Ūminis bronchitas - tai staiga prasidedantis bronchų gleivinės uždegimas, dažniausiai pasireiškiantis kosuliu, skrepliavimu ir kvėpavimo takų sudirgimu. Sergant bronchitu kvėpavimo takų gleivinė paburksta, gaminasi daugiau sekreto, todėl atsiranda dirginantis kosulys. Pirmosiomis dienomis kosulys paprastai būna sausas, vėliau pereina į drėgną, lydimą gleivinių ar pūlingų skreplių. Ūminis bronchitas yra viena dažniausių tiek vaikų, tiek suaugusiųjų ligų.
Kvėpavimo takų infekcijos (KTI) yra dažna vaikų sveikatos problema, dėl kurios dažnai kreipiamasi į pediatrus ar šeimos gydytojus. Šias infekcijas gali sukelti įvairūs mikroorganizmai, o atvėsus orams jos ypač dažnos. KTI ne tik sutrikdo savijautą, bet ir gali sukelti lėtinių ligų paūmėjimus bei ekonominius nuostolius dėl praleistų darbo dienų. Viena iš dažniausių vaikų KTI šaltuoju metų laiku yra ūminis bronchitas. Bronchitas - tai bronchų gleivinės uždegimas, dažniausiai sukeltas virusų arba bakterijų. Liga pasireiškia kosulio priepuoliais ir dusuliu.
Bronchitas - tai bronchų, t. y. kvėpavimo takų, kuriais oras keliauja į plaučius ir iš jų, gleivinės uždegimas. Dėl uždegimo bronchai paburksta, gamina daugiau gleivių, todėl pasunkėja oro pratekėjimas ir atsiranda kosulys. Bronchito atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai. Dažniausiai jį išprovokuoja kvėpavimo takų virusai - tie patys, kurie sukelia peršalimą ar gripą. Bronchitas gali pasireikšti skirtingomis formomis, kurios skiriasi trukme, priežastimis ir gydymo taktika. Bronchito simptomai priklauso nuo ligos stadijos ir organizmo atsako.
Kai išsivysto bronchitas vaikams, svarbu žinoti, kad jų kvėpavimo takai yra siauresni ir jautresni dirgikliams, todėl simptomai gali būti ryškesni.
Ūminio bronchito simptomai
Ūminis bronchitas dažnai išsivysto po viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (slogos, gerklės skausmo). Simptomai paprastai prasideda praėjus 3-4 dienoms po peršalimo ir trunka 2-3 savaites. Pirmomis ligos dienomis juntami ne itin ryškūs viršutinių kvėpavimo takų peršalimo simptomai. Jie panašūs tiek sergant ūminiu bronchitu, tiek kitomis peršalimo ligomis. Persirgus ūminiu bronchitu, kosulys dažnai išlieka dar 10-20 dienų, kartais gali tęstis 4 ar daugiau savaičių. Pacientas gali atkosėti pūlingų skreplių. Tai rodo, kad atsisluoksniuoja ir yra pašalinami tracheobronchinis epitelis bei uždegiminės ląstelės.
Bronchito simptomai skiriasi priklausomai nuo tipo, tačiau pagrindinis požymis yra kosulys. Ūminio bronchito atveju - sausas ar drėgnas, dažnai su skaidriais, gelsvais ar žalsvais skrepliais. Virusinio bronchito atveju paprastai būna nedidelis karščiavimas, trunkantis 2-3 dienas. Pradžioje vaikas gali sloguoti, po to pradėti kosėti, kartais gali skaudėti krūtinę. Obstrukcinio bronchito metu išsivysto kvėpavimo takų obstrukcija (susiaurėjimas) dėl bronchų spazmo, gleivinės edemos (paburkimo) ir gleivių hipersekrecijos. Neretai obstrukcinį bronchitą gali atpažinti ir tėvai, nes šios ligos atveju vaikui kvėpuojant girdimi švilpiantys karkalai, cypimas.
Ūminio bronchito priežastys
Dažniausia ūminio bronchito priežastis - virusinė infekcija (apie 90 % atvejų). Nustatyta, kad dažniausi KTI sukėlėjai vaikams yra rinovirusai, turintys daugiau nei 100 serotipų. Kasmet šie virusai sukelia apie 30-50 proc. KTI, tačiau sezono metu gali siekti net iki 80 proc. Žinomi ir kiti virusai, kurie gali sukelti KTI: koronavirusai, respiracinis sincitinis virusas, gripo virusas, paragripo virusas, kt. Kita vertus, pasikartojančias KTI sukelia bakterijos: Acinetobacter spp., Chlamydia pneumoniae, Enterobacteriacae, Haemophilus influenzae, Legionella pneumophila, Moraxella catarrhalis, Mycoplasma pneumoniae, Staphylococcus aureus, Streptococcus pneumoniae, Streptococcus pyogenes. Bakterinės infekcijos (H. influenzae, S. pneumoniae) yra reta vaikų ūminio bronchito priežastis (apie 10 proc.). Mokyklinio amžiaus vaikams gali pasitaikyti atipinės infekcijos, ypač Mycoplasma pneumoniae.
Ūminį bronchitą (infekciją) paprastai sukelia kvėpavimo takų virusas. Ūminį bronchitą gali sukelti ir bakterinė infekcija, tačiau taip nutinka retai (mažiau nei 10 % visų atvejų). Taip pat ūminį bronchitą gali sukelti įkvėpti dirgikliai, tokie kaip tabako dūmai, dūmai, dulkės ir užterštas oras. Infekcija dažniausiai prasideda nosyje arba gerklėje ir nukeliauja į bronchų vamzdelius. Kai organizmas bando kovoti su infekcija, bronchų gleivinė paburksta, todėl atsiranda kosulys. Kartais kosulys gali būti sausas, bet dažniausiai iškosėjama gleivių. Bronchų uždegimas taip pat sumažina oro, galinčio patekti pro bronchų vamzdelius, kiekį. Dėl to gali atsirasti švokštimas, imti spausti krūtinę, trūkti oro. Galiausiai imuninė sistema įveikia infekciją. Iškosėjamos gleivės, kurios gali būti geltonos arba žalios spalvos. Ūminis bronchitas paprastai trunka nuo trijų iki dešimties dienų.
Silpnas imunitetas, todėl dažnai suserga vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės. Sergamumą bronchitu lemia ir dažnas kontaktas su infekcijomis - darželyje, mokykloje. Taip pat nuovargis, per dideli krūviai mokykloje, stresas, blogas miegas, prasta mityba ir t.t. Žodžiu, visi veiksniai, kurie silpnina imunitetą. Tam tikros ligos. Plaučius veikiančios medžiagos. Kitos priežastys. Nosies arba sinusų išskyrų (skreplių) kaupimasis. Ūminio bronchito priežastis gali būti ir cheminiai, fiziniai ar alerginiai veiksniai.
Kaip diagnozuojamas bronchitas?
Bronchitas diagnozuojamas įvertinus sergančiojo simptomus, klausantis plaučių stetoskopu ir atlikus fizinę apžiūrą. Gydytojas vertina kosulio pobūdį, kvėpavimo dažnį, švokštimą ar kitus auskultacinius garsus. Kai kuriais atvejais, ypač esant lėtiniams simptomams ar sergant obstrukcinėmis kvėpavimo takų ligomis, gali būti atliekami plaučių funkcijos tyrimai (spirometrija), siekiant įvertinti bronchų praeinamumą ir kvėpavimo efektyvumą. Susirgus bronchitu, pirmiausia turėtų būti atliktas kraujo tyrimas, kurio metu įvertinamas CRB (C-reaktyvusis baltymas) kiekis. Tai tam tikras baltymas, kurį gamina kepenys. Jo kiekis kraujyje padidėja esant uždegimui ir infekcijai. Šis tyrimas svarbus siekiant išsiaiškinti, kokios kilmės yra bronchitas: virusinės ar bakterinės. CRB koncentracija ūminio bakterijų sukelto uždegimo metu gali padidėti šimtus kartų. Dėl virusinės infekcijos CRB nedidėja, arba tas padidėjimas būna nedidelis. Tačiau svarbu žinoti, kad tiksliausius tyrimo rezultatus turėsime, jeigu kraujo tyrimą atliksime praėjus ne mažiau kaip 10 val., o geriausiai parai nuo susirgimo, sukarščiavimo. Taip pat gydytojai turėtų paklausyti vaiko plaučius, siekdami įsitikinti bronchito diagnoze ar atmesti plaučių uždegimą. Tad kitas tyrimas, kuris taip pat ne patvirtina bronchito diagnozės, tačiau leidžia atmesti kitą sunkesnę ligą - plaučių uždegimą, yra rentgenograma. Bronchito rentgenas neparodo, tačiau aiškiai parodo plaučių uždegimą. Tiesa, rentgenogramą taip pat reikėtų atlikti praėjus ne mažiau kaip parai nuo ligos pradžios. Tuomet tyrimas bus informatyvesnis. Atliekama bronchoskopija - trachėjos ir bronchų vidaus apžiūra.
Kaip gydyti ūminį bronchitą?
Nors ūminis bronchitas dažniausiai praeina savaime, labai svarbu padėti organizmui greičiau pasveikti. Bronchito gydymas priklauso nuo tipo, priežasties ir simptomų sunkumo. Kadangi vaikai dažniausiai serga virusiniu bronchitu, tai jiems antibiotikų ir neturėtų būti skiriama. Gydymas antibiotikais reikalingas, jeigu bronchitas yra bakterinės kilmės, nes virusų antibiotikai neveikia. Tiesa ir antivirusinių vaistų, anot medikės, vartoti nereikia. Dažniausiai bronchito gydymas yra simptomų malšinimas.
Vartoti vaistus nuo kosulio, pasižyminčius gleives suskystinančiu poveikiu ir palengvinančius atsikosėjimą. Vienas tokių yra preparatas Brontex. Ambroksolis pasižymi mukoliziniu, sekretoliziniu ir sekretomotoriniu poveikiu - skystina tirštą bronchų sekretą, mažina gleivinės paburkimą, edemą, hemoragiją ir palengvina gleivių šalinimą iš kvėpavimo takų bei ligos simptomus. Be to, jis didina virpamojo epitelio plaukelių virpėjimo dažnį, greitina sekreto judėjimą ir šalinimą sergantiesiems bronchitu, pneumonija, lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) ir kitomis kvėpavimo takų ligomis. Svarbu pažymėti, kad, skiriant ambroksolį su antibiotikais, padidinama pastarųjų penetracija plaučių audinyje.
Vartoti karščiavimą ir raumenų skausmus mažinančius vaistus. Vaikams, kuriems anksčiau temperatūra nesukeldavo traukulių, karščiavimas slopinamas, kai kūno temperatūra didesnė nei 38 ºC laipsniai. Mažinti temperatūros žemiau nei 38 ºC laipsniai nerekomenduojama, nes, pakilus kūno temperatūrai, suaktyvėja imuninės reakcijos, gaminasi antikūnai, ir taip organizmas tarsi švarinasi, t.y. sveiksta. Taip pat reikėtų gerti daug šiltų skysčių, įvairių arbatų. Sergant bronchitu, netenkama daug skysčių, todėl būtina palaikyti jų balansą. Sergančiam bronchitu vaikui reikėtų duoti kuo daugiau gerti, nes skysčių netenkama ir kosint, ir kvėpuojant, ir karščiuojant. Tinka įvairios žolelių arbatėlės, medus. Tačiau medaus nereikėtų dėti į karštą gėrimą, nes tada daug jo gerų savybių prarandama. Medaus reikėtų duoti pačiulpti, vėliau užgeriant šilta arbata. Be to, skysčių vartojimas padeda ir geriau atsikosėti.
Reikia išsigulėti, gerti daug šiltų skysčių, išsikosėti. Tam gali padėti kvėpavimo mankšta. Mažiems vaikams galėtume pasiūlyti pūsti balioną arba per šiaudelį stiklinėje vandenį burbuliuoti. Vyresni vaikai savarankiškai galėtų atlikti įkvėpimo-iškvėpimo pratimus gerai išvedintoje patalpoje.
Saugi ir veiksminga pagalba bronchitu sergančiam vaikui - inhaliacijos, naudojant joms skirtą prietaisą - inhaliatorių. Šios procedūros susilpnina bronchų dirginimą, sudrėkina gleivinę, gerai suskystina tirštą sekretą, padėdamos greičiau jo atsikratyti. Inhaliacijos laikomos viena geriausių terapinių ir profilaktinių priemonių nuo įvairių kvėpavimo takų ligų. Vienas populiariausių - kompresoriniai inhaliatoriai. Skystą vaistinį tirpalą toks prietaisas suskaido į aerozolio lašelių mikrodaleles. Naujos kartos kompresoriniai inhaliatoriai turi reguliuojamą purškimo sistemą, kuria galima nustatyti išpurškiamų aerozolio dalelių dydį. Didesnės aerozolio dalelės tinka viršutinių kvėpavimo takų ligoms gydyti, o mažesnės pasiekia giliausius apatinius kvėpavimo takus. Tokius kompresorinius inhaliatorius galima naudoti ir užpuolus paprasčiausiai slogai, ir gydantis laringitą, bronchitą, bronchinę astmą ar plaučių ligą. Per kompresorinį inhaliatorių įkvepiamos aerozolio pavidalo vaisto dalelės tiesiogiai veikia uždegimo pažeistą vietą, todėl greitai palengvina ligoniuko būklę.
Atsikosėjimą lengvinantys vaistai. Bronchus plečiantys vaistai. Reabilitacija, įskaitant kvėpavimo pratimus. Plaučių ventiliacija.
VAIKAMS: Stebėk savo kvėpavimą
Bronchito prevencija
Norint išvengti bronchito, svarbu laikytis šių prevencinių priemonių: Skiepai nuo gripo. Kaip viena pagrindinių prevencinių priemonių yra minima gripo vakcina. Pasirūpinę tinkama prevencija, išvengsite ne tik bronchito, bet ir kitų ligų. Pirmiausia reikėtų pasiskiepyti nuo gripo, kadangi būtent jis dažnai sukelia kvėpavimo takų uždegimą. Visavertė mityba. Reikėtų pasirūpinti visaverte mityba: joje turi būti pakankamai vertingų medžiagų - vitaminų ir mikroelementų - turinčių produktų. Imuniteto stiprinimas. Nosies plovimas. Jei pastebėjote pirmuosius slogos požymius, druskos tirpalu bent kelis kartus per dieną praplaukite vaiko nosį. Savalaikis ligų gydymas. Prasidėjus slogai, nedideliam kosuliui ar pasireiškus kitiems, kad ir nedideliems peršalimo ligų simptomams, vertėtų daugiau ilsėtis, gerti daug šiltų skysčių ir pagal poreikį taikyti simptominį gydymą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pajutus pirmuosius ūminio bronchito simptomus svarbu nepraleisti ligos pradžios ir laiku imtis priemonių. Jeigu kosulys užsitęsia ilgiau nei 2-3 savaites, pakyla aukšta temperatūra, atsiranda stiprus dusulys ar skrepliuose matomas kraujas - nedelsdami kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Jei įtariate bronchitą ar pastebite užsitęsusį kosulį, dusulį ar kitus simptomus, būtina konsultuotis su gydytoju, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir pradėtas gydymas. Venkite savarankiško vaistų, ypač antibiotikų, vartojimo ar alternatyvių metodų taikymo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti pavojinga.
Negydomas arba užsitęsęs bronchitas gali sukelti rimtesnių sveikatos problemų, ypač jei sergama dažnai ar yra nusilpusi imuninė sistema. Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos yra plaučių uždegimas, bronchų funkcijos sutrikimai, lėtinio bronchito išsivystymas ar pasikartojantys sinusų uždegimai. Susirgus bronchitu, svarbu suteikti organizmui laiko atsigauti. Rekomenduojama ilsėtis, gerti pakankamai skysčių, vengti rūkymo ir aplinkos dirgiklių, drėkinti patalpų orą bei laikytis gydytojo paskirtų priemonių. Bronchito riziką galima sumažinti taikant paprastas, bet veiksmingas prevencines priemones. Bronchitas - liga, kurią dažnai nuvertiname, tačiau tinkamas jos gydymas ir prevencija leidžia išvengti komplikacijų, pagerinti gyvenimo kokybę ir užkirsti kelią ilgalaikėms kvėpavimo problemoms.
tags: #astminis #bronchitas #vaikui
