Atopinis dermatitas, dažnai vadinamas atopine egzema, yra viena iš labiausiai paplitusių lėtinių odos ligų vaikystėje, kuria serga vis daugiau kūdikių visame pasaulyje. Tai lėtinė, linkusi kartotis uždegiminė odos liga, kurios pagrindiniai simptomai (požymiai) yra odos bėrimai, sausėjimas, niežėjimas. Atopiniu dermatitu serga 15-20 proc. vaikų ir tik 1-3 proc. suaugusiųjų. Tai ne tik fizinis, bet ir emocinis iššūkis tiek vaikui, tiek visai šeimai, todėl ypač svarbu anksti atpažinti ligą ir imtis tinkamų veiksmų.
Pirmieji kūdikių atopinio dermatito požymiai paprastai pasireiškia apie 2-3 kūdikio gyvenimo mėnesį. Pirmieji atopinio dermatito požymiai kūdikiams paprastai pasireiškia nuo trijų iki šešių mėnesių amžiaus, o tai dažnai sutampa su papildomo maisto įvedimu. Jeigu vaikui išbėrė skruostus, kaklą, rankas ar kojas - nedelskite apsilankyti pas gydytoją. Tai gali būti atopinio dermatito požymis. Pagrindinis atopinio dermatito simptomas - sausas, pleiskanojantis, paraudęs odos bėrimas. Dermatitui ūmėjant, raudonis gali virsti šerpetojančiomis, šlapiuojančiomis dėmelėmis. Labiausiai kamuojantis atopinio dermatito požymis yra intensyvus niežulys, dėl kurio dar labiau žalojama išsausėjusi ir išberta odelė.
Atopinis dermatitas yra lėtinė, recidyvuojanti uždegiminė odos liga, pasireiškianti paūmėjimo ir remisijos arba visiško išnykimo periodais. Atopinis dermatitas yra nenuspėjama liga. Tai lėtinis odos uždegimas, kuriam būdingi atkryčiai: atoslūgių periodus keičia paūmėjimai. Šiai ligai būdingi besikaitaliojantys paūmėjimų ir atoslūgių laikotarpiai. Atopiniu maršas padeda apibūdinti natūralų alerginių ligų progresavimą nuo kūdikystės iki pilnametystės.
Atopinis maršas ir jo etapai
Atopinis maršas apibūdina natūralų alerginių ligų progresavimą nuo kūdikystės iki pilnametystės. Jis gali būti skirstomas į etapus:
- 1 etapas - nuo gimimo iki 1 metų.
- 2 etapas - 1-3 metai. Pasireiškia maisto alergijos.
- 3 etapas - 4-6 metai.
- 4 etapas - 5-7 metai.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Šią ligą, visų pirma, lemia genetinis paveldimumas. Dauguma vaikų atopinį dermatitą „išauga“ iki antrojo gimtadienio, kitiems tenka su šia liga gyventi visą likusį gyvenimą. Vaikams, sergantiems atopiniu dermatitu, būdingas sutrikęs odos barjerinis veikimas - oda negali efektyviai išlaikyti drėgmės ir apsaugoti organizmo nuo aplinkos dirgiklių ir alergenų. Šis paveldimas polinkis sukuria situaciją, kai vaiko organizmas stipriau reaguoja į įvairius išorinius dirgiklius, kurie nesukeltų problemų sveikai odai. Nors pagrindas yra genetinis, ligos eigai ir protrūkiams didelę įtaką daro įvairūs aplinkos veiksniai arba veiksniai.
Pagrindiniai rizikos veiksniai:
- Genetinis polinkis: Gerokai didesnę riziką pasireikšti atopiniam maršui turės vaikai, kurių vienas ar abu tėvai serga būdingomis alerginėmis ligomis: atopiniu dermatitu, alerginiu rinitu, astma, turi alergijų maistui.
- Odos barjero pažeidimai: Atopinis dermatitas ir kitos egzemos formos, o taip pat ir įvairios užkrečiamosios odos ligos, nudegimai, iššutimai ir pan. pažeidžia odos barjerą. Esant pažeistam odos barjerui oda greičiau netenka drėgmės, išsausėja, atsiranda įtrūkimų, odą tempia ir niežti, tad vaikas kasosi ir pažeidimų dar padaugėja, per pažeistą odos barjerą į organizmą lengviau patenka alergenai ir mikrobai. Odos barjero pažeidimai yra laikomi tiesiausiu keliu į atopinį maršą.
- Imuninės sistemos ypatumai: Į alergijas linkusių žmonių organizmas į įprastus aplinkos dirgiklius reaguoja stipriau.
- Aplinkos veiksniai: namų dulkių erkės, žiedadulkės, oro tarša, tabako dūmai ir kt. Svarbu suprasti, kad aplinkos veiksniai ne sukelia, bet skatina atopinio maršo vystymąsi.
- Mikrobiotos pokyčiai: Tyrėjai analizuoja egzemos, maisto alergijų ir astmos priežastis bei atranda, kad jų prevencijai gali būti taikomi tam tikri gydymo būdai ir medicininės intervencijos.
Statistikos duomenimis, maždaug iki 35-50 % vaikų, sergančių atopiniu dermatitu (viena iš dažniausių egzemos formų), gali išsivystyti astma, o apie 30 % - alergija maistui, o alerginės slogos išsivystymo rizika yra kiek mažesnė. Viename tyrime nustatyta, kad daugiau nei trečdaliui vaikų ir paauglių, ypač alergiškų karvių pienui, žemės riešutams ir kiaušiniams, išsivystė alerginis rinitas. Nustatytas stiprus ryšys tarp nutukimo ir astmos, nepriklausomai nuo alergijų progresavimo.
Ligos apraiškos ir simptomai
Atopiniu dermatitu sergant atopiniu dermatitu, pažeidžiamas odos apsauginis barjeras, tad padidėja infekcijų rizika, taip pat kenksmingos medžiagos lengviau prasiskverbia pro išorinį odos sluoksnį. Alergenai, patekę per odą, provokuoja imuninę sistemą, o nuolatinis jos įsiaudrinimas ilgainiui gali lemti maisto alergijas, rinitą, astmą.
Klinikinis vaizdas keičiasi ligai progresuojant nuo ūminės fazės kūdikystėje iki lėtesnės, sausesnės formos vėlesnėje vaikystėje. Šiame amžiuje uždegimas dažniausiai pažeidžia veidą (ypač skruostus ir kaktą), galvos odą, taip pat rankų ir kelių sąnarių išorinius arba lenkiamuosius paviršius. Svarbu, kad vystyklų sritis paprastai liktų nepaveikta bėrimo. Gelsvos kūdikio galvos odos pleiskanos tėvų dažnai painiojamos su atopiniu dermatitu, nors dažniausiai tai yra seborėjinis dermatitas arba lopšio kepurėlė. Ligai progresuojant į lėtinę formą, keičiasi jos išvaizda ir lokalizacija. Uždegimas sausėja, oda sustorėja, ryškėja odos raštas. Tipinės sritys yra alkūnių ir kelių vidiniai paviršiai, rankų ir kojų sąnariai, taip pat kaklas ir sritis aplink akis. Paaugliams dermatito apraiškos gali būti panašios į jaunesnių vaikų, lokalizuotos sąnarių ertmėse. Tačiau delnų ir (arba) padų dermatitas dažnai yra specifinė problema, galinti smarkiai paveikti kasdienę veiklą ir gyvenimo kokybę.
Kasymasis sustiprina odos niežulį, o niežulys dar labiau skatina kasymąsi, taip sukuriant „užburtą ratą“. Atopinis dermatitas labai nualina vaiko odelę. Jos barjerinė funkcija susilpnėja, todėl greičiau praranda drėgmę ir išsausėja.
Tėvų klaidos ir svarbiausi priežiūros principai
Dažniausios tėvų, auginančių atopiniu dermatitu sergančius vaikus, klaidos - nesubalansuota vaiko mityba, nereguliarus odos drėkinimas ir neteisingas hormoninių vaistų vartojimas. „Pagrindinė klaida, susijusi su neteisinga mityba, yra per ankstyvas ir per greitas papildomų produktų įtraukimas į vaiko valgiaraštį.
Tinkama odos priežiūra:
- Reguliarus drėkinimas: Vaiko odą reikia reguliariai drėkinti ir maitinti, bent 2-3 kartus per dieną, specialiais kremais ir balzamais (emolientais), kurių galima įsigyti vaistinėse. Po maudynių iškart (ne vėliau nei 3 min. po prausimosi) patepti drėkinamuoju kremu (emolientu).
- Tinkamas skalbimas: Maudymasis vonioje ar duše neturėtų trukti ilgiau nei 5-10 minučių, naudojant šiltą, bet ne karštą vandenį. Naudokite švelnius, be muilo, be kvapiklių valiklius, kurių pH yra neutralus ir kuriuose yra maitinamųjų, drėkinamųjų ingredientų.
- Vaistų vartojimas: Jei gydytojas paskyrė vaistų (tepalų), tepti juos taip, kaip nurodė. Vaistus tepti prieš drėkinamąjį kremą.
„Sergančius atopiniu dermatitu vaikus reikėtų maudyti dažniau nei įprastą, bet ne kiekvieną dieną. Geriausiai - 3 kartus per savaitę, vasarą galima ir dažniau. Svarbiausia, laikytis „3 minučių taisyklės” - išmaudžius vaiką, kūną būtina patepti emolientais per 3 minutes, kad oda spėtų sugerti drėgmę. Emolientai kūdikiams turėtų būti parenkami pasikonsultavus su gydytoju ir atsižvelgiant į vaiko amžių bei ligos stadiją”.
100 proc. alergologų veiksmingiausia atopinio dermatito gydymo ir odos priežiūros priemone nurodė nuolatinį emolientų naudojimą. Šiai nuomonei pritarė 87 proc. dermatologų.
Kada kreiptis į specialistą?
Tėvai turėtų apsilankyti pas vaikų dermatologą, pastebėjus pirmuosius įtartinus požymius, kurie gali rodyti atopinį dermatitą. Laiku ir tiksliai nustatyta diagnozė yra sėkmingos ligos kontrolės pagrindas. Konsultacijos metu specialistas ne tik atlieka ir paskiria reikiamus tyrimus, kurie padeda nustatyti diagnozę, bet ir parengia individualų gydymo bei odos priežiūros planą. Tai apima tiek ūminių simptomų mažinimą, tiek ilgalaikę ligos kontrolės strategiją.
Daugiausiai, 44 proc., gydytojų nurodė, kad įtariant vaikui atopinį dermatitą pirmiausia reikėtų kreiptis į dermatologą, 25 proc. nurodė šeimos gydytoją, 13 proc..
Paūmėjus atopiniam dermatitui paprasčiausio drėkinimo emolientais gali nepakakti, tad reikėtų neuždelsti ir kreiptis į gydytoją. Jeigu atopinio dermatito paūmėjimai dažni ir juos sunku suvaldyti, tikslinga pasitarti su gydytoju dėl papildomų kraujo tyrimų.
Odos drėkinimas sergant atopiniu dermatitu
Mityba ir jos svarba
Nors jokios konkrečios dietos ar maisto produktai negali visiškai apsaugoti nuo egzemos, naujausi mokslinai tyrimai rodo, kad tinkama nėščiųjų mityba gali sumažinti egzemos, maisto alergijų, alerginės slogos ir astmos išsivystymo riziką vaikeliui. Yra tyrimų, kuriuose patvirtinta, kad mamoms nėštumo metu, ypač pirmąjį trimestrą, vartojant žemės riešutų ir jų produktų taip pat sumažėja šios alergijos rizika vaikeliui. Yra įrodymų, kad astmos riziką gali sumažinti ir reguliarus kūdikio žindymas pirmaisiais gyvenimo metais. Tad kūdikiams nuo 4-6 mėn. amžiaus reikėtų duoti maisto produktų, kurių sudėtyje yra žemės riešutų.
67 proc. alergologų tarp svarbiausių požymių įtraukė ir alergiją maisto produktams.
Aplinkos veiksnių valdymas
Venkite šienligę ir astmą provokuojančių veiksnių: tai žiedadulkės, pelėsiai, dulkių erkutės, oro tarša, tabako dūmai ir kt. Dar vienas būdas išvengti odos problemų - reguliariai drėkinti patalpų orą. Jei namuose oras sausas, rekomenduojama įsigyti drėkintuvą, taip pat kūdikio kambaryje palaikyti optimalią drėgmę ir temperatūrą.
Gydymo metu siekiant padidinti toleranciją tam tikriems alergenams ir sušvelninti simptomus pacientams skiriamos mažos alergeno dozės. Specifinė alergenų imunoterapija veikia ir alergijos atsiradimo priežastį, o baigus gydymą užtikrina ilgalaikį poveikį.
tags: #atopinis #dermatitas #tevu #darzelis
