Vaiko raidos procesas yra sudėtingas ir apima daugybę tarpusavyje susijusių sričių, kurios daro poveikį viena kitai. Pastebėję kūdikio motorikos sutrikimus, tėvai dažniausiai skuba kreiptis į specialistus, tačiau apie vėluojančią vaiko kalbą dažnai manoma, kad vaikas „išaugs“. Nors vėluojanti kalbos raida gali būti svarbus vaiko raidos sutrikimų požymis.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės V. Tumėnienės vardo vaikų ankstyvosios raidos centro vaikų neurologė Liuda Istigečeva sako, kad kalbos raida - vienas iš rodiklių, vertinant vaiko raidą. Diagnozuojant vaiko raidos sutrikimus, vertinama įvairių požymių visuma, o vienas iš svarbių rodiklių - vaiko kalbos raida.
Vaiko raida tai augimo ir pokyčių procesas, kuris vyksta nuo kūdikystės iki paauglystės. Vaiko raidos etapai reikšmingi tiek fiziniams, pažintiniams, emociniams, tiek socialiniams, kalbos, savarankiškumo įgūdžiams. Žmogaus / vaiko raida prasideda vos vaisiui užsimezgus mamos įsčiose ir tęsiasi visą likusį jo gyvenimą. Vaiko raida - tai nuoseklus mažo žmogaus fizinis, emocinis, socialinis ir pažintinis augimas bei tobulėjimas nuo gimimo iki paauglystės. Žmogaus raida vyksta tam tikrais etapais, kurie apima motorinius gebėjimus, kalbą, mąstymą, emocijų reguliavimą ir socialinius įgūdžius. Vaiko raida tikrinama tam tikrais etapais - amžiaus tarpsniais ir periodiškumu. Labai svarbu, kad kartu tyrime dalyvautų ir tėvai. Vaiko smegenys intensyviausiai vystosi pirmaisiais 3 gyvenimo metais. Todėl jie yra patys svarbiausi ir tai yra geriausias laikas šeimai medicinos paslaugas teikiantiems ar vaikų ligų gydytojams kartu su tėvais laiku nustatyti ar vaiko raida atsiliekanti, vėluojanti.
Vaiko raidos vertinimas ir etapai
Vertinant vaiko raidą, apimami įvairūs jos etapai, neišskiriant kažkurio individualiai - motorikos, kalbos ir komunikacijos, pažintinės, emocinės ir socialinės sritys, buitinių ir higieninių įgūdžių formavimasis ir kt. Vaikų vystymosi seka yra vienoda, skiriasi tik tam tikrų įgūdžių įgijimo laikas. Kiekvienas žmogus, taigi ir kiekvienas vaikas yra unikalus: vieni tam tikrus raidos etapus pasiekia anksčiau, kiti - vėliau. Vaiko raidą lengva matyti per kasdienes veiklas, stebint kaip jis juda, kalba, žaidžia, bendrauja su kitais. Naudinga retkarčiais pasižymėti trumpas pastabas, o dar geriau - vesti dienoraštį ir fiksuoti svarbius vaiko įgūdžių pokyčius. Jei kyla abejonių, visuomet verta pasitarti su specialistu: šeimos gydytoju, logopedu, psichologu ar raidos terapeutu.
Vaiko raida 1-2 metais - tai laikotarpis, kai kuriasi pirmieji savarankiškumo pagrindai. Vaikai pradeda vaikščioti, aktyviai tyrinėti aplinką, formuoti pirmuosius žodžius. Judesiai tampa tikslingesni - vystosi gebėjimas dėlioti daiktus, statyti bokštelius iš kaladėlių. 2 metų vaikas dažnai jau geba tarti trumpas frazes, įvardinti daiktus, mėgdžioti aplinką. Šiame etape itin svarbus tiek fizinės raidos aspektas, tiek kalbos vystymasis pagal amžių.
3 metų vaikas patiria spartų kalbos ir socialinių įgūdžių šuolį. Mažylis tyrinėtojas pradeda pasakoti paprastus pasakojimus, domisi kitais vaikais, ima kurti savitas žaidimų taisykles. Jo motorika tampa tikslesnė: vaikas geba nubrėžti apskritimą, naudotis žirklėmis, dėlioti sudėtingesnes dėliones. Šiame amžiuje ryškiai pasireiškia visiems tėvams pažįstamas savarankiškumo siekis - vaikas nori viską daryti pats. Šio amžiaus vaiką kūrybiškai lavinti padeda teatriniai žaidimai, lipdymas, judesio žaidimai su dainelėmis.
4 metų vaiko raida išsiskiria vis didėjančiu savęs ir kitų supratimu. Vaikas geba geriau valdyti emocijas, lengviau mezga draugystes, ima atpažinti laiką, dydžius, formas. Jo kalba tampa dar aiškesnė, atsiranda humoro jausmas. Tobulėja ir fiziniai gebėjimai - vaikas gali šokinėti viena koja, važinėtis paspirtuku, spalvinti neišeidamas už linijų. Norint lavinti smulkiąją motoriką, šiame etape vaikui galima pasiūlyti karoliukų vėrimą, sagų rūšiavimą ar siuvinėjimą plastikine adata.
5 metų vaiko raida jau yra įžanga į pasiruošimą mokyklos gyvenimui. Vaikas geba įvykdyti sudėtingesnes instrukcijas, pradeda skaičiuoti ir pažinti raides. Stiprėja socialiniai įgūdžiai - jis mokosi bendradarbiauti grupėje, laikydamasis bendrų taisyklių. Kalba tampa rišlesnė, pasakojimai - ilgesni ir aiškesni. Tobulėja tiek stambioji, tiek smulkioji motorika: vaikas geba tiksliai valdyti pieštuką, užsegti sagas, taikliai mesti kamuolį.
Tobulėja tiek stambioji, tiek smulkioji motorika: vaikas tiksliai valdo pieštuką, užsegia sagas, pataiko kamuoliu į tikslą. Svarbu, kad tiek aktyvūs, tiek ramesni vaikai įsitrauktų į kūrybines veiklas, pavyzdžiui, konstravimą iš antrinių medžiagų, lėlių teatro kūrimą ar šokius.
Vaiko raidos vertinimas yra kompleksinis procesas, apimantis įvairias sritis. Raidos vertinimą atlieka psichologai, kurių išvados gali būti antrinio ir tretinio lygio. Vaiko raidos įvertinimo testai parenkami pagal vaiko amžių, raidos sutrikimą, fizines galimybes, raidos tyrimo tikslus. Įvertinus vaiko motorinę raidą, nustatomas vadinamasis motorinis amžius. Jo santykis su biologiniu amžiumi, padaugintu iš 100, vadinamas motoriniu koeficientu (MQ). Jei vaiko MQ daugiau kaip 70, laikoma, kad motorinė raida yra normali, jei MQ yra tarp 50 ir 70, laikoma, kad motorinė raida sutrikusi ir tokį vaiką reikia atidžiai stebėti. Tikėtina, jog daugelio šių vaikų motorinė raida normalizuosis savaime ar suteikus nedidelę pagalbą.
Vėluojančios kalbos raidos požymiai ir priežastys
LSMU Kauno ligoninės V. Tumėnienės vardo vaikų ankstyvosios raidos centro logopedė Edita Beniušytė akcentuoja, kad kalbinei raidai labai svarbus kalbos suvokimas. Todėl nuo pat gimimo svarbu kalbėtis su kūdikiais, net jei ir jie „nieko nesupranta“. „Pirmiausia turi būti kalbos suvokimas, jeigu vaikas nesuvokia pačios kalbos, jis ir nepradės kalbėti. Kūdikiai turi girdėti, atkreipti dėmesį, kas jiems sakoma, suprasti ir tik tada atsiranda sąmoninga kalba.
„Išskiriame ikikalbinį periodą iki 1 metų. Iki atsirandant pirmiems žodeliams, klausomės kūdikiškos kalbos, klausiu mamyčių, ar jos supranta savo kūdikį, ką jis signalizuoja, kaip intonuoja. Stengiamės nepraleisti klausos sutrikimų, stebime, kaip reaguoja į garsinius rodiklius. Pasak vaikų neurologės, vėluojanti kalbos raida gali būti atskiras kalbos raidos sutrikimas, gali būti dėl pažintinių funkcijų raidos sutrikimo (protinio atsilikimo), kalba gali vėluoti dėl klausos sutrikimų, burnos motorikos problemų. Vėluojanti kalba gali būti autizmo spektro sutrikimų požymis.
„Jeigu 10-12 mėnesį kūdikis visai netaria skiemenų, reikėtų sunerimti. Jeigu kelis mėnesius vėluoja čiauškėjimas, didelė tikimybė, kad vėluos kalbinė raida. Metinukai jau taria keletą tikslingų žodelių - mama, tete, ate, niam. Tai - tikslingi ir sąmoningi žodeliai, garsažodžiai, pavyzdžiui, pamačius šuniuką - au, katę - miau. Jeigu apie pirmąjį gimtadienį nėra visai skiemenų, tik balsiniai, neaiškūs garsai, tada tikrai reikia sunerimti. Pasak vaikų neurologės L. Istigečevos, labai svarbu vertinti ne tik kalbos išraišką, bet ir supratimą: „Svarbu, kad suvokimas būtų geras, nes išraiška gali ir vėliau atsirasti. Būna, kad dvejų metų vaikelis vos vieną kitą žodelį pasako - mama, tete, ate, taria kokius nors garsus. Bet svarbu, kaip jis supranta.
Logopedė E. Beniušytė kūdikių tėvus konsultuoja, kaip skatinti kalbinę raidą, o su vienerių metų ir vyresniais vaikais vyksta tikslingų garsažodžių, aplinkos daiktų įvardijimo mokymasis. „Jeigu nėra kalbos suvokimo, mokome per gestus, kad įvykdytų prašymus „duok, ateik, padėk“. Mokome daiktų atpažinimo, gyvūnėlius, daiktus siejame su paveikslėliu. Jeigu dvejų metų vaikučiai neturi tikslingos kalbos, pradedame nuo garsų, skiemenų, garsažodžių, daiktų atpažinimo ir įvardijimo.
Gydytoja ragina kreiptis tėvus, kurie pastebi nesivystančius vaiko kalbinius bei kalbos supratimo gebėjimus, pavyzdžiui, dvimetis taria daug mažiau prasmingų žodžių nei bendraamžiai ar jų netaria visai, atrodo, jog vaikas nesupranta prašymų, jų nevykdo. Taip pat jei pastebimas atsiliekantis smulkiosios bei stambiosios motorikos vystymasis, kuomet vaiko judesiai, darbas rankytėmis atrodo nekoordinuoti. Gydytoja mini ir sunkiai koncentruojamą dėmesį - vaikui sunku susitelkti į vieną veiklą, ją tęsti ar ją užbaigti. Tėvai raginami pasitarti su specialistais, jeigu jų atžala tarsi neturi poreikio socialiniam kontaktui - nesidomi bendraamžiais ar suaugusiais, pats neinicijuoja kontakto ar neatsiliepia į kitų inicijuojamą, nežiūri į akis, jei turi „keistų“, bendraamžiams nebūdingų judesių, pomėgių, neįprastų baimių.
Pastebėjus, kad vaikas vystosi šiek tiek lėčiau nei jo bendraamžiai, nereikia pulti į paniką. Laiku pastebėjus vaiko raidos vėlavimą, pritaikius vaikui reikalingą paslaugų spektrą, galima pasiekti, kad raida toliau vystytųsi ir vaiko adaptacija gerėtų maksimaliai pagal individualias jo galimybes.
Kaip skatinti vaiko raidą?
Specialistai ragina kuo daugiau kalbėti su vaiku nuo pat gimimo. Neįmanoma pervertinti gyvo bendravimo svarbos vaiko kalbinei raidai. LSMU Kauno ligoninės V. Tumėnienės vardo vaikų ankstyvosios raidos centro logopedės Editos Beniušytės teigimu, dažnai naudojamos technologijos gali padaryti žalos kalbinei raidai. „Technologijos gadina vaikučius. Vaikams reikia gyvo bendravimo. Mažiems vaikams reikėtų neduoti planšečių, ypač, kai jie vieni. Jeigu norite pažiūrėti filmuką, tėveliams reikia kartu žiūrėti, komentuoti trumpai ir aiškiai, kad vaikams vystytųsi kalbos suvokimas.
Norint paskatinti vaiko pažinimo funkcijų vystymąsi, suteikite vaikui veiklos, kuri kelia iššūkių jo problemų sprendimo įgūdžiams, pavyzdžiui, įvairių dėlionių rinkimas ar konstravimas. Socialinį vystymąsi skatinkite bendraudami ir suteikti vaikui galimybę užmegzti ryšį su bendraamžiais. Kalbos vystymuisi taip pat labai svarbus bendravimas nuo pat mažumės, knygų skaitymas ir pan. Mūsų tinklaraščio įrašuose rasite nemažai informacijos apie konkrečių vaiko įgūdžių lavinimą.
Norėdami, kad vaikas būtų stiprus fiziškai, tokios veiklos kaip laikas ant pilvuko ankstyvoje kūdikystėje, šiek tiek vėliau šliaužiojimas, galiausiai žaidimai lauke yra ypač naudingos ir nesunkiai suorganizuojamos.
Svarbu, kad tiek aktyvūs, tiek ramesni vaikai įsitrauktų į kūrybines veiklas, pavyzdžiui, konstravimą iš antrinių medžiagų, lėlių teatro kūrimą ar šokius. Kai vaiko raida vyksta greičiau ar lėčiau nei bendraamžių, svarbu neišsigąsti, nes kiekvienas vaikas yra unikalus ir turi tik jam būdingą raidos tempą. Jei tėvai pastebi reikšmingus atsilikimus ar neįprastą spartą, verta pasikonsultuoti su specialistais. Nepamirškime, kad svarbiausia - kurti visapusišką vaiko raidą skatinančią aplinką: daug žaisti, kalbėtis ir tyrinėti pasaulį kartu.
Siekiant padėti šeimoms spręsti vaiko raidos sutrikimų problemas, licencijuota įstaiga „Asmens sveikatos klinika“ (VŠĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras) įgyvendina projektą, kuris leidžia daugybei šeimų nemokamai gauti kompleksines vaiko raidos sutrikimo diagnostikos bei pagalbos paslaugas. Klinika vaiko raidos sutrikimų diagnostikos ir kompleksinės pagalbos paslaugas teikia 2-12 metų amžiaus vaikams ir jų šeimoms, tačiau specialistų tikslas - kad tėvai kreiptųsi kuo anksčiau.
Šioms trūkstamoms kompleksinėms paslaugoms teikti klinika subūrė didelę specialistų komandą, bendradarbiaudama su projekto partneriais. Šią komandą sudaro gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, vaikų psichologas, logoterapeutas, specialusis pedagogas, ergoterapeutas, kineziterapeutas, ABA terapeutas, slaugytojas, socialinis darbuotojas.
Sukurtas kompleksinės tęstinės pagalbos modelis raidos sutrikimų turintiems vaikams ir jų šeimos nariams apima tris vaiko ištyrimo ir gydymo etapus. Pirmasis - intensyvus konsultacijų ir užsiėmimų kursas, kurio metu vykdomas vaiko raidos bei sutrikimo įvertinimas ir pradedamas jo lavinimas, reabilitacija. Antruoju etapu vaikui individualiai sudaroma programa, parenkami reikalingiausi specialistai ir taikomas tęstinis palaikomasis ilgalaikis konsultavimas bei individualūs ar grupiniai specialistų užsiėmimai. Taip pat suteikiama informacija ir šeimos nariams, kaip taikyti vaikui tinkamiausius įgūdžių lavinimo ir ugdymo metodus namuose. Trečiuoju etapu vykdoma ugdomoji bendruomeninė veikla, siekiant atskleisti raidos sutrikimų turinčių vaikų gebėjimus, lavinant bendravimo įgūdžius, sudarant sąlygas turiningam laisvalaikiui bei dalyvavimui vietos bendruomenės ir visuomenės gyvenime. Organizuojama ir palaikomoji grupė tėvams.
Raidos sutrikimas nėra liga. Tai tik būklė, kurią stabilizavus, galima gyventi įprastą gyvenimą. Kuo anksčiau pastebimi vaiko raidos vėlavimai ar tam tikri sutrikimai, tuo anksčiau jam galima suteikti reikiamą pagalbą.
tags: #atsiliekanti #vaiko #raida
