Atopinis dermatitas, dar kitaip vadinamas atopine egzema arba neurodermitu, yra lėtinė uždegiminė odos liga, pasireiškianti nuolatiniu odos niežuliu, sausumu ir uždegiminiais procesais: paraudimu, patinimu, žaizdelėmis. Dažniausiai ji prasideda vaikystėje iki 5 metų amžiaus, tačiau gali atsirasti ir suaugusiems. Atopinis dermatitas kūdikiui gali pasireikšti netgi nuo 2-3 mėnesių amžiaus. Atopinė egzema suaugusiems dažniausiai pažeidžia alkūnių ir kelių raukšlių odą, kaklą, veidą, kartais - zonas aplink akis. Jeigu pastebėjote nemalonius dermatito simptomus, nedvejodami kreipkitės į gydytojus.

Sveika oda padeda kūnui išlaikyti drėgmę ir apsisaugoti nuo bakterijų, dirgiklių ir alergenų. Neurodermitas paprastai yra susijęs su genų kitimu, kuris turi įtakos odos gebėjimui suteikti tokią apsaugą. Vienos priežasties, sukeliančios kūdikių atopinį dermatitą, nėra: jį gali lemti genetiniai, imuniniai ir aplinkos veiksniai. Apskritai, dažnai nerandama aiškaus atsakymo, kuris veiksnys turėjo lemiamos reikšmės atopiniam dermatitui atsirasti. Genetiškai atopinį dermatitą gali paveldėti kūdikiai, kurių seneliai ar tėvai vaikystėje sirgo šia liga. Jei vienas iš tėvų juo sirgo, didelė tikimybė, kad vaikas paveldės tą pačią ligą. Tuomet genetiškai perduodama filagrino geno mutacija, kuri lemia padidintą odos pralaidumą, odos sausumą, taip pat reikšmės gali turėti ir kiti genai.

Atopinis dermatitas yra gana dažna kūdikių tarpe odos liga. Statistika rodo, kad nuo jos kenčia net ketvirtadalis šalies kūdikių. Su didžiausia šios ligos atsiradimo tikimybe susiduria maži (iki 5 metų amžiaus) vaikai arba kūdikiai. Pirmieji šios ligos simptomai gali pasireikšti ką tik gimusiam, 1 - 3 mėn. amžiaus kūdikiui. Tokiu atveju, egzemos požymiai dažniausiai pastebimi skruostų arba galvos odos srityje. Įprastai šia liga kūdikiai serga dėl genetinio polinkio. Kūdikis, kurio šeimoje buvo atopinio dermatito susirgimų atvejų susiduria su ženkliai didesne egzemos tikimybe, nei kūdikis, kurio artimoje aplinkoje tokių susirgimų nebuvo užfiksuota.

Pagrindiniai atopinio dermatito požymiai

Pagrindiniai atopinio dermatito požymiai - stiprus niežulys, išsausėjusi oda, bėrimai, paraudimai su odos šlapiavimu. Jie atsiranda ant mažylio kaktos, skruostų, ausų kaušelių, taip pat galūnių. Kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingi atopinio dermatito simptomai. Simptomų pobūdis priklauso nuo paciento amžiaus, ligos sudėtingumo ir kitų veiksnių. Dažniausiai odos pažeidimai atsiranda kelių, alkūnių, veido ir kaklo srityse. Vis tik, kartais uždegiminės sritys yra visiškai kitos. Rečiau, tačiau tikrai pasitaiko atvejų, kai pažeidimai atsiranda akių zonoje, ant riešų, kulkšnių ar bet kurioje kitoje kūno srityje. Dažniausiai egzemą lydi šie simptomai:

• Sausa, trūkinėjanti oda;
• Reguliariai pasireiškiantis odos niežulys, ypač sustiprėjantis nakties metu;
• Kitokį atspalvį įgavusi, paraudusi oda;
• Nenatūraliai šiurkšti oda;
• Pleiskanojanti oda;
• Bėrimai tam tikrose kūno dalyse;
• Ant odos atsiradusios, skystį išliejančios pūslės.

Norint išvengti ar sumažinti atopinio dermatito simptomus, gydytojai pataria atkreipti dėmesį į odos priežiūrą.

Atopinis dermatitas: priežastys ir provokuojantys veiksniai

Dažniausiai atopinis dermatitas atsiranda dėl genetinių priežasčių. Natūraliai, sveiko žmogaus oda geba palaikyti optimalų drėgmės balansą. Oda tinkamai atlieka savo funkcijas ir efektyviai atsispiria bakterijoms, alergenams bei kitiems dirgikliams. Atopiniu dermatitu sergantys žmonės susiduria su sutrikusiomis odos funkcijomis, dėl kurių oda praranda drėgmę ir atsparumo bakterijoms savybes. Kaip tik todėl, pirmieji šios ligos simptomai dažniausiai pasireiškia vaikystėje, nes dėl paveldimumo aplinkybės, ką tik gimusio kūdikio oda jau neatlieka barjerinės funkcijos ir tampa pralaidi bakterijoms.

Atopinio dermatito išsivystymą gali paskatinti ir imuninės sistemos sutrikimai. Puikiai funkcionuojanti imuninė sistema įprastai padeda kovoti su uždegiminiais procesais, virusais ir kitomis ligomis. Sutrikusi imuninės sistemos veikla gali sukelti odos uždegimus ir paskatinti egzemos atsiradimą.

Kartais atopinis dermatitas atsiranda ir dėl psichologinių priežasčių, pernelyg didelio streso, įtampos ir pan. Atopinės egzemos atsiradimo tikimybę gali padidinti ir aplinkos sąlygos. Būtent todėl atopinio dermatito paūmėjimas dažnai jaučiamas šaltaisiais metų sezonais arba ankstyvą pavasarį, kai naudojamos įvairios šildymo sistemos, dėl kurių patalpose vyrauja sausas oras.

Atopinį dermatitą gali sukelti ir tam tikri maisto alergenai, pavyzdžiui, pieno produktai, egzotiniai vaisiai, riešutai, jūros gėrybės ar žuvis. Egzemos atsiradimo riziką gali padidinti ir tam tikrų medikamentų vartojimas ar netinkamai pasirinktos higienos, skalbimo priemonės. Šią uždegiminę odos ligą gali sukelti ir namų aplinkoje ar ore esantys alergenai, tokie kaip žiedadulkės, pelėsis ar, pavyzdžiui, dulkių erkutės.

Ligos paūmėjimui įtakos gali turėti ir netinkama mityba, blogi higienos įpročiai, netinkamai pasirinktos higienos priemonės, kontaktas su aplinkoje esančiais alergenais.

Atopinis dermatitas kūdikiui: kada ir kodėl jis išsivysto?

Su didžiausia šios ligos atsiradimo tikimybe susiduria maži (iki 5 metų amžiaus) vaikai arba kūdikiai. Pirmieji šios ligos simptomai gali pasireikšti ką tik gimusiam, 1 - 3 mėn. amžiaus kūdikiui. Tokiu atveju, egzemos požymiai dažniausiai pastebimi skruostų arba galvos odos srityje. Įprastai šia liga kūdikiai serga dėl genetinio polinkio. Kūdikis, kurio šeimoje buvo atopinio dermatito susirgimų atvejų susiduria su ženkliai didesne egzemos tikimybe, nei kūdikis, kurio artimoje aplinkoje tokių susirgimų nebuvo užfiksuota.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių su atopiniu dermatitu gali susidurti neseniai gimęs kūdikis, kurio šeimoje nebuvo šios ligos susirgimų atvejų yra:

• Neteisinga mityba;
• Blogi higienos įpročiai;
• Netinkamai pasirinktos higienos priemonės;
• Kontaktas su aplinkoje esančiais alergenais.

Atopinis dermatitas: gydymas

Atopinio dermatito gydymo eiga priklauso nuo ligos sudėtingumo. Bet kuriuo atveju, tiek sergant lengvesne, tiek susiduriant su sunkesne ligos forma, atopiniu dermatitu sergantis žmogus turi slopinti pasireiškiančius simptomus, tam, kad būtų išvengta ligos paūmėjimo. Visų pirma, žmogus turi vengti bet kokio sąlyčio su šios ligos progresavimą skatinančiais alergenais. Jis turi laikytis tam tikrų mitybos apribojimų ir visais būdais stengtis išvengti įvairių aplinkos dirgiklių.

Atopiniu dermatitu sergantis žmogus taip pat ypatingą dėmesį turi skirti odos priežiūrai, t.y. pasirinkti tinkamas odos priežiūros priemones, rūpintis nuolatiniu odos drėkinimu ir pan. Taisyklingai suformuoti gyvenimo įpročiai efektyviai užkerta kelią šios ligos progresavimui. Visgi, dažniausiai šiai ligai reikalingi kompleksiniai gydymo metodai.

Tepalas nuo atopinio dermatito

Jeigu pacientas susiduria su lengvesne atopinio dermatito forma, simptomams mažinti pasitelkiamos labiau prevencinio pobūdžio priemonės - specialūs kremai ir tepalai. Tokiu atveju naudojamas specialus tepalas nuo dermatito, kuris slopina diskomfortą sukeliančius pojūčius ir padeda atkurti odos elastingumo savybes. Jeigu tokia gydymo priemonė nėra veiksminga, gydytojas pacientui skiria hormoninį tepalą, kuris su ligos simptomais kovoja dar efektyviau. Visgi, tokia gydymo priemonė pacientams dažnai sukelia šalutinius poveikius, todėl tokį tepalą galima naudoti tik tam tikrą laikotarpį, griežtai laikantis gydytojų rekomendacijų.

Viena iš priemonių, kurią jums gali skirti gydytojas, tad kremas gali būti tikrai veiksminga priemonė nemaloniems simptomams slopinti. Pavyzdžiui, DEXERYL kremas atopinio dermatito, ichtiozės ir sausumo požymiams lengvinti gali padėti numalšinti nemalonius atopinio dermatito sukeliamus simptomus. Šio kremo sudėtyje esantis glicerolis padidina odos raginio sluoksnio elastingumą. Vazelinas ir skystasis parafinas veikia kaip emolientai ir padeda atkurti natūralų odos barjerą ir saugo odą nuo išsausėjimo. Šis kremas drėkina ir gerina odos barjerinę funkciją, gali padėti esant sudirgimui ir niežėjimui bei suteikia optimalią apsaugą. Nepalieka riebios plėvelės ir nelimpa, be to, jis yra puikiai toleruojamas. Dexeryl kremas/tepalas nuo dermatito tinka naudoti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Šis kremas yra be kvapiųjų medžiagų ir parabenų. Kremą reikia tepti plonu sluoksniu pažeistas veido ar kūno vietas 1-2 kartus per dieną, arba pagal poreikį (bet ne daugiau 6-ių kartų per dieną). Svarbu vengti zonos aplink akis.

Atopinis dermatitas: vaistai

Pacientams, kurie susiduria su sunkesne atopinio dermatito forma, gydytojai skiria vaistus, padedančius malšinti sudėtingesnius šios ligos požymius. Atopiniu dermatitu sergantiems pacientams gali būti skiriami skirtingų rūšių medikamentai. Gydytojas vaistus paskiria atsižvelgdamas į pacientui pasireiškiančius ligos simptomus.

Jei ligos forma yra pakankamai lengva - taikomas vietinis gydymas, kurio metu turi būti naudojamas specialus tepalas nuo dermatito, kuris palengvina nemalonius pojūčius, minkština ir atkuria odą. Taip pat gali būti skiriamas ir hormoninį tepalas nuo dermatito. Tačiau tokį tepalą gali paskirti tik gydytojas. Viena vertus hormoninis tepalas nuo dermatito efektyviai pašalina ligos simptomus, bet kita vertus, jis gali sukelti daugybę šalutinių poveikių. Todėl taikant hormoninį gydymą be galo svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų ir naudoti tepalą tiksliai pagal nurodymus. Hormoniniai tepalai skiriami trumpais kursais.

Tačiau jei ligos forma sunkesnė - gali būti skiriami geriamieji vaistai, kurie gali būti skirtingo poveikio. Jie gali slopinti niežulį ir uždegimą, gydyti prasidėjusią infekciją ar skatinti negyvų odos ląstelių pasišalinimą. Gydymas vaistais taip pat taikomas pacientams, kuriuos lydi rimti miego sutrikimai, dėl itin stipraus niežėjimo.

Atopinis dermatitas: prevencija

Nors atopinis dermatitas yra ilgalaikis sveikatos sutrikimas, tačiau tam tikrais veiksmais ir priemonėmis tikrai galima sumažinti šios ligos simptomus bei sustabdyti šios ligos progresavimą. Prevencinės priemonės, kurios padeda kovoti su šia uždegimine liga yra:

• Nuoseklus odos drėkinimas: Drėkinančių odos priemonių naudojimas bent du kartus per dieną padeda slopinti atopiniam dermatitui būdingus simptomus. Oda sausą odą bent du kartus per dieną būtina drėkinti kremu ar losjonu. Patariama tai daryti iš karto nusiprausus, kol oda dar drėgna.
• Natūralios sudėties higienos priemonių naudojimas: Atopiniu dermatitu sergantys žmonės turi naudoti ypatingai natūralios, švelnios sudėties higienos priemones, kurios nedirgina ir nesausina odos. Rekomenduojama nustoti naudoti įprastą muilą ir pakeisti jį švelniais hipoalerginiais kosmetikos produktais, kurių pH yra neutralus, be kvapiųjų medžiagų ir dažiklių.
• Ribota maudymosi trukmė ir švelnus odos nusausinimas: Sergant atopiniu dermatitu, maudymosi ritualus reikėtų atlikti dažnai, tačiau trumpai. Prausiantis, reikėtų naudoti ne karštą, o šiltą vandenį. Maudymosi trukmė neturėtų būti ilgesnė nei 10 min. Po prausimosi, odą reikia švelniai nusausinti ir sudrėkinti kremu. Maudytis reikėtų ne ilgiau kaip 15 minučių, o po maudynių baseine ar ežere svarbu itin kruopščiai nuplauti odą. Geriau rinktis dušą, o ne vonią.
• Dirgiklių, skatinančių atopinio dermatito paūmėjimą, vengimas: Atopiniu dermatitu sergantis žmogus turėtų vengti visų dirgiklių, kurie gali sukelti odos niežėjimą arba sausumą. Žiemos metu, reikia vengti sauso patalpų oro. Tokiu atveju rekomenduojama naudoti oro drėkintuvus. Taip pat reikia vengti žiedadulkių ir dulkių poveikio, streso, per didelio prakaitavimo ir pan. Egzema sergantis žmogus turėtų naudoti kuo natūralesne sudėtimi pasižyminčius skalbimo miltelius, ploviklius, valiklius ir kitas buities priemones.
• Tinkama apranga: Stenkitės, kad kūno ir veido oda nereaguotų su dirginančiais audiniais, tokiais kaip vilna. Rekomenduojama dėvėti drabužius, pagamintus iš natūralių audinių, kurie praleidžia orą.
• Tinkama mityba: Atopiniu dermatitu sergantis žmogus ypatingą dėmesį turi skirti ir savo mitybos įpročiams, nes piktnaudžiavimas tam tikrais maisto produktais tikrai gali paskatinti šios ligos paūmėjimą.
• Oro drėkintuvo naudojimas: Jeigu namų oras yra sausas, galima naudoti drėkintuvą. Tai ypač aktualu prasidėjus šildymo sezonui. Geriausia namuose palaikyti maždaug 70 proc.
• Tinkamos oro temperatūros palaikymas: Siekiant suvaldyti atopinį dermatitą, labai svarbu nustatyti, kas gali turėti įtakos jo paūmėjimui. Dažnai tai būna nuolatinis stresas ir įtampa. Atsipalaiduoti galima pačiais įvairiausiais būdais. Tam puikiai tinka masažas, sportas, joga, meditacija, spalvų, garsų ir šviesos terapija.

Atopinis dermatitas: ko nevalgyti?

Odos uždegimo paūmėjimą gali paskatinti ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Maisto produktai, kurių vartojimą atopiniu dermatitu sergantis žmogus tikrai turėtų riboti yra:

• Pienas ir visi pieno produktai;
• Pieno pagrindu pagaminti kūdikių mišiniai;
• Kiaušiniai;
• Sojos produktai;
• Kviečiai;
• Riešutai (ypatingai žemės riešutai);
• Žuvis;
• Jūros gėrybės;
• Ryžiai;
• Sezamo aliejus ir sėklos.

Lietuvoje dažniausiai kūdikiams alerginį atopinį dermatitą išprovokuoja karvės pienas, kiaušiniai ir kviečiai.

Į kokias komplikacijas gali peraugti atopinio dermatito bėrimas?

Negydomas atopinis dermatitas ir visiškai neslopinami šios ligos simptomai gali sukelti įvairias komplikacijas, tokias kaip:

• Odos pleiskanojimas ir suragėjimas. Jeigu atopinio dermatito simptomai nėra slopinami, pacientas ilgainiui susiduria su vis gausėjančiu odos bėrimu ir pleiskanojimu. Taip pat galima susidurti ilgalaikiu uždegimu, dėl kurio ilgainiui pasikeičia odos struktūra, kitaip tariant, ji suragėja.
• Papildomos sveikatos problemos. Jeigu atopinis dermatitas nėra kontroliuojamas, pacientui labai dažnai pasireiškia ir kitos ligos, tokios kaip šienligė ar astma.
• Miego sutrikimai. Dėl nuolatinio odos kasymosi poreikio, gali sutrikti miego režimas, dėl kurio pacientui išsivysto nemiga.
• Odos infekcijos. Pastovus odos kasymas gali sukelti atviras opas ir įtrūkimus.

Tam, kad atopinė egzema nesukeltų rimtų komplikacijų, ji privalo būti tinkamai gydoma. Todėl pastebėjus nerimą keliančius odos pakitimus ir pojūčius derėtų kreiptis į specialistus.

Atopinis dermatitas: tyrimai

Pastebėjus atopiniam dermatitui būdingus požymius, visų pirma reikėtų atlikti tam tikru tyrimus. Dažniausiai gydytojai rekomenduoja atlikti alergenų tyrimus, kurie padeda išsiaiškinti, kas yra atopinio dermatito sukėlėjai. Bene efektyviausiai atopinio dermatito atsiradimo priežastis leidžia nustatyti molekuliniai alergijos tyrimai. Šie tyrimai gydytojui padeda nustatyti tikslią ligos atsiradimo priežastį ir atlikti itin išsamią alergenų analizę.

Gydytojai alergologai atlieka alerginius tyrimus ir nustato, kam vaikas yra alergiškas. Juos reikėtų kas pusę metų pakartoti.

Sauskelnių dermatitas

Sauskelnių dermatitas - viena dažniausių odos problemų, su kuria susiduria naujagimių ir kūdikių tėveliai. Medicinos specialistai teigia, kad ši bėda gali kamuoti maždaug iki antrųjų vaikučio metų. Tai uždegiminė odos reakcija, kurią sukelia ilgas odos kontaktas su sauskelnėmis ir šlapimu, išmatomis. Tose vietose, kur oda buvo dengiama sauskelnių, atsiranda bėrimas, paraudimas (eritema), nedidelis patinimas. Taip pat gali pasireikšti odos niežulys ar deginantis pojūtis, dėl kurio kūdikis gali jausti diskomfortą ar skausmą.

Liga yra lengvai kontroliuojama, išgydoma, jei yra laikomasi pagrindinių profilaktikos ir gydymo priemonių. Priešingu atveju sauskelnių dermatitas, jo simptomai gali komplikuotis, t. y. atsirasti ryški eritema, susiformuoti pūslės, opos, net gali kilti infekcija. Pasireiškus infekcijai pagal ligos sukėlėją gydytojas skiria vaistinius preparatus: antibiotikus, priešgrybelinius vaistus ar vietinius kortikosteroidus.

Tinkama odos priežiūra užkerta kelią sauskelnių dermatito atsiradimui. Pagrindinė priemonė, naudojama sauskelnių dermatito tiek profilaktikai, tiek gydymui, - barjerinis kremas. Tačiau jis puikiai tinka ir suaugusiųjų odos sudirgimams nuraminti. Dažnai odos sudirgimai suaugusiems atsiranda ir dėl šlapimo nelaikymo.

Kaip prižiūrėti odą, sergant sauskelnių dermatitu?

• Reguliariai keiskite sauskelnes. Atminkite, jog naujagimiams sauskelnes reikia keisti dažniau t.y. ne rečiau nei kas 1-2 val., vyresniems - kas 4 val.
• Kruopščiai nuplaukite kūdikio odelę vandeniu ir atidžiai nusausinkite prieš keičiant naujas sauskelnes.
• Neeksperimentuokite su sauskelnėmis. Kartais nutinka taip, kad tėveliai nusprendžia išbandyti skirtingus sauskelnių prekinius ženklus.
• Leiskite odelei “prasivėdinti”. Suformuokite įprotį, kad po užpakaliuko prausimo bent 10 min.
• Turėkite pasiruošę tinkamas priemones sauskelnių dermatitui ir iššutimams spręsti iš anksto. Pastebėję pirmuosius požymius nedelskite, nes infekcija gali išplisti ir apimti didesnius odos plotus.

Vienas iš tokių barjerinių kremų - „Relizema Baby Care“ kremas 100 ml tūbelėje. Jis nuramina odą, apsaugo nuo paraudimo ar deginimo pojūčio atsiradimo, nes ant odos sudaro apsauginę plėvelę, apsaugančią nuo išorinių dirgiklių. Yra ir purškalas, kuris taip pat suteikia barjerinę apsaugą. „Relizema Spray & Go“ puikiai ramina ir apsaugo nuo paraudimo ir deginimo pojūčio, ypač lytinių organų ir sėdmenų srityje. Purškalas patogus tuo, kad lengvai pasiekia ir sunkiai prieinamas kūno vietas, raukšles. Suaugusiems rekomenduojama papurčius purkšti 2 kartus per dieną arba tiek kartų, kiek reikia, o kūdikiams naudoti kiekvieną kartą keičiant sauskelnes. Balta apsauginė plėvelė suteikia gerą barjero poveikį.

tags: #atopinis #dermatitas #sauskelnes

• Aptariamas gimdos pasmukimas po gimdymo
• Animacija "Linksmasis daržas" vaikams
• Šventės dvasia ir tautinis identitetas vaikams
• Reikalingi dokumentai vaiko laikinos globos (rūpybos) procese
• Vaikų guzų priežastys