S. Barilienė akcentuoja, kad kontraceptines priemones rekomenduojama vartoti visoms moterims, kurios turi lytinius santykius, tačiau neplanuoja nėštumo. Šių priemonių pasirinkimas Lietuvoje itin platus. Remiantis atliktais klinikiniais tyrimais, pagal veiksmingumą jos skirstomos į itin efektyvias, efektyvias ir mažiau efektyvias.
Itin efektyvios kontracepcijos priemonės
„Labai efektyvios priemonės, priskiriamos ilgalaikei grįžtamajai kontracepcijai ir suteikiančios 99,2-99,9 proc. apsaugą - implantai, hormoninė ir varinė gimdos spiralės. Itin veiksmingą apsaugą nuo nepageidaujamo nėštumo suteikia ir ilgalaikė negrįžtamoji kontracepcija - sterilizacija. Nors realiai neturime nė vienos kontraceptinės priemonės, kuri, galėtume sakyti, veikia 100 proc.“, - aiškina akušerė-ginekologė.
Efektyvios kontracepcijos priemonės
„Efektyvioms kontraceptinėms priemonėms priskiriamos sudėtinės kontraceptinės tabletės ir progestino tabletės, kontraceptiniai pleistrai, makšties žiedas bei injekuojami hormoniniai vaistai. Teorinis visų šių priemonių patikimumas siekia 99,7 proc., bet dėl galimų vartojimo klaidų jos realiai veiksmingos 91 proc. atvejų“, - aiškina akušerė-ginekologė.
Sudėtinės kontraceptinės tabletės
Sudėtinės kontraceptinės tabletės - tai populiariausia hormoninės kontracepcijos rūšis. Vartojant teisingai, kombinuotos kontraceptinės tabletės nuo neplanuoto nėštumo apsaugo 99,9 % ir veikia jau nuo pirmos vartojimo dienos. Kombinuotos kontraceptinės tabletės parduodamos ir 28 tablečių pakuotėmis, iš kurių 21 tabletė yra hormoninė, o likusios 7 tabletės savo sudėtyje neturi hormonų ir veikia kaip priminimas kasdien išgerti tabletę. Ilgalaikis geriamųjų kontraceptikų vartojimas nežymiai didina gimdos kaklelio ir krūties vėžio riziką. Kombinuotos kontraceptinės tabletės nerekomenduojamos vartoti moterims, turinčioms padidėjusią riziką sirgti tromboze, vyresnėms nei 35 metų rūkančioms moterims, taip pat moterims kurioms įtariamas ar nustatytas krūties ar lyties organų vėžys, nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims.
Kontraceptinis pleistras
Tai plonas, ant odos klijuojamas pleistras, prisotintas hormono estrogeno ir progestino. Jo sudėtis identiška kaip ir kombinuotų kontraceptinių tablečių. Klijuojamas pirmą mėnesinių dieną pleistras veikia 7 dienas ir keičiamas kas savaitę tris savaites, po to daroma 7 dienų pertrauka kaip ir vartojant kontraceptines tabletes. Privalumai: patogus naudoti, nes klijuojamas tik kartą per savaitę tris savaites per mėnesį. Vėmimas ir viduriavimas nemažina pleistro efektyvumo. Trūkumai: šalutiniai poveikiai tokie patys kaip ir kombinuotų kontraceptinių tablečių. Nerekomenduojama vartoti moterims, sveriančioms daugiau nei 90 kilogramų.
Kontraceptinis žiedas
Tai lankstus hormonų prisotintas žiedas. Jis įdedamas į makštį pirmąją mėnesinių ciklo dieną ir paliekamas trims savaitėms, po to daroma 7 dienų pertrauka. Dažniausiai nei moterys nei partneriai jo nejaučia. Žiedas nedideliais kiekiais išskiria hormonus tris savaites, apsauga nuo nėštumo išlieka mėnesį. Žiedo sudėtyje yra tie patys hormonai kaip ir kombinuotose kontraceptinėse tabletėse - estrogenas ir progestinas, tačiau mažesniais kiekiais. Privalumai: patogus naudoti, naudojamas vieną kartą per mėnesį, vėmimas ir viduriavimas nemažina kontraceptinio žiedo efektyvumo. Šalutinis poveikis: kaip kombinuotų kontraceptinių tablečių, pasitaiko šiek tiek rečiau dėl mažesnio hormonų kiekio patenkančio į organizmą. Retais atvejais moterys gali nuolat jaustį kontraceptinį žiedą. Partneris lytinių santykių metu gali jausti kontraceptinį žiedą.
Injekcijos
Hormono progestino injekcijos švirkščiamos į raumenis kas du - tris mėnesius. Jų efektyvumas yra apie 99 %. Privalumai: Kontraceptinis poveikis tęsiasi du - tris mėnesius. Gali naudoti krūtimi maitinančios moterys. Trūkumai: Vartojant ilgą laiką ši kontracepcija gali sukelti estrogenų trūkumą, todėl didėja osteoporozės (kaulų retėjimo) rizika. Gali sutrikti menstruacijų ciklas, atsirasti nereguliarus kraujavimas, galvos skausmai, spuogai, lytinio potraukio mažėjimas. Gali didėti svoris.
Mažiau efektyvios kontracepcijos priemonės
„Mažiau efektyviems šeimos planavimo metodams priskiriamas barjerinės kontracepcijos (prezervatyvų) ir spermicidų - kremų, žvakučių, makšties tablečių - naudojimas, nutrauktas lytinis aktas bei susilaikymas nuo lytinių santykių vaisingų dienų metu. Kitu atveju verta rinktis tik labai efektyvias ar efektyvias priemones.“
Barjerinė kontracepcija
Dažniausiai naudojama barjerinės kontracepcijos priemonė - prezervatyvas - apsaugo ne tik nuo nepageidaujamo nėštumo, bet ir nuo LPL. Prezervatyvų naudojimas yra saugus ir patikimas būdas, kurio efektyvumas siekia 85-98 proc. Ši barjerinė kontraceptinė priemonė rekomenduojama paaugliams kaip sudėtinė (naudojama kartu su kitu kontracepcijos metodu) kontracepcijos priemonė ir asmenims, neturintiems nuolatinio lytinio partnerio. Vienintelė kontraindikacija naudoti prezervatyvus - alergija lateksui. Svarbu paminėti, kad nuo LPL saugo tik sintetiniai prezervatyvai (latekso ar poliuretano), o gaminami alternatyvūs prezervatyvai apsaugo tik nuo nėštumo. Šiuo metu terminas moteriškasis prezervatyvas keičiamas į vidinis prezervatyvas. Nuo įprasto prezervatyvo jis skiriasi tuo, kad įdedamas į makšties ar išangės vidų. Kaip ir įprastas prezervatyvas, jis apsaugo tiek nuo nėštumo, tiek nuo LPL, o efektyvumas siekia 79-95 proc. Vidinis prezervatyvas gaminamas iš poliuretano, tad tinka tiems, kurie yra alergiški lateksui. Diafragma yra plokščias sulenkiamas silikoninis kaušelis, naudojamas uždengti gimdos kaklelį. Dažniausiai diafragma naudojama kartu su spermicidais efektyvumui padidinti iki 88-94 proc. Diafragma, skirtingai nei prezervatyvai, nuo LPL neapsaugo. Gimdos kaklelio gaubtelio naudojimas panašus į diafragmos, tik gaubtelis yra mažesnis, jį galima palikti makštyje iki 2 dienų, tačiau ir jo efektyvumas mažesnis. Kaip ir diafragmą, gaubtelį patariama naudoti kartu su spermicidu, siekiant 71-86 proc. efektyvumo. Efektyvumas didesnis negimdžiusioms moterims. Spermicidų naudojimas užtikrina 71 proc. efektyvumą. Jų yra įvairių formų - gelių, putų, žvakučių, kremų. Spermicidai naudojami 10-15 min prieš lytinius santykius. Jie veiksmingi 1 val., tad turint pakartotinių lytinių santykių spermicidus reikia naudoti iš naujo. Tačiau spermicidų sudėtinė medžiaga nanoksinonas-9 gali sukelti alerginę reakciją, sudirginti makšties gleivinę ir padidinti riziką užsikrėsti LPL, ŽIV. Naudojant spermicidus kartu su prezervativu, ši rizika yra sumažinama. Kontraceptinė kempinė yra prisotinta spermicidų. Ją galima naudoti kartu su prezervativu. Negimdžiusioms moterims efektyvumas siekia 88-91 proc., gimdžiusioms - 76-80 proc. Tyrimai rodo, kad kempinė ne tik neapsaugo nuo LPL, bet ir didina riziką užsikrėsti ŽIV, ypač jei yra padidėjęs jautrumas spermicidams. Rekomenduojama kempinę po lytinių santykių palikti ne mažiau nei 6 val., o nepertraukiamas kempinės naudojimas rekomenduojamas ne ilgiau nei 30 val. Turint lytinių santykių keletą kartų per 24 val. nuo kempinės įsidėjimo, jos keisti nereikia.
Natūralūs šeimos planavimo metodai
NŠP remiasi moters vaisingumo stebėjimu. Nors nė vienu iš taikomų metodų negalima nustatyti tikslios ovuliacijos dienos, šie metodai leidžia nustatyti moters vaisingos fazės ribas. Vengiant lytinių santykių vaisingo periodo metu, išvengiama neplanuoto nėštumo. NŠP klasifikacija: simptoterminis metodas; gimdos kaklelio gleivių metodai (Billingsʼo metodas, Creightonʼo modelis, dviejų dienų metodas); kalendoriniai metodai (ritminis metodas, standartinių dienų metodas); temperatūrinis metodas; laktacinė amenorėja; nutrauktas lytinis aktas. Temperatūrinis metodas pagrįstas moters bazinės kūno temperatūros didėjimu ovuliacijos metu 0,4-0,5 °C, kuris išlieka iki menstruacijų ciklo pabaigos. Svarbu temperatūrą matuoti gerai pailsėjus (dar neatsikėlus iš lovos, po mažiausiai 4 val. miego), tuo pačiu termometru ir toje pačioje kūno vietoje bent 5 min. Šiuo metodu nustatoma vaisingo laikotarpio pabaiga, kuri laikoma praėjus 3 paroms po bazinės temperatūros pakilimo. Svarbu paminėti, kad bazinė kūno temperatūra gali kisti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, nuovargio, streso, alkoholio, tabako vartojimo, infekcinių ligų, todėl rekomenduojama kartu su šiuo metodu taikyti ir kitus NŠP metodus. Taikant gimdos kaklelio gleivių metodą, stebimas išskyrų kitimas mėnesinių ciklo metu. Skiriamos kelios gimdos kaklelio gleivių vertinimo metodikos. Populiariausios - Billingso, Creightonʼo (dažnai taikomas šiuo metu sparčiai populiarėjančioje naprotechnologijoje), dviejų dienų metodas. Šiuo metodu moteris mokoma atpažinti vaisingas ir nevaisingas gleives, remiantis jų kitimu nuo lipnių, kreminės konsistencijos, skystų, vandeningų ir tąsių iki skaidrių, panašių į kiaušinio baltymą (vaisingos gleivės). Gleivės vertinamos 3 būdais: nubraukiant ant popieriaus (prieš pasišlapinant), vertinamos išskyros ant apatinių drabužių arba išskyras vertinant tarp nykščio ir smiliaus (rekomenduojama). Dviejų dienų metodas paremtas 2 aspektais - gleivių stebėjimu bent 2 k./d. ir vertinimu, ar buvo pastebėta gleivių vakar ir ar buvo pastebėta gleivių šiandien. Jeigu į vieną šių klausimų atsakyta taip, didelė tikimybė, kad periodas yra vaisingas. Nevaisingu periodu laikomas laikotarpis praėjus 4 dienoms po tąsių, į kiaušinio baltymą panašių išskyrų pasirodymo. Sudėtinis simptoterminis metodas dažniausiai remiasi bazinės temperatūros pokyčiais ir gimdos kaklelio gleivėmis. Standartinių dienų kalendorinis metodas taikytinas, jei mėnesinių ciklas yra reguliarus ar kinta minimaliai, t. y. 26-32 dienos. Esant tokiam ciklui, lytiniai santykiai nerekomenduojami 8-19 ciklo dienomis imtinai. Šiam metodui palengvinti buvo sukurti vadinamieji ciklo karoliai (angl. cycle beads), vaisingas ir nevaisingas dienas žymintys skirtingos spalvos karoliukais ir plačiai taikomi besivystančiose šalyse. Laktacinė amenorėja - po gimdymo menstruacijos neatsinaujina mažiausiai 6 savaites. Jeigu moteris žindo, mėnesinių ciklas gali neatsinaujinti ir metus. Šiuo laikotarpiu laktacinė amenorėja gali būti taikoma kaip kontracepcijos priemonė, jeigu: • po gimdymo dar nebuvo mėnesinių; • kūdikiui ne daugiau kaip 6 mėnesiai; • kūdikis yra žindomas (maitinamas tik motinos pienu, tik iš krūties, neduodant jokio papildomo maisto ar vandens); • žindoma ne rečiau kaip kas 4 val. dieną, naktį galima viena 5-6 val. pertrauka. Laktacinės amenorėjos, kaip kontracepcijos, metodas efektyvus iki 98 proc., jeigu yra visi būtini kriterijai. NŠP populiariausias tarp porų, kurie dėl religinių, etinių įsitikinimų nenori naudoti patikimos kontracepcijos. Literatūroje pateikiamas efektyvumas siekia 76-88 proc., nors, NŠP propaguotojų teigimu, ilgalaikis ir tinkamas NŠP metodo taikymas efektyvumą didina iki 98 proc. Metodo trūkumai - ilgas susilaikymo periodas, nuolatinis savęs stebėjimas, didelis efektyvumo svyravimas priklausomai nuo gyvenimo būdo pokyčių. Privalumai - nieko nekainuoja, moteris turi galimybę pažinti savo vaisingumą, į šeimos planavimą įtraukiami abu partneriai. Nutrauktas lytinis aktas gana dažnai naudojamas siekiant sumažinti nepageidaujamo nėštumo riziką, tačiau tai neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų (LPL), tad rekomenduojama naudoti kartu su kitomis kontracepcijos priemonėmis, pavyzdžiui, prezervatyvu. Metodo efektyvumas - 78 proc.
Skubioji kontracepcija
Gydytoja sako, kad skubioji kontracepcija, padedanti išvengti neplanuoto nėštumo, turi būti naudojama praėjus ne daugiau kaip 72-120 valandų po nesaugaus lytinio akto. Dažniausiai yra pasirenkamos levonorgestrelio tabletės, kurių veiksmingumas mažėja su kiekviena para: pirmąją siekia 95 proc., antrąją - 85 proc., trečiąją - 58 proc., ketvirtą ar penktą - tik 52 proc., o koks jų efektyvumas vėliau - nežinoma. Jeigu mėnesinės vėluoja 7 dienas ir daugiau, po to, kai buvo suvartota skubioji kontracepcija, reikalinga atlikti nėštumo testą. Jeigu vis dėlto moteris pastojo, nėštumo ir vaisiaus pažeidimo rizika nepadidėja. „Skubiai kontracepcijai gali būti panaudota ir varinė gimdinė spiralė, kuri turi būti įvesta per 120 val. po nesaugių lytinių santykių, tada jos kontraceptinė apsauga siekia 99 proc.“, - teigia dr. S. Barilienė. Akušerė-ginekologė priduria, kad naudojant skubiąją kontracepciją moteris gauna smūgines hormonų dozes, neretai sutrinka jos mėnesinių ciklas, gali pykinti, kamuoti krūtų veržimas, pykinimas ar nuovargis, todėl šiuo metodu nereikėtų naudotis dažnai. Rekomenduojama po vienkartinio atvejo kreiptis į gydytoją ir su juo aptarti tolimesnės ilgalaikės kontracepcijos galimybes.
Kontracepcijos pasirinkimas ir kontraindikacijos
Dr. S. Barilienė akcentuoja, kad prieš pradedant naudoti kontraceptines priemones yra reikalinga gydytojo ginekologo konsultacija. Jos metu yra surenkama išsami anamnezė, įvertinama moters sveikatos būklė, turimos ligos, vartojami medikamentai, kraujospūdis ir atliekama ginekologinė apžiūra. Be to, yra reikalinga ultragarsinė ginekologinė patikra, kad būtų įvertinta kiaušidžių struktūra ir gimdos ertmės būklė bei atliktas gimdos kaklelio citologinis tyrimas. Vizito metu specifiniai kraujo tyrimai įprastai nėra skiriami. „Įvertinus moters sveikatos būklę, gretutines ligas ir visas galimas rizikas, su paciente aptariami individualiai tinkantys apsaugos nuo nepageidaujamo nėštumo metodai. Tai itin svarbu, nes iš tiesų esama nemažai būklių, kai vienos ar kitos kontraceptinės priemonės - neskiriamos. Pavyzdžiui, onkologinė patologija, nepatikslinti kraujavimai iš genitalijų, buvę venų trombozės, insultai ar infarktai, kepenų ligos, krešumo sistemos sutrikimai, ekstragenitalinės sisteminės ligos, migrena su aura, aukštas kraujospūdis, sunki eigos cukrinis diabetas ir kita - tai būklės, kurių metu hormoninė kontracepcija yra neskiriama“, - teigia dr. S. Barilienė. Anot akušerės-ginekologės, nors kai kurių medikamentų vartojimas nėra laikomas kontraindikacija hormoninei kontracepcijai, tačiau gali sumažinti jos efektyvumą. Be to, jeigu moteris serga dubens uždegimine liga ar yra išsivysčiusi makšties infekcija, negalima įvesti gimdos spiralės. Vis dėlto, jeigu esant tam tikroms būklėms specifinės kontraceptinės priemonės neskiriamos, gydytojas gali rekomenduoti kitas, kurias būtų saugu naudoti.
Kontracepcijos vartojimo trukmė ir vaisingumo grįžimas
„Kontraceptinės priemonės turi būti naudojamos tol, kol nėštumas yra nepageidaujamas. Kartais kyla klausimų, kiek ilgai galima vartoti hormoninę kontracepciją. Atsakymas - tol, kol nėštumas nepageidaujamas. Nėra metais apribota hormoninės kontracepcijos vartojimo trukmė, kaip ir nėra jokių nuorodų, kad būtų reikalingos vartojimo pertraukos po tam tikro laiko. Vertinant pagal reprodukcinį amžių, moterims virš 40 metų sudėtinė hormoninė kontracepcija nėra absoliučiai netinkama, tačiau tokioms pacientėms dažnėja gretutinių ligų ir būklių, kai labiau tinkamos tik gestagenus turinčios priemonės“, - aiškina dr. S. Barilienė. Gydytoja sako, kad priklausomai nuo kontraceptinio metodo moters organizme vyksta nepavojingi, kartais net naudingi, pokyčiai. Pavyzdžiui, pastebimos šios nekontraceptinės naudos - mažėja mėnesinių skausmai, kraujavimo gausumas, slopsta endometriozės židiniai, stebimas teigiamas poveikis prieš gimdos ir kiaušidžių vėžį, gydoma aknė ir palengvėja priešmenstruacinio sindromo požymiai. Be to, naudojamos barjerinės priemonės (prezervatyvai) apsaugo nuo lytiniu keliu plintančių infekcijų. „Hormoninė kontracepcija slopina ovuliaciją, tirština gimdos kaklelyje esančias gleives, plonina gimdos gleivinę ir sutrikdo apvaisinto kiaušinėlio implantaciją. Pradėjus ją vartoti gali atsirasti nuotaikos pokyčiai, lytinio potraukio sumažėjimas, krūtų jautrumas, galvos skausmai, pykinimas ar acikliniai negausūs kraujavimai, tačiau šie negalavimai neretai po 3-4 mėnesių išnyksta savaime“, - teigia dr. S. Barilienė. Akušerė-ginekologė priduria, kad nutraukus kontracepcijos vartojimą, vaisingumas visiškai atsistato. Tačiau reikia nepamiršti, kad metams bėgant natūralus vaisingumas mažėja. Nuo 35 metų sveikų moterų tikimybė natūraliai pastoti ženkliai mažėja, taip pat didėja atsitiktinių chromosominių pakitimų rizika, dėl kurių ir persileidimų skaičius yra didesnis nei jaunesnio amžiaus moterimis, tačiau buvusi kontracepcija čia niekuo dėta.
Nors prabilus apie kontracepciją žmonės paprastai įsivaizduoja, kad kalbama vien apie sudėtines hormonines kontraceptines tabletes, VUL Santaros klinikų gydytoja rezidentė Rugilė Kančaitė atkreipė dėmesį, kad šios priemonės apima kur kas daugiau metodų. „Kontracepcija yra visi metodai, leidžiantys moteriai apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo. Netgi tas pats nutrauktas lytinis aktas ar nevaisingų dienų skaičiavimas taip pat yra kontracepcijos metodai. Reikalas tas, kad gana reikšmingai skiriasi jų patikimumas. Ir grupuoti kontraceptines priemones galima skirtingai, vieni šaltiniai išskiria dirbtinius ir natūralius metodus, kiti klasifikuoja į barjerines ir nebarjerines apsaugos priemones. Manau, kad geriausia būtų kalbėti per šių priemonių efektyvumo prizmę“, - nuotolinės klinikų konferencijos metu kalbėjo ji.
Paklausta, kaip moteriai išsirinkti tinkamą kontracepcijos metodą, gydytoja pabrėžė, kad visų prima reikėtų žinoti, kokie yra jos lūkesčiai. „Klausimas, ar naudojant metodą man būtų dar visai nieko turėti dar vieną vaiką, kaip dievas duos, ar tikslas labiau toks, kad šiuo metu vaikų nenoriu, noriu atidėti nėštumą ar daugiau nėštumų gyvenime nenoriu. Tai ir nulemia, kokią priemonę rinksis moteris. Taip pat svarbu tai, ar moteris turi ilgalaikį partnerį“, - kalbėjo ji.
„Svarbi, kad būtų pateikiama patikima informacija apie kontraceptinę priemonę, kad moteris žinotų, kokios yra rizikos ir naudos, koks veiksmingumas ir neturėtų iškreipto vaizdo apie kontraceptinę priemonę.“
„Hormoninė kontracepcija gali būti neefektyvi, kai yra vartojami vaistai, kurie veikia vienas kito efektyvumą. Yra įrodyta, kad net jonažolės preparatai gali turėti poveikį hormoninės kontracepcijos metabolizmui. Taip gali nutikti ir vartojant tam tikrus retai skiriamus antibiotikus, antivirusinius vaistus. Dėl to visada prieš vartojant patariu paskaityti informacinį vaisto lapelį“, - pabrėžė R. Kančaitė. Ji pridūrė, kad hormoninės kontraceptinės tabletės gali nesuveikti ir dėl laikinų virškinimo sistemos sutrikimų, kai paveikiama žarnyno galimybė juos suvirškinti. „Tai reiškia, jei vartojant hormonines kontracepcijos tabletes tabletė išvemiama, tada per tris valandas reikėtų suvartoti kitą tabletę, nes pirmoji tabletė gali būti išvemiama. Vaisto absorbcija taip pat gali būti paveikiama gausiai ir dažnai viduriuojant“, - įspėjo gydytoja.
Gydytoja sako, kad priklausomai nuo kontraceptinio metodo moters organizme vyksta nepavojingi, kartais net naudingi, pokyčiai. Pavyzdžiui, pastebimos šios nekontraceptinės naudos - mažėja mėnesinių skausmai, kraujavimo gausumas, slopsta endometriozės židiniai, stebimas teigiamas poveikis prieš gimdos ir kiaušidžių vėžį, gydoma aknė ir palengvėja priešmenstruacinio sindromo požymiai. Be to, naudojamos barjerinės priemonės (prezervatyvai) apsaugo nuo lytiniu keliu plintančių infekcijų.
