimų patirtų kuo mažiau. Kaip naudingas gyvenimo po skyrybų būdas įvardijamas paukščio lizdo metodas (angl. birdnesting), kai vaikai lieka nuolatos gyventi savo vaikystės namuose, o pamainomis keičiasi tik tėvai. Tačiau toks sprendimas reikalauja didesnių finansinių resursų. Kita vaikams palanki alternatyva - gyvenimas pakaitomis pas abu tėvus, arba vadinamasis 50/50 gyvenamosios vaiko vietos principas. Idealiu atveju išsiskyrę tėvai lieka gyventi netoli vienas kito, kad vaikams nereikėtų keisti mokyklos ar darželio.
Jei šios koncepcijos nepriimtinos ar neprieinamos, o vaikas lieka gyventi tik su vienu iš tėvų, labai svarbu užtikrinti, kad vaikas ir toliau jaustųsi mylimas, kad nekiltų trukdžių matytis su kitos pusės tėvu ar mama, kad būtų laikomasi tų pačių taisyklių, kad naujieji partneriai nekliudytų susitikti su vaiku. Taip pat jokiu būdu vaikui girdint nebūtų žeminamas buvęs partneris.
Tėčių Emocinė Būklė Po Skyrybų
Tyrimai apie tėčių gerovę po skyrybų yra dar nauji. Mokslininkai jau daug metų tyrinėja neigiamą skyrybų įtaką mamų ir vaikų gerovei, bet visai nauja tyrimų karta atkreipia dėmesį į skyrybų pasekmes vyrams kaip tėčiams. Tėčio ir vaiko santykių tęstinumas po skyrybų turi teigiamą įtaką ne tik vaikams, bet ir tėčių psichologinei bei fizinei sveikatai, socialinei gerovei.
Dr. A. Maslauskaitės su kolege atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad tėčiai, palaikantys gerus santykius su savo vaikais ir reguliariai mokantys alimentus, jaučia aukštesnį pasitenkinimą gyvenimu nei tie, kurie neprisideda prie vaikų išlaikymo. Teigiamos įtakos tam turi ir tėčio išsilavinimas. Laimingesni yra ir tie vyrai, kurie po skyrybų sukuria naujus santykius, tačiau atskirai nuo savo vaikų gyvenantys tėčiai vis tiek dažniau susiduria su depresiška nuotaika.
Atskirai nuo vaikų gyvenančių tėčių pasitenkinimas gyvenimu ir santykių su vaikais kokybė atsiremia į tradicinių vyriškumo normų išpildymą, nes santykių su vaiku tęstinumas po skyrybų pirmiausia yra susijęs su įsipareigojimu išlaikyti vaiką finansiškai. Jeigu jo nėra, santykis dažnai yra nereguliarus, ir tai atsigręžia prieš patį tėtį. Darbo rinkoje daug prastai apmokamų pozicijų ir dalis tėčių finansiškai yra labai pažeidžiami. Negalėdami išlaikyti vaikų, tėčiai tampa atriboti ir jų įsitraukimas į vaiko auginimą būna daug mažesnis.
Pasirodo, tie patys faktoriai dažnai tampa ir skyrybų ar partnerystės iširimo priežastimi. Kai vyrai užima žemesnes ir prasčiau apmokamas pareigas, jie negali iki galo išpildyti jiems keliamų lūkesčių ir dėl to patiria stresą. Spaudimas atitikti visuomenės normas gali tapti pretekstu smurtui panaudoti arba pastūmėti priklausomybių link.
Būtini Pokyčiai Teisiniame ir Visuomenės Lygmenyse
Turi būti dedamos visos pastangos, kad tėčio ir vaiko santykių tęstinumas būtų išsaugotas, bet tam pokyčiai turi vykti ir visuomenės nuostatų, ir teisiniame lygmenyje. Kad tėčiai galėtų po partnerystės iširimo tęsti santykius su vaikais, reikia kalbėti ir apie teisinį šių santykių reguliavimą. Pagrindinis uždavinys yra visais įmanomais būdais stengtis tęsti santykius su vaiku.
Dabartinė teisinė padėtis nėra labai palanki tėčiams, bet tarpasmeniniai tėvų santykiai taip pat neretai neigiamai paveikia tėčių įsitraukimą į vaikų auginimą po skyrybų. Kai per griežtai laikomasi stereotipinių nuostatų, t. y. mama tik atlieka globėjos, o tėtis - tik šeimos maitintojo vaidmenį, prasilenkiama su vaiko interesais, kurie turėtų būti svarbiausi.
Vis dažniau viešojoje erdvėje keliamas klausimas apie tėčių dalyvavimą vaiko auklėjime ir auginime iširus tėvų partnerystei. Dalyvavimas vaiko gyvenime yra labiau skatinamas įvairiomis socialinės politikos priemonėmis, parodomi tėčių dalyvavimo vaiko auginime privalumai. Todėl po truputį tos normos keičiasi.
| Rodiklis | Skaičius |
|---|---|
| Šeimose globojami vaikai | ~7 000 |
| Globėjai šeimose | 3 500 |
| Vaikai globos institucijose | 1 500 |
| Galimų įvaikinti vaikų | 265 |
| Šeimos, norinčios įvaikinti | 204 |
Visuomenės požiūris į globą keičiasi, tačiau vis dar egzistuoja įsisenėjusių mitų, kuriuos reikia griauti. Žiniasklaida bendradarbiauja ir domisi, suteikdama žmonėms reikalingų žinių. Yra daug žmonių, kurie galėtų globoti, bet paprasčiausia nežino apie tokią galimybę.
