Vaikystė ir paauglystė - labai svarbus laikotarpis, jo metu formuojasi sveikos gyvensenos įpročiai ir išmokstama gyventi sveikai. Todėl būtent šiuo laikotarpiu labai svarbu teikti vaikams teisingą informaciją apie sveiką mitybą ir jos svarbą organizmui, formuoti sveikos mitybos įpročius bei sudaryti sąlygas tinkamai pasirinkti sveikatai palankius maisto produktus, kad gautos žinios ir įgyti įgūdžiai išliktų visą gyvenimą ir padėtų tinkamai bei sveikai maitintis ir išlikti sveikiems suaugus.

Kaip žinoma, mokantis sveikos mitybos bei tinkamo ir teisingo sveikatai palankaus maisto pasirinkimo, vaikams labai svarbus yra suaugusiųjų pavyzdys. Vaikų gastroenterologų ir dietologų nuomone, vaiko mityba turi būti subalansuota, atitikti jo amžių. Mat tai turi įtakos tiek fizinei, tiek protinei vaiko raidai.

Sveika mityba yra stiprios sveikatos pagrindas. Tai labai svarbus įgūdis, kurio turėtumėme išmokyti savo vaikus. Užtikrinkite pilnavertę ir subalansuotą mitybą. Nustatykite mitybos ir valgymo taisykles. Svarbios ne konkrečios taisyklės, o jų buvimas ir pastovumas. Švieskite vaiką apie sveiką mitybą. Rodykite tinkamą pavyzdį. Leiskite vaikui dalyvauti procese. Valgykite prie bendro stalo.

Švediškas stalas - vaikų maitinimo organizavimas savitarnos principu

Švediškas stalas - tai maitinimo organizavimo sistema, kurios esmė - sudaryti sąlygas vaikams patiems pasirinkti valgiaraščiuose nurodytus patiekalus, jų sudedamąsias dalis ir kiekius. Vaikai turi galimybę įsidėti tiek, kiek nori. Švediško stalo sistema turi būti organizuojama atsižvelgiant į ugdymo įstaigos galimybes ir poreikius. Pirmiausia tėvai turėtų būti supažindinti su švediško stalo principo privalumais, poreikiu bei galimybėmis jį diegti.

Visiškas švediškas stalas - kai sudaryta galimybė patiems vaikams pasirinkti visus valgiaraščiuose nurodytus patiekalus, jų sudedamąsias dalis ir kiekius. Dalinis švediškas stalas - kai sudaryta galimybė patiems vaikams pasirinkti ir įsidėti tik tam tikrų patiekalų ar jų dalių, pvz., tik daržovių ar vaisių salotų (daržovių baras) arba tik sriubų ir pan. Švediško stalo modelio diegimą galima pradėti nuo dalinio. Tokiu atveju vaikai pripras rinktis maistą (sriubą, salotas, garnyrą), išmoks jo įsidėti ir vėliau jiems bus lengviau rinktis ir kitus patiekalus. Vėliau, tiek vaikams, tiek ugdymo įstaigos darbuotojams pripratus prie naujo vaikų maitinimo būdo, pagal galimybes diegiamas visiškas švediško stalo modelis. Sveikintina, jei iš karto yra galimybė taikyti šį modelį.

Svarbūs aspektai organizuojant švedišką stalą

• Pirmiausia, siekiant išvengti užkrečiamųjų ligų plitimo - per rankas, maistą, indus, padėklus, kitus bendrai liečiamus daiktus ir įrankius, turi būti sudarytos sąlygos vaikams prieš valgį nusiplauti rankas. Turi būti organizuota nuolatinė priežiūra, kad visi vaikai plautųsi rankas.
• Suaugusieji - valgyklos darbuotojai, socialiniai pedagogai, pedagogai ar ugdymo įstaigose dirbantys visuomenės sveikatos specialistai - turėtų paaiškinti vaikams, kiek ir ko reikėtų įsidėti į lėkštę, taip pat šalia patiekto maisto galima padėti pavyzdinę patiekalo porciją, kad vaikams būtų aišku, kiek į lėkštę reikėtų įsidėti tą dieną siūlomo patiekalo: pvz., vienas kotletas, du šaukštai grikių kruopų ir ne mažiau kaip trečdalis lėkštės vienos ar kelių rūšių daržovių.
• Įprastai vaikai gali rinktis vieną iš kelių karštųjų patiekalų, o garnyro ir (ar) salotų pasirinkimas yra laisvas, t. y.
• Valgykloje ant stalų gali būti iš anksto sudėlioti įrankiai, servetėlės, gėrimai bei puodai su sriuba, kurios, sėdėdami prie stalo, vaikai įsipila patys.
• Kad vaikai įprastų savarankiškai sutvarkyti nesuvalgytą maistą, pavalgę jie patys turėtų nusinešti indus į tam skirtą vietą valgykloje.
• Kad kuo daugiau vaikų valgytų valgykloje, o ne norėtų įsigyti ne visuomet sveikatai palankaus maisto už įstaigos ribų, įstaiga per socialinius tinklus gali viešinti sveikatai palankią vaikų mitybą, pvz., įkeldama patrauklias tos dienos siūlomų patiekalų nuotraukas ar kt.

Kai kuriais atvejais vaikų maitinimui švediško stalo principu organizuoti galima pritaikyti esamą valgyklos įrangą, pvz., kai yra tik dalinis švediškas stalas. Reikiamą maisto temperatūrą palaikantys indai vadinami marmitais. Šildantys marmitai gali būti elektriniai vandens marmitai su stiklinėmis uždangomis ir šildomomis lempomis, šildomos plokštumos su stiklinėmis uždangomis ir šildomomis lempomis ir kt. Kiekvienu konkrečiu atveju vaikų maitinimą organizuojanti įstaiga pagal galimybes pasirenka reikiamą įrangą švediško stalo modeliui diegti. Jei yra galimybė, įstaiga pasirenka arba pasigamina specialią įrangą pagal užsakymą, pvz., plieninius stalus, marmitus, kurie pagaminti atsižvelgiant į vaikų, ypač mažesnių, ūgį, kad jiems būtų patogu įsidėti maisto.

Mitybos įtaka vaiko raidai ir mokymosi rezultatams

Vaiko mityba turi įtakos tiek fizinei, tiek protinei vaiko raidai. Dieta vaikui turi būti subalansuota ir atitikti jo amžių. Mėsa yra būtina vaiko racione, nes joje yra visaverčių baltymų, reikalingų augimui. Be to, gyvūninės kilmės baltymai pasisavinami geriau negu augalinės.

Tyrimai rodo, kad tinkamai maitinasi tik kas antras vienerių - trejų metų amžiaus vaikas. Specialistai pastebi, kad tėvai, rinkdamiesi mėsą, pernelyg dažnai ruošia vištienos patiekalus. Nors paukštienoje nėra pakankamai vaikui būtinos geležies. Mažųjų racione trūksta jautienos, retai ruošiama žuvis. Pastaroji yra svarbus omega-3 ir omega-6 riebiųjų rūgščių, reikalingų vaiko smegenų ir regos formavimuisi, šaltinis.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei pusė mažų vaikų pasaulyje kenčia nuo geležies trūkumo. Dietologė Kristina Jasmontienė apie vaikų mitybą yra sakiusi, kad ji neabejotinai susijusi su šeimos, tėvų mitybos įpročiais. „Vaikų skoniui pataikaujama, ir neretai vaikiškame meniu dominuoja ne itin bei sveiki produktai. Jei vaikiška pica - būtinai su dešrelėmis, jei mėsa - tik su bulvytėmis fri.

Mitybos įtaka mokymosi rezultatams yra reikšminga. Vaikai, kurie valgo daržovių, riebios žuvies, riešutų ir sėklų, mokosi geriausiai. Vaikų, kurių mityba tinkamai subalansuota, rezultatai 11 proc. aukštesni nei tų, kurie maitinasi prasčiausiai. Geriausias maistas - vaisiai ir daržovės. Du kartus labiau tikėtina, kad vaikai, kurie jų daug valgo, elgsis geriausiai. Prasčiausias maistas - keptas, skirtas išsinešti, gatavas, rafinuotas, taip pat - turintis daug cukraus.

Vaikai, kurie kiekvieną dieną valgė riešutų ir sėklų, mokėsi dvigubai geriau negu tie, kurie visai nevartojo šių produktų. Siekiant geriausių mokymosi rezultatų, reikėtų valgyti tamsžalių lapinių daržovių ir riebių žuvų, gerti daug vandens. Blogiausias maistas - rafinuoti ir gatavi produktai.

Ne mažiau svarbu vaiko racioną papildyti ir omega 3 riebalų rūgštimis. Jos ne tik gerina vaiko emocinį intelektą bei elgesį, bet kartu pagreitina ir gerina smegenų veiklą. Omega 3 riebalų rūgštys lemia ir intelektinį vystymąsi. Tai reiškia, kad sveika, subalansuota mityba nėštumo metu ir ankstyvoje kūdikystėje teikia ilgai išliekančią naudą. Riebios šaltųjų vandenų žuvys yra puikus omega 3 šaltinis.

Labai svarbu, kad būtų išlaikyta cukraus pusiausvyra kraujyje, nes tik nuo jos priklauso, ar vaikas sugebės ilgai išlaikyti dėmesį. „Jeigu jis vartoja per daug blogųjų angliavandenių, pavyzdžiui, valgo daug saldainių ir rafinuoto, krakmolo turinčio maisto, cukraus kiekis kraujyje ir smegenyse ima svyruoti. Kai cukraus kiekis staigiai krenta, vaiko koncentracija nukrypsta, o agresyvus elgesys gali suaktyvėti. Štai kodėl taip svarbu, kad vaikas valgytų sveikus, subalansuotus pusryčius ir neužkandžiautų cukraus turinčiais maisto produktais bei gėrimais“, - patirtimi apie vaikų mitybą dalijasi P. Holfordas.

Kaip patenkinti vaiko skoniui patiekalus: praktiniai patarimai tėvams

Vaikų nevalgumo priežastys gali būti įvairios, tačiau viena dažniausių yra vaikams būdinga maisto neofobija, t.y. atsisakymas valgyti naujus maisto produktus. Manoma, kad tai - evoliucijos nulemtas savisaugos instinktas, leidžiantis vaikui išvengti apsinuodijimo maistu. Tėvams reikėtų suprasti ir tai, kad vaiko nevalgumas neretai yra tik menamas.

Vaikščioti jau pradėję vaikai reikiamas kalorijas dažnai „susirenka“ iš užkandžių (atkreipkite dėmesį, kaip dažnai jūsų 2-ejų metų pyplys bėginėja su duonos kriaukšlele ar obuolio skiltele rankoje?), o pagrindinių patiekalų atsisako tiek dėl to, kad jaučiasi sotūs, tiek ir dėl nenoro ramiai pasėdėti prie stalo. Tyrimai rodo, kad atsisakymas valgyti daržoves yra būdingas daugeliui vaikų. Nepaisant nesunkiai paaiškinamos nemeilės daržovėms, vaikams jas valgyti labai svarbu, nes tai puikus vitaminų, mineralinių medžiagų ir ląstelienos šaltinis.

Saldumynų geidimas neturėtų stebinti, nes jis, mokslininkų teigimu, yra įgimtas kiekvienam žmogui. Naujagimio maistas yra truputį salstelėjęs motinos pienas, tad saldumas yra pirmasis skonis su kuriuo žmogus susipažįsta.

Kūrybiškas maisto pateikimas

Ar rezultatas bus tobulas? Ne. Sveika mityba vaikams - ne visada lengvas iššūkis, ypač kai daržovės ar vaisiai atrodo mažiau patrauklūs nei saldumynai. Tačiau yra būdas tai pakeisti - paversti sveiką maistą smagiu žaidimu! Kūrybiškai pateikti patiekalai gali padėti vaikams ne tik geriau valgyti, bet ir ugdyti sveikus mitybos įpročius nuo mažų dienų.

• Linksmi formų eksperimentai su daržovėmis ir vaisiais: Vaikai mėgsta spalvas ir formas, tad kodėl nepadarius patiekalų vizualiai patrauklesnių? Idėjos: vaisių veidukai, daržovių gėlytės, formos sausainiais. Ryškios spalvos ir žaismingos formos patraukia vaikų dėmesį ir skatina ragauti.
• Sveiki užkandžiai - gyvūnėliai iš maisto: Vaikams patiks valgyti, jei maistas atrodys kaip jų mėgstami gyvūnai ar personažai. Idėjos: vėžliukas iš kivių, pelėdos iš ryžių paplotėlio, ežiukas iš kriaušės. Kūrybinis pateikimas sukelia smalsumą ir padeda formuoti teigiamas asociacijas su sveiku maistu.
• Valgomos dėlionės ir spalvų mozaikos: Padarykite valgymą interaktyviu - leiskite vaikams susikurti savo patiekalus. Idėjos: vaivorykštės lėkštė, dėlionė iš sumuštinių, jogurto ir vaisių „picos“. Vaikai patys tampa savo patiekalų kūrėjais, o tai skatina juos ragauti ir eksperimentuoti.
• Maisto gaminimas kartu - edukacinė pramoga: Įtraukite vaikus į maisto ruošimo procesą - tai puikus būdas ne tik mokyti apie sveiką mitybą, bet ir ugdyti kūrybiškumą. Veiklos: salotų kūrimo konkursas, spalvoti kokteiliai, naminių picų vakaras. Dalyvavimas gaminant maistą didina vaikų norą paragauti to, ką jie patys sukūrė.
• Edukaciniai žaidimai su maistu: Maistas gali būti ne tik maitinantis, bet ir mokantis! Idėjos: „Atspėk daržovę“ žaidimas, maisto spalvų pažinimas, skonių bingo. Žaidimai su maistu padeda vaikams geriau pažinti produktus ir jų skonį.
• Mažiau cukraus, daugiau sveikų alternatyvų: Vaikų mityboje dažnai dominuoja saldumynai, todėl verta ieškoti sveikesnių alternatyvų. Sveiki desertų variantai: bananų ledai, datulių rutuliukai, obuolių traškučiai. Mažesnis pridėtinio cukraus kiekis prisideda prie geresnės vaikų sveikatos.

Tėvų pavyzdys ir įtraukimas

Pasak tinklaraštininkės Amelijos Kuzmarskės, svarbiausia su vaikais kalbėti apie maistą, jo vertę ir pasirinkimus, nes būtent edukacija, o ne griežti ribojimai, padeda jiems vėliau pasirinkti sveikesnes alternatyvas. „Noriu, kad vaikai suprastų, kodėl stengiamės valgyti įvairų maistą, kuo skiriasi daržovė ir saldumynas, kodėl vieni produktai yra palankesni sveikatai už kitus. Kalbamės ir apie tai, kodėl saldumynus geriau valgyti po pietų, o ne esant tuščiu skrandžiu. Vengiu skirstyti maistą į „blogą“ ir „gerą“. Tikiu, kad ne draudimais ir maisto grupavimu į blogas ar geras stovyklas, o paaiškinimu ir supažindinimu galima vaikus paskatinti savarankiškai pasirinkti sveikatai palankesnį maistą“, - sako A. Kuzmarskė.

Natūralu, kad vaikams būna sunku atsilaikyti, jei bendraamžiai renkasi nevertingą „greitųjų“ angliavandenių kupiną maistą, nes vaikams, kaip ir patiems suaugusiems, jis yra itin patrauklus. „Vaikams nebrėžiu labai griežtų draudimų ir jie žino, kad gali visko paragauti. Tikiu, kad per griežti draudimai tik dar labiau paskatina didesnį norą. Didžiausią įtaką tėvai savo vaikams gali padaryti savo pavyzdžiu. Jei vaikai kasdienybėje mato tinkamą ir sveiką tėvų požiūrį į maistą, su jais yra apie tai kalbama, o maisto pasirinkimai yra suprantamai paaiškinami - tai tampa pamatu ir savarankiškai vaikų mitybai“, - teigia A. Kuzmarskė.

V. Kurpienė pataria laikas nuo laiko, apsiperkant, drauge su savimi pasiimti vaikus. „Renkantis produktus parduotuvėje, į procesą įtraukite ir vaiką. Tačiau elgtis reikėtų apgalvotai, pavyzdžiui, klausimą „ką šįvakar norėtum valgyti“ reikėtų susiaurinti ir teirautis „norėtum tokios žuvies ar kitokios“. Taip pat vertėtų nuolatos kartu užsukti į tikrai vertingų maisto produktų skyrius - daržovių, kruopų. Taip vaikui formuosis tinkami apsipirkimo įpročiai“, - pasakoja V. Pasak prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovės Vilmos Drulienės, apsipirkti kartu su vaiku - paprasta. Tam prekybos tinklas turi ne vieną vežimėlį: su specialiomis, žaismingomis, automobilį primenančiomis vietomis vaikams atsisėsti, taip pat nedidelius, tačiau tikroviškus prekių vežimėlius į kuriuos vaikai gali patys įsidėti norimas prekes.

Suburdami visą šeima drauge prie bendro stalo, rodykite vaikams tinkamą pavyzdį. „Be abejo, įvertinus, kad dažnai vaikai ir tėvai į namus grįžta skirtingu metu, valgyti drauge gali tapti sudėtinga, tačiau reikėtų dėti visas pastangas, kad bent vakare prie bendro stalo susėstų visa šeima. Taip vaikai matys, kokius produktus ir patiekalus renkasi jų tėvai ir lengviau bei greičiau įpras juos valgyti“ - sako V. Drulienė.

Galiausiai, mitybos specialistės teigimu, svarbu bendrauti su vaiku ir šnekėtis apie maistą. „Pavyzdžiui, jei vaikas nori nesveiko užkandžio ar patiekalo, reikėtų jam paaiškinti, kodėl šis pasirinkimas - ne pats geriausias, tačiau vietoje draudimo pabandyti pasiūlyti rinktis mažesnę porciją, su mažiau padažo, galbūt su sveikesniais ingredientais, paraginti taip maitintis rečiau.

Maisto švaistymo problemos ir sprendimai

Maisto švaistymas ir maisto atliekos yra didelė problema tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. Apskaičiuota, kad kasmet vien tik ES išmetama apie 88 mln. tonų maisto - apie 20 proc. viso pagaminto maisto, o su tuo susijusios išlaidos siekia 143 mlrd. eurų. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Atliekų departamento duomenimis, kasmet išmetamų maisto atliekų kiekis Lietuvoje sudaro beveik 12 proc. bendrų atliekų - išmetama apie 80 tūkst. tonų maisto likučių. Pagal vienam žmogui tenkantį iššvaistomo maisto kiekį mūsų šalis yra dešimta mažiausiai maisto išmetanti valstybė ES.

2015 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja patvirtino Darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m. ir vienas iš šių tikslų - perpus sumažinti vienam gyventojui tenkantį maisto atliekų kiekį. Lietuva taip pat yra įsipareigojusi iki 2030 metų įgyvendinti Darnaus vystymosi tikslus.

Jau 2009-2010 metais Didžiojoje Britanijoje buvo atliktas tyrimas ir nustatyta, kad per įprastinius 40 savaičių mokslo metus Didžiosios Britanijos mokyklose buvo išmetama iki 80 tonų maisto; pradinėse mokyklose per dieną vaikui teko apie 72 g, o vidurinėse mokyklose - apie 42 g išmetamo maisto. Tiek pradinėse, tiek vidurinėse mokyklose didžiausią išmetamo maisto dalį sudarė vaisiai ir daržovės: pradinėse mokyklose vaisiai ir daržovės sudarė beveik pusę išmetamo maisto kiekio, o vidurinėse mokyklose - daugiau nei trečdalį. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad tiek pradinėse, tiek vidurinėse mokyklose daugiausia maisto buvo išmetama mokyklų virtuvėse ir mokyklų valgyklose.

Vaikų ugdymo įstaigos ar kiti vaikų kolektyvai taip pat raginami siekti, kad vaikų mityba būtų ne tik sveika, bet ir tvari, t. y. Siekiant įgyvendinti mokyklose ir kituose vaikų kolektyvuose tvarios mitybos principus bei tobulinti sveikatai palankaus vaikų maitinimo organizavimą, valgykla turėtų tapti vaikams patrauklia bei malonia vieta, kurioje maistas visada yra maistingas, palankus sveikatai, saugus, skanus bei estetiškai patiektas.

Mėsos alternatyvos ir vegetarizmas

Vis aktyviau kyla diskusijos apie mėsą vaikų mityboje. Ne tik namuose, bet darželiuose bei mokyklose. Kalbant apie mėsos būtinumą vaiko mitybos racione, argumentas “taip buvo visada” nėra svarus. Pavyzdžiui, vegetarų atveju blogai yra tuomet, kai iš raciono išimama mėsa, žuvis, kiaušiniai, o visa kita lieka kaip buvę. Pasekmių ilgai nereikės laukti. Tačiau jei pertvarkoma mityba iš esmės, įvedami ankštiniai produktai, valgoma daugiau daržovių, etc. Be to, dažnai pasirenkami menkaverčiai mėsos gaminiai: dešrelės bei kiti pramoniniu būdu apdoroti mėsos produktai. Jų rasime ikimokyklinių įstaigų racionuose, nors net suaugusiems nerekomenduojama jų valgyti. Taip pat dažniausiai renkamasi riebi kiauliena, kurioje ir vertingų baltymų, ir kitų vertingų medžiagų yra mažiau nei rekomenduojamoje liesoje mėsoje. Jau nekalbant apie ypatingai mažą šviežių daržovių kiekį visavalgių racione.

Jei nevalgomi ne tik mėsa, bet ir žuvis, bei kiaušiniai, tuomet pilnavertis baltymas turi būti gaunamas iš pieno produktų, tofu (sojos pieno sūris) bei galima pagelbėti organizmui pačiam susikomplektuoti visavertį baltymą, atidžiai, pagal rekomendacijas derinant maisto produktus, pavyzdžiui ankštinius su grūdiniais.

Pagrindiniai elementai vegetariškoje mityboje

• Geležis: Net ir valgant daug geležies turinčių produktų gali būti atsirasti geležies trūkumas organizme, tuo tarpu valgant subalansuotą vegetarišką maistą jo nebus. Beje, tame pačiame mano minėtame tofu 100 g produkto, priklausomai nuo jo rūšies, geležies yra 5-37 proc. suaugusio žmogaus RPN, palyginimui 100 g virtos triušienos vidutiniškai 13 proc. RPN.
• Vitaminas B12: Teigiama, kad esant subalansuotai mitybai šio elemento organizmas pats pasigamina storajame žarnyne, Primenu, kad subalansuota mityba ir mėsos valgymas nėra tapatūs dalykai. Štai veganiška mityba - žymiai sudėtingesnis dalykas, kadangi skirtingai nuo gyvūnų, dauguma, jei ne visi, augalai neturi aktyvių mechanizmų gaminti ar kaupti B12.
• Cinkas: Būtinas augimui, imuninei sistemai ir normaliai lytinei brandai.
• Omega-3 riebalų rūgštys: Žuvies trūkumas mitybos racione yra ne tik vegetarų, bet ir visavalgių mityboje. Jei iš gyvūninės kilmės produktų vartojami tik pieno produktai, tai būtina kasdien į racioną įvesti mechaniniu būdu traiškytų linų sėmenų bei mirkytų ispaninio šalavijo sėklų.

Kai kurie tėvai nepropaguoja vegetarizmo, bet tiesiog bijosi parduotuvėse esančios mėsos - neva joje daug hormonų ir antibiotikų. Tokius tėvus suprantu, nes pati stengiuosi pirkti patikrintą mėsą, bet ne didžiosiose fermose augintų gyvūnų.

Taigi būtina atsirinkti kur ir kokią mėsą pirkti. Tikrai geriau mažiau, bet kokybiškesnės. Be to, kaip jau minėjau, ir visavalgiams būtina į racioną įvesti ir ankštinių produktų: pupelių, lęšių, avinžirnių, taip pat ir žuvies.

Rekomendacijos tėvams, kurių vaikai atsisako mėsos:

• Pasiūlykite skirtingų rūšių mėsos ar skirtingai paruoštos.
• Nesiūlykite mėsos per prievartą.
• Pasitarkite su vaikų gastroenterologu ar dietologu.

tags: #atitiktu #jusu #vaiko #skoniui

• Saugu auskarų vėrimas vaikams
• Gimdymo namų raida Panevėžyje
• Naminių ledų receptai
• Kiek investuoti į vaikų žaidimų kambarį?
• Tradicijos Advento metu darželiuose