Astriniai arba graižažiedžiai (Asteraceae, Compositae) - tai viena didžiausių ir įvairiausių augalų šeimų, priklausanti magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriui. Šiai šeimai priklauso vienmetės, dvimetės arba daugiametės žolės, kurių daugelio šaknys yra liemeninės, o kai kurių - su šakniastiebiais. Stiebas dažnai būna šakotas, apatinė dalis gali būti sumedėjusi, pasitaiko ir bestiebių augalų su lapų skrotele. Augalai neretai pasižymi liaukutėmis, plaukeliais, pūkeliais arba šereliais. Lapai gali būti labai įvairūs. Būdingas astrinių šeimos bruožas - žiedai, susitelkę į savitus žiedynus, vadinamus graižais. Vaisius - lukštavaisis. Žiedus apdulkina vabzdžiai.
Tai gana gausi rūšių skaičiumi šeima, apimanti apie 1300 genčių ir 25000-30000 rūšių. Astrinių šeimos augalai randami įvairiose gamtinėse ir buitinėse aplinkose - nuo laukinių pievų ir miškų iki darželių ir laukų.
Vaistiniai, Prieskoniniai ir Dekoratyviniai Astrinių Šeimos Augalai
Astrinių šeima apima daugybę augalų, turinčių didelę reikšmę tiek medicinoje, tiek virtuvėje, tiek dekoratyviniame sodininkystėje.
Vaistiniai ir Prieskoniniai Augalai
- Paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium L.) - plačiai žinomas vaistinis augalas, naudojamas įvairiems negalavimams gydyti.
- Vaistinė ramunė (Matricaria recutita) - viena populiariausių vaistinių ramunių, vertinama dėl savo raminamųjų ir priešuždegiminių savybių.
- Vaistinis kietis (Peletrūnas) (Artemisia dracunculus) - naudojamas ne tik kaip prieskonis, bet ir liaudies medicinoje.
- Vaistinė medetka (Calendula officinalis L.) - žinoma dėl savo gydomųjų savybių, ypač odos priežiūrai.
- Šalpusnis - liaudies medicinoje naudojamas nuo kosulio ir kvėpavimo takų susirgimų.
- Bitkrėslė - augalas, vertinamas dėl savo medingumo ir galimų gydomųjų savybių.
- Paprastoji trūkažolė - augalas, randamas laukuose ir pakelėse, turintis liaudies medicinoje pritaikymų.
- Topinambas arba bulvinė saulėgrąža - valgomasis augalas, auginamas dėl savo maistingų gumbų.
- Kalninė arnika - vertingas vaistinis augalas, dažniausiai naudojamas išoriškai.
- Kilnioji blezdingūnė - augalas, žinomas dėl savo dekoratyvumo ir galimų gydomųjų savybių.
- Debesylas - didelis augalas, naudojamas liaudies medicinoje, ypač sergant kvėpavimo takų ligomis.
- Bestiebė karlina - neįprastas astrinių šeimos atstovas, galintis turėti specifinių savybių.
- Katpėdė - smulkus augalas, dažnai randamas sausose vietose, naudojamas liaudies medicinoje.
- Kanapinis kemeras - augalas, galintis turėti įvairių panaudojimo būdų.
Dekoratyviniai Augalai
Astrinių šeima gali pasigirti daugybe nuostabių dekoratyvinių augalų, kurie puošia sodus ir namus:
- Astras - ryškus ir ilgaamžis gėlynų puošmena.
- Gerbera - žinoma dėl savo didelių, įvairiaspalvių žiedų.
- Jurginas - vienas populiariausių dekoratyvinių augalų su daugybe veislių.
- Serentis - subtilios išvaizdos gėlė, mėgstama sodininkų.
- Rausvažiedė ežiuolė - ne tik graži, bet ir naudinga sveikatai.
- Gailiardija - saulėtos spalvos gėlė, tinkanti sausoms vietoms.
- Gludas - paprastas, bet žavus augalas, dažnai randamas laukinėje gamtoje.
Maistiniai ir Pašariniai Augalai
Kai kurie astrinių šeimos nariai yra svarbūs maisto šaltiniai:
- Paprastoji kiaulpienė - nors dažnai laikoma piktžole, jos lapai ir žiedai yra valgomi ir maistingi.
- Sėjamoji salota - populiarus daržovių augalas, auginamas dėl maistingų lapų.
- Paprastoji saulėgrąža - auginama dėl maistingų sėklų ir aliejaus.
Piktžolės ir Techniniai Augalai
Nors daugelis astrinių šeimos augalų yra vertingi, kai kurie laikomi piktžolėmis, konkuruojančiomis su kultūriniais augalais:
- Blakstienotoji galinsoga
- Smulkiažiedė galinsoga
- Dygliuotoji kardažolė
Taip pat yra ir techninių augalų, turinčių specifinę pramoninę ar ūkinę reikšmę.
Astriniai Augalai Kūryboje ir Liaudies Išmintyje
Astrinių šeimos augalai įkvėpė menininkus ir tautodailininkus. Pavyzdžiui, ąžuolas ir varnalėša - tai gamtos elementai, dažnai randami liaudies mene ir simbolikoje.
Patarlės ir posakiai, susiję su augalais, atspindi jų svarbą žmonių gyvenime ir kultūroje. Pavyzdžiui, sakoma: "Geriau varnalėša nei geras žmogus, nes varnalėša visada bus šalia" - tai rodo ne tik augalo dažnumą, bet ir jo simbolinę reikšmę.
„Artemis II“ klausimų ir atsakymų transliacija su dr. Vidu Dobrovolsku
Šaukštis - Dekoratyvus ir Vaistinis Augalas
Šaukštis (lot. _Cacalia_) - tai astrinių šeimos daugiametė žolė, pasižyminti savo dekoratyvumu ir vaistinėmis savybėmis. Šie augalai turi storą, šakotą šakniastiebį ir stambius pamatiniais lapus. Gentyje yra apie 20 rūšių, paplitusių Europos, Azijos vidutinio ir šaltojo klimato juostoje.
Plaicalapis šaukštis yra paplitęs Vidurio Europoje, pietinėje Skandinavijos dalyje, Tarybų Sąjungos europinės dalies vakariniuose rajonuose ir Kaukaze. Lietuvoje šis augalas yra gana retas, dažnesnis pietvakariniuose rajonuose. Jis mėgsta augti upių ir ežerų pakrantėse, versmėtuose šlaituose, tarp krūmų.
Šio augalo šakniastiebis gali siekti iki 1 metro ilgio, jis yra storas ir mėsingas. Stiebas yra status, tuščiaviduris, 20-45 cm aukščio, apaugęs žvyniškais lapais. Žiedynas sudarytas iš 50-65 graižų, žiedai yra baltai rožiniai. Augalas žydi balandžio pradžioje - gegužės viduryje, apie dvi savaites. Vaisiams nunokus, stiebas nudžiūsta, o iš šakniastiebio išauga pamatiniai lapai, kurių aukštis su lapkočiu gali siekti nuo 120 iki 150 cm, o plotis - iki 1 metro. Šaukštis žiemoja nepridengtas ir išlieka dekoratyvus iki šalnų.
TSRS Maskvos centriniame botanikos sode buvo auginamas introdukuotas Sachalino platusis šaukštis, siekiantis iki 2 metrų aukščio. Šis augalas gali augti tiek pavėsyje, tiek saulėtoje vietoje. Mėgsta drėgną dirvą, tačiau sausose vietose taip pat vešliai auga, nors pavasarį gali mažiau žydėti. Augalas sparčiai dauginasi, sudarydamas ištisus sąžalynus. Jį galima dauginti šakniastiebiais ir dalijant kerą anksti pavasarį arba rudenį.
Šaukštis sodinamas medžių bei krūmų fone dideliais masyvais, taip pat baseinų, didelių tvenkinių, upelių pakraščiais. Tai vertingas vaistinis, medingas ir dekoratyvus augalas.
