Atopinis dermatitas, dar vadinamas atopine egzema, yra viena iš labiausiai paplitusių lėtinių odos ligų vaikystėje, kuria serga vis daugiau kūdikių visame pasaulyje. Tai ne tik fizinis, bet ir emocinis iššūkis tiek vaikui, tiek visai šeimai, todėl ypač svarbu anksti atpažinti ligą ir imtis tinkamų veiksmų. Atopinis dermatitas yra lėtinė, recidyvuojanti uždegiminė odos liga, pasireiškianti paūmėjimo ir remisijos arba visiško išnykimo periodais. Dauguma vaikų, kuriems išsivysto atopinis dermatitas, taip pat turi šeimos istoriją apie kitas vadinamojo atopinio spektro ligas, tokias kaip alerginis rinitas, šienligė ar bronchinė astma. Sveiko žmogaus oda įprastai puikiai susitvarko su apsauginėmis funkcijomis, palaiko optimalų drėkinimą ir ląstelių atsinaujinimo procesą. Tuo tarpu sergant atopiniu dermatitu, šios pagrindinės funkcijos sutrinka. Liga daro itin stiprią įtaką sergančiojo gyvenimo kokybei: dėl nuolatinio niežulio sutrinka miego kokybė.
Atopiniam dermatitui būdingas sutrikęs odos barjerinis veikimas - oda negali efektyviai išlaikyti drėgmės ir apsaugoti organizmo nuo aplinkos dirgiklių ir alergenų. Šis paveldimas polinkis sukuria situaciją, kai vaiko organizmas stipriau reaguoja į įvairius išorinius dirgiklius, kurie nesukeltų problemų sveikai odai. Pagrindinė priežastis yra genetinis polinkis, dėl kurio odos barjerinė funkcija yra sutrikusi. Neurodermitas paprastai yra susijęs su genų kitimu, kuris turi įtakos odos gebėjimui suteikti tokią apsaugą. Visų veiksnių sąveika lemia, ar žmogui pasireiškia atopinis dermatitas , ar ne. Nors dauguma mano, jog atopinio dermatito pasireiškimą yra nulemia alergija, svarbu suprasti, kad alergija yra tik vienas iš veiksnių, dėl kurių gali pasireikšti atopinis dermatitas.
Nors pagrindas yra genetinis, ligos eigai ir protrūkiams didelę įtaką daro įvairūs aplinkos veiksniai arba veiksniai. Cheminiai ir fiziniai dirgikliai bei netinkama odos priežiūra, gali pabloginti būklę ir sukelti uždegimą bei niežėjimą. Nuolatinis stresas ir įtampa taip pat gali turėti įtakos ligos paūmėjimui. Taip pat sukelti ir paūmėti atopinį dermatitą gali imuninės sistemos reakcijos į aplinkos alergenus, tokius kaip dulkės, žiedadulkės, gyvūnų plaukai ar tam tikri maisto produktai. Odos mikrobiomas, kurį sudaro natūraliai ant odos gyvenantys mikroorganizmai , padeda išlaikyti sveiką odos barjerą. Tačiau, jei ši, natūralių bakterijų pusiausvyra sutrikdoma - gali kilti odos uždegimas. Dauguma atopiniu dermatitu sergančių žmonių odos mikrobiomas - pakitęs.
Atopinis dermatitas yra viena dažniausių lėtinių (nuolat besitęsiančių) uždegiminių odos ligų, pasireiškianti nuolatiniu odos sausumu, niežuliu ir uždegiminiais odos pažeidimais - paraudimu, patinimu, didesnėmis ar mažesnėmis žaizdelėmis. Kadangi atopinis dermatitas yra itin dažna liga tarp vaikų ir suaugusiųjų, žmonės jai jau davė keletą vardų: egzema (dažniausiai naudojamas pavadinimas), dermatitas arba atopinė egzema. Liga daro itin stiprią įtaką sergančiojo gyvenimo kokybei: dėl nuolatinio niežulio sutrinka miego kokybė. Estetinis odos pavidalas lemia prastesnę sergančiųjų socializaciją visuomenėje, o nuolatiniai odos pažeidimai - išaugusią infekcinių susirgimų tikimybę. Sergamumas atopiniu dermatitu nenumaldomai auga, o tai gali būti siejama su vakarų pasauliui būdingu gyvenimo būdu.
Simptomai
Atopinis dermatitas yra odos liga, sukelianti odos paraudimą, sausumą, bėrimus ir niežėjimą. Pirmieji šios ligos požymiai dažniausiai pasireiškia jau pirmaisiais gyvenimo metais (gali pasireikšti kūdikiams netgi nuo 2-3 mėnesių amžiaus). Pirmieji atopinio dermatito požymiai kūdikiams paprastai pasireiškia nuo trijų iki šešių mėnesių amžiaus, o tai dažnai sutampa su papildomo maisto įvedimu. Atopinis dermatitas kūdikiui gali pasireikšti netgi nuo 2-3 mėnesių amžiaus. Ligą išprovokuoti gali papildomo maisto įvedimas ar tam tikrų maisto produktų vartojimas, pavyzdžiui, šokoladas, medus, citrusiniai vaisiai ir kt. Atopinio dermatito simptomai yra įvairūs ir gali skirtis priklausomai nuo amžiaus bei individualių veiksnių. Dažniausi simptomai yra stiprus niežėjimas (ypač nakties metu), sausumas ir odos paraudimas. Oda gali imti pleiskanoti, tapti šiurkšti, be to, gali atsirasti įtrūkimai. Dažnai atsiranda bėrimai (mažos iškilusios pūslelės), kuriuos kasant gali ištekėti skystis. Nuo kasymosi oda tampa itin jautri bei gali atsirasti patinimai. Pažeistos sritys dažniausiai būna ant veido ir kaklo bei alkūnių ir kelių odos raukšlėse. Tačiau pažeidimai gali atsirasti ir kitose srityse, pavyzdžiui, ant riešų, kulkšnių ar odos klostėje tarp šlaunies ir sėdmenų, taip pat zoną aplink akis. Neretai atopinis dermatitas paveikia didelius odos plotus.
Atopinis dermatitas yra lėtinė liga, pasireiškianti nuolatiniu odos niežuliu, sausumu ir uždegiminiais procesais: paraudimu, patinimu, žaizdelėmis. Neurodermitas prasideda odos niežuliu. Ją nusikasius gali pasireikšti tik dar stipresnis niežulys. Galų gale kasytis pradedama tiesiog iš įpročio. Nuolatinis odos kasymas gali sukelti atviras opas ir įtrūkimus. Lėtinis niežulys, odos pleiskanojimas. Atopiniam dermatitui būdingas stiprus ir intensyvus niežulys (ypač naktį), sausa oda, paūmėjimai / palengvėjimai ir odos bėrimai. Oda - didžiausias mūsų organizmo organas, atliekantis itin svarbią barjerinę, apsauginę funkciją. Sveika oda nesunkiai apsaugo mus nuo kenksmingų ar pavojingų aplinkos veiksnių, tokių kaip nepalankus oras, cheminės medžiagos, pavojingų infekcijų sukėlėjai. Atopiniu dermatitu sergančių žmonių oda nustoja atlikti apsauginę barjerinę funkciją - oda tampa pralaidi įvairioms bakterijoms bei mikroorganizmams, aplinkoje esantiems alergenams, tokiems kaip žiedadulkės, namų dulkių erkės ir kt. Sergant atopiniu dermatitu taip pat padidėja vandens pasišalinimas iš gilesnių odos sluoksnių, ko pasekoje odą nuolat niežti bei jaučiamas tempimo jausmas. Sergančiųjų atopiniu dermatitu oda visa būna pažeista, net jei iš pažiūros kai kurie odos plotai ir atrodo sveiki. Ant odos atsiranda pleiskanojantys, paraudę, niežulį sukeliantys plotai, kuriuos nusikasius pastebimi žaizdelės bei šašai. Dėl kasymosi uždegiminis odos procesas stiprėja, niežėjimas dar labiau intensyvėja, prasideda užburtas niežėjimo ir kasymosi ratas.
Atopinis dermatitas yra plačiai paplitusi liga, kuri pasireiškia 5-20% pasaulio populiacijos. Atopinis dermatitas diagnozuojama net 20% visų vaikų. Dauguma vaikų su amžiumi šią ligą išauga. Visgi negalima teigti, kad atopinis dermatitas suaugusiems - neaktualus. Liga diagnozuojama 2-10% visų suaugusiųjų. Atopinis dermatitas kūdikių atopinis dermatitas pasireiškia vaikams iki 2 metų amžiaus, bėrimai - paraudimas, pleiskanojimas, papulės, šlapiuojančios plokštelės, šašai, dažniausiai atsiranda skruostų, galvos, kaklo odoje, galūnių tiesiamuosiuose paviršiuose ir liemens srityje, vystyklų sritis dažniausiai lieka nepažeista. Vaikystės atopinis dermatitas, pasireiškiantis vaikams nuo 2 iki 12 metų amžiaus, dažniausiai pažeidžia pakinklių ir alkūnių linkius, odą aplink lūpas ar akis. Šios atopinio dermatito formos metu gali pasireikšti ūminiai bėrimai, tokie kaip paraudimas, papulės, šlapiavimas, tačiau neretai odos sausumas tampa ryškesnis ir atsiranda lėtinių pokyčių, tokių kaip odos sustorėjimas, nukasymai ir šašai. Paauglių ir suaugusiųjų atopinis dermatitas dažniausiai paveikia veido, vokų, kaklo ir lenkiamuosius galūnių paviršius, būdinga sausoji atopinio dermatito forma - odos sustorėjimas, pleiskanojimas, sausos raudonos papulės, nukasymai, šašai, hiperpigmentacija, tačiau kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir šlapiavimas. Dažni lėtinės rankų egzemos, veido ir akių vokų dermatito atvejai.
Svarbu, kad vystyklų sritis paprastai liktų nepaveikta bėrimo. Gelsvos kūdikio galvos odos pleiskanos tėvų dažnai painiojamos su atopiniu dermatitu, nors dažniausiai tai yra seborėjinis dermatitas arba lopšio kepurėlė. Ligai progresuojant į lėtinę formą, keičiasi jos išvaizda ir lokalizacija. Uždegimas sausėja, oda sustorėja, ryškėja odos raštas. Tipinės sritys yra alkūnių ir kelių vidiniai paviršiai, rankų ir kojų sąnariai, taip pat kaklas ir sritis aplink akis. Paaugliams dermatito apraiškos gali būti panašios į jaunesnių vaikų, lokalizuotos sąnarių ertmėse. Tačiau delnų ir (arba) padų dermatitas dažnai yra specifinė problema, galinti smarkiai paveikti kasdienę veiklą ir gyvenimo kokybę.
Diagnostika
Tikslią diagnozę nustatyti gali tik gydytojas, remdamasis požymiais ir paciento nusiskundimais. Tėvai turėtų apsilankyti pas vaikų dermatologą, pastebėjus pirmuosius įtartinus požymius, kurie gali rodyti atopinį dermatitą. Laiku ir tiksliai nustatyta diagnozė yra sėkmingos ligos kontrolės pagrindas. Konsultacijos metu specialistas nepirma atlieka ir paskiria reikiamus tyrimus, kurie padeda nustatyti diagnozę, bet ir parengia individualų gydymo bei odos priežiūros planą. Tai apima tiek ūminių simptomų mažinimą, tiek ilgalaikę ligos kontrolės strategiją. Nors atopinis dermatitas yra dažna problema, vaikų odai būdingi ir daugybė kitų rūšių bėrimų, kurių priežastys ir būtini veiksmai gali labai skirtis. Kelias į teisingą diagnozę prasideda nuo atviro pokalbio ir pasitikėjimo tarp gydytojo ir tėvų. Specialistui svarbu žinoti, kada ir kaip atsirado pirmieji nusiskundimai, kas juos gali sustiprinti ir ar panašių sveikatos problemų, tokių kaip alergijos ar astma, nėra ir kitiems šeimos nariams. Po šio išsamaus pokalbio, arba anamnezės surinkimo, atidžiai apžiūrima vaiko oda. Dermatoskopo pagalba gydytojas gali išsamiai ištirti odos paviršiaus struktūras ir kraujagyslių struktūrą, kad atmestų psoriazę, grybelines infekcijas ar kitas odos ligas, kurių ankstyvos apraiškos kartais gali priminti egzemą. Prireikus gali būti skiriami ir vaistai.
Specialistas taip pat gali skirti laboratorinius kraujo tyrimus. Specialūs tyrimai taip pat gali padėti nustatyti konkrečius alergenus. Dažniausiai tai yra tam tikro maisto grupės, vaistai, buitinė chemija, dulkės ar žiedadulkės. Jei įtariama alergija, būtini išsamesni tyrimai. Maisto alergijos diagnozė susideda iš dviejų etapų: nustatomas įsijautrinimas ir patvirtinama, ar šis įsijautrinimas yra kliniškai reikšmingas. Pvz.: maisto alergija yra mažai tikėtina, jei oda išlieka švari laikantis įprastos dietos. Tačiau, jei atopinio dermatito paūmėjimas susijęs su konkrečiais maisto produktais, būtinas išsamesnis tyrimas. Alergija maistui nustatoma remiantis odos dūrio ar lopo testais, molekuliniais alergologiniais tyrimais, ligos istorija bei provokaciniais mėginiais. Odos dūrio mėginiai ir molekulininiai alergologiniai tyrimai gali atskleisti greito tipo alergines reakcijas ir nustatyti jautrumą maisto ir įkvepiamiems alergenams. Odos lopo testai padeda atskleisti lėto tipo alergines reakcijas. Jie leidžia nustatyti alergijas maisto produktams, metalams, kosmetikai ir buitiniams chemikalams.
Gydymas ir priežiūra
Gydymo metodas: Terapijos pagrindas - reguliarus odos drėkinimas, provokuojančių veiksnių pašalinimas ir vietinių preparatų skyrimas paūmėjimų metu. Deja, tėvai turi žinoti, kad atopinio dermatito gydymas dažnai yra ilgalaikis procesas ir apima ilgalaikius odos priežiūros įpročių bei rutinos pokyčius. Atopinis dermatitas yra kompleksinis. Jo tikslas - suvaldyti ligos simptomus. Tad viena iš svarbiausių užduočių yra vengti kontakto su alergenais, kadangi dažniausiai liga atsinaujina dėl tam tikrų maisto produktų vartojimo ar kitų išorinių alergenų poveikio. Tad būtina visiškai atsisakyti maisto produktų, kurie sukelia odos uždegimą bei vengti kitų išorinių dirgiklių kurie skatina ligos paūmėjimą. Taip pat labai svarbu vengti streso, kadangi šis taip pat gali provokuoti ligos paūmėjimą.
Reguliarus odos drėkinimas: Vaiko odą reikia reguliariai drėkinti ir maitinti, bent 2-3 kartus per dieną, specialiais kremais ir balzamais (emolientais), kurių galima įsigyti vaistinėse. Žmonės su šia diagnoze turi atidžiau stebėti savo odos būklę. Rekomenduojama nustoti naudoti įprastą muilą ir pakeisti jį švelniais hipoalerginiais kosmetikos produktais, kurių pH yra neutralus, be kvapiųjų medžiagų ir dažiklių. Kasdienei priežiūrai reikėtų naudoti specialius emolientus. Šios priemonės skirtos žmonėms, sergantiems atopiniu dermatitu ir kitomis odos ligomis. Emolientus galima naudoti tiek paūmėjimo, tiek remisijos metu. Jie minkština ir drėkina odą bei atkuria natūralų apsauginį barjerą. Svarbiausias tikslas gydant atopinį dermatitą - tiksli ligos kontrolė. Nepakeičiamas pagalbininkas jei Jus ar Jūsų mažylį vargina atopinis dermatitas tepalas, tinkantis Jūsų individualiu atveju. Sveika oda padeda kūnui išlaikyti drėgmę ir apsisaugoti nuo bakterijų, dirgiklių ir alergenų. Atopinis dermatitas siejamas su depresija ir nerimu. Gausiai ištepti kūną drėkinančiu kremu. Po maudynių iškart (ne vėliau nei 3 min. po prausimosi) patepti drėkinamuoju kremu (emolientu). Sergant atopiniu dermatitu labai svarbu nuolat drėkinti odą bei atkurti jos natūralų apsauginį barjerą. Vaistus tepti prieš drėkinamąjį kremą. Jei gydytojas paskyrė vaistų (tepalų), tepti juos taip, kaip nurodė.
Tinkamas maudymasis: Maudymasis vonioje ar duše neturėtų trukti ilgiau nei 5-10 minučių, naudojant šiltą, bet ne karštą vandenį. Naudokite šielnius, be muilo, be kvapiklių valiklius, kurių pH yra neutralus ir kuriuose yra maitinamųjų, drėkinamųjų ingredientų. Sergantiems atopine egzema rekomenduojama praustis kartą per dieną vėsiu vandeniu. Maudytis reikėtų ne ilgiau nei 10-15 minučių. Geriau rinktis dušą, o ne vonią. Tik švelnių muilų ir prausiklių naudojimas. Sergantiems atopiniu dermatitu, prausiantis patariama naudoti tik švelnius muilus ir prausiklius. Atsargus odos šluostymas. Gausus vandens vartojimas. Oro drėkintuvo naudojimas. Jeigu namų oras yra sausas, galima naudoti drėkintuvą. Tai ypač aktualu prasidėjus šildymo sezonui. Geriausia namuose palaikyti maždaug 70 proc. Tinkamos oro temperatūros palaikymas.
Vaistinis gydymas: Ligai paūmėjus, kai atsiranda stiprus uždegimas ir niežulys, vien kasdienės priežiūros nepakanka. Tokiais atvejais gydytojas skiria vietinio poveikio vaistus, kurie dažniausiai yra kremai/tepalai, kurių sudėtyje yra kortikosteroidų arba kalcineurino inhibitorių, kad greitai ir veiksmingai nuslopintų uždegimą ir sumažintų niežulį. Gydytojas parinks tinkamą vaisto stiprumą, atsižvelgdamas į vaiko amžių, uždegimo sunkumą ir kūno plotą, nes, pavyzdžiui, veido odai naudojamos silpnesnės koncentracijos. Siekiant sumažinti varginantį niežulį, kuris ypač trikdo miegą, taip pat gali būti skiriami trumpalaikiai geriamieji antihistamininiai vaistai. Jei įrodyta alergija, gali tekti kontroliuoti mitybą ir kasdienius įpročius, taip pat kasdien vartoti antihistamininius vaistus; kai kuriais atvejais alergologas gali atlikti desensibilizacijos terapiją.
Jei ligos forma yra pakankamai lengva - taikomas vietinis gydymas, kurio metu turi būti naudojamas specialus tepalas nuo dermatito, kuris palengvina nemalonius pojūčius, minkština ir atkuria odą. Taip pat gali būti skiriamas ir hormoninis tepalas nuo dermatito. Tačiau tokį tepalą gali paskirti tik gydytojas. Viena vertus hormoninis tepalas nuo dermatito efektyviai pašalina ligos simptomus, bet kita vertus, jis gali sukelti daugybę šalutinių poveikių. Todėl taikant hormoninį gydymą be galo svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų ir naudoti tepalą tiksliai pagal nurodymus. Hormoniniai tepalai skiriami trumpais kursais. Tačiau jei ligos forma sunkesnė - gali būti skiriami geriamieji vaistai, kurie gali būti skirtingo poveikio. Jie gali slopinti niežulį ir uždegimą, gydyti prasidėjusią infekciją ar skatinti negyvų odos ląstelių pasišalinimą. Gydymas vaistais taip pat taikomas pacientams, kuriuos lydi rimti miego sutrikimai, dėl itin stipraus niežėjimo.
Taip pat svarbu užtikrinti tinkamą odos priežiūrą. Kasdien prausdamiesi po dušu, nenaudokite per karšto vandens bei šiurkščios kempinės, kadangi tai sudirgins jautrią odą ir gali sukelti ligos paūmėjimą. Po higienos procedūrų odą reikia kruopščiai nusausinti minkštu rankšluosčiu ir užtepti drėkinančias ir maitinančias odos priežiūros priemones. Visi namų ūkio darbai turi būti atliekami mūvint apsaugines pirštines. Geriau nenaudoti šiurkščių buitinių priemonių, kurios gali dirginti odą ir kvėpavimo takus. Taip pat svarbu pasirūpinti ir tinkama mityba. Ji turi būti sveika ir subalansuota.
Odos drėkinimas sergant atopiniu dermatitu
Dermatitas ant veido, rankų ar kitų kūno vietų ne tik sukelia estetinį diskomfortą, bet ir lėtai gyja. „Antėja laboratorija“ gydytojai alergologai-klinikiniai imunologai gali padėti atrasti tinkamiausias odos priežiūros ir higienos priemones atopinės egzemos simptomams sušvelninti ir suvaldyti. Sveika oda padeda kūnui išlaikyti drėgmę ir apsisaugoti nuo bakterijų, dirgiklių ir alergenų. Jeigu pastebėjote nemalonius dermatito simptomus, nedvejodami kreipkitės į gydytojus. Jeigu Jums pasireiškė odos sausumas, niežulys ar kiti dermatito simptomai, apsilankykite „Antėja laboratorija“.
Jums nereikia vieniems spręsti atopinio dermatito sukeltų problemų, ypač jei dabartinis gydymas nepadeda. Mūsų patyrę dermatologai Rygoje, „Adoria“ sveikatos ir grožio centre, Čaka gatvėje 70-3, padės Jums rasti geriausią sprendimą, atlikdami tikslią diagnozę ir pritaikydami individualią terapiją. Registruokitės savo srities profesionalų, suaugusiųjų ir vaikų ligų gydytojų konsultacijoms Vilniuje. „ImunoTera“ klinikos alergologai Vilniuje konsultuoja tiek vaikus, tiek suaugusiuosius, sergančius atopiniu dermatitu. Jei įtariate, kad Jūsų ar Jūsų vaiko atopinį dermatitą sustiprina alergija maistui ar aplinkai, pasitarkite su „ImunoTera“ klinikos alergologais ir klinikiniais imunologais Vilniuje.
tags: #atopinis #dermatitas #zindomam #kudikiui
