Astigmatizmas yra gana dažnas regėjimo sutrikimas, kai šviesos spinduliai lūžta netaisyklingai ir susikerta netipinėje akies srityje. Pagrindinė astigmatizmo priežastis - netaisyklinga ragenos arba lęšiuko forma. Šis sutrikimas pasireiškia neryškiu, iškraipytu matymu. Tai nėra liga, o regėjimo yda, panaši į trumparegystę ar toliaregystę.
Statistikos duomenimis, astigmatizmą turi maždaug 23 proc. 6-12 mėn. amžiaus kūdikių. Tačiau jiems augant ir akims vystantis ši regėjimo yda koreguojasi, tad 5-6 m. amžiaus grupėje astigmatizmas diagnozuojamas jau tik 9 proc. Vaikui augant, astigmatizmas gali sumažėti, bet gali ir didėti.
Dėl tobulesnių diagnostikos metodų pastaraisiais metais nustatoma vis daugiau astigmatizmo atvejų. Astigmatizmas vaikams dažnai diagnozuojamas ankstyvoje vaikystėje, tačiau pasitaiko atvejų, kai šis regos sutrikimas pastebimas tik pradėjus lankyti mokyklą. Vaikai, turintys šį regėjimo sutrikimą, gali skundžiasi nuovargiu, galvos skausmais ar vengti veiklų, reikalaujančių susikaupimo. Patys vaikai gali nesuprasti, kad turi regėjimo problemų, nes jie tiesiog yra įpratę matyti kitaip.
Jeigu astigmatizmą turi trumparegis vaikas, jis gali prisimerkti. Sutrikimą gali signalizuoti ir žiūrėjimas į kokį nors objektą iš padilbų. Kiti jautrumo šviesai požymiai taip pat gali perspėti apie astigmatizmą. Jūsų regėjimas dažnai atrodo iškreiptas ar neryškus, net ir žiūrint į arti esančius ar tolimus objektus? Galbūt dažnai skauda galvą, o akys greitai pavargsta skaitant ar dirbant kompiuteriu? Šie pojūčiai gali perspėti apie astigmatizmą. Paprastai, kai akis yra sveika, šviesa susikerta viename taške tinklainėje ir mes matome aiškų vaizdą. Tačiau esant astigmatizmui, šviesa lūžta netolygiai ir susikerta keliuose taškuose arba visai nesusikerta tinkamai. Dėl to pasireiškia:
- Neryškus matymas - objektai įvairiais atstumais matomi šiek tiek neryškiai ar neaiškiai (ištempti, suploti ar ištęsti).
- Noras prisimerkti - dėl neaiškaus matymo žmogus dažnai būna prisimerkęs, kad geriau įžiūrėtų objektus.
- Akių nuovargis - turintiems astigmatizmą greičiau pasireiškia akių nuovargis žiūrint iš arti (pavyzdžiui, po darbo kompiuteriu ar skaitymo). Akių nuovargis gali pasireikšti ir po ilgesnio, įtempto žiūrėjimo į tolį - pavyzdžiui, jei tenka ilgai vairuoti.
- Prastas matymas tamsoje - naktį šviesos atrodo „išsisklaidžiusios“ ar su šešėliais.
- Galvos skausmas - astigmatizmas siejamas su migreniniais galvos skausmais.
- Dvejinimasis akyse - esant didesnio laipsnio astigmatizmui, matomi vaizdai gali net dvejintis.
Norint suprasti, kodėl išsivysto akių astigmatizmas, svarbu žinoti pagrindines šio sutrikimo priežastis. Dažniausiai jis yra įgimtas - tai lemia paveldimumas arba natūralūs ragenos ar lęšiuko vystymosi ypatumai, kai jų paviršius tampa netolygus. Tačiau astigmatizmas vaikui ar suaugusiajam gali atsirasti ir vėliau dėl tam tikrų išorinių veiksnių - akių traumų, chirurginių operacijų ar randų ant ragenos. Retesniais atvejais astigmatizmas gali progresuoti dėl specifinių akių ligų, tokias kaip keratokonusas, kai ragena palaipsniui plonėja ir deformuojasi. Nėra vieno konkretaus atsakymo, kodėl žmonėms išsivysto astigmatizmas. Dažniausiai jis yra įgimtas - daugelis žmonių jau gimsta su šiek tiek netaisyklingos formos ragena, tačiau dažnai to nejaučia, kol neatsiranda ryškesnių simptomų. Taip pat jis gali atsirasti po tam tikrų akių traumų ar akių operacijų, kuomet pasikeičia ragenos formą. Astigmatizmas gali pasireikšti ir su amžiumi - kinta ragenos struktūra ir kai kuriems žmonėms atsiranda arba sustiprėja astigmatizmas. Nėra žinoma, kaip to būtų galima išvengti.
Astigmatizmas nėra vienalytis - jis skirstomas pagal kilmę ir pagal šviesos lūžio ypatumus. Dažniausiai išskiriami du tipai: ragenos astigmatizmas, kai nelygi būtent ragenos forma, ir lęšiuko astigmatizmas, kai pokyčiai atsiranda dėl netolygios lęšiuko struktūros. Pagal šviesos lūžio kryptį akių astigmatizmas skirstomas į taisyklingąjį (reguliarųjį) ir netaisyklingąjį (nereguliarųjį). Be to, pagal stiprumą astigmatizmas gali būti silpnas, vidutinio laipsnio arba stiprus.
Norint tiksliai nustatyti, ar žmogus serga astigmatizmu, svarbu atlikti profesionalią akių patikrą. Tyrimo metu akių gydytojas vertina regėjimo aštrumą, matuoja ragenos išlinkimą specialiu prietaisu (keratometru), gali būti atliekamas kompiuterinis refraktometrijos tyrimas. Geriausias būdas - kreiptis į akių gydytoją ir atlikti išsamią regos patikrą.
Jeigu astigmatizmas yra nedidelis, regos korekcijų gali ir neprireikti, tačiau reikės nuodugnesnio stebėjimo ir dažnesnių vizitų pas gydytoją oftalmologą. Astigmatizmas nėra liga, todėl jo nereikia „gydyti“, tačiau tinkama korekcija pagerina gyvenimo kokybę ir sumažina akių nuovargį bei diskomfortą. Astigmatizmo gydymas priklauso nuo jo laipsnio. Daugeliu atvejų, dėvint akinius ar kontaktinius lęšius, regėjimas ženkliai pagerėja. Poreikis nešioti akinius priklauso nuo astigmatizmo laipsnio ir simptomų stiprumo. Jei matote neryškiai, jaučiate akių nuovargį ar kitus požymius, specialistas tikrai rekomenduos dėvėti akinius ar lęšius.
Šiuolaikinė medicina suteikia galimybę rinktis iš įvairių astigmatizmo gydymo būdų, priklausomai nuo nustatyto laipsnio ir asmens poreikių.
Astigmatizmo korekcijos būdai
Akiniai su cilindriniais lęšiais
Tai dažniausiai rekomenduojamas ir pagrindinis vaikų astigmatizmo korekcijos metodas. Akiniai su cilindriniais lęšiais - tai paprasčiausias ir dažniausiai naudojamas korekcijos būdas. Specialūs lęšiai kompensuoja ragenos ar lęšiuko iškraipymus ir leidžia matyti aiškiau. Labai svarbu, kad vaikas akinius nešiotų nuolat: tik taip vaiko regėjimas formuojasi tinkamai. Be to, cilindriniai lęšiai užkerta kelią ambliopijos (tingiosios akies) vystymuisi. Esant astigmatizmui svarbu skirti laiko ir dėmesio tinkamo rėmelio pasirinkimui. Kadangi astigmatizmui koreguoti naudojami specialūs cilindriniai lęšiai, rėmeliai turi užtikrinti jų stabilumą ir teisingą padėtį. Netinkamas rėmelis kels diskomfortą, iškraipys vaizdą ir neturėsite geriausio įmanomo matymo bei patogumo. Renkantis akinių lęšius astigmatizmui koreguoti, svarbu atsižvelgti į techninius lęšių parametrus, dangas ir individualius poreikius. Rekomenduojame rinktis plonintus akinių lęšius tam, kad jie būtų plonesni, lengvesni ir estetiškiau atrodytų. Taip pat esant astigmatizmui rekomenduojame asferinius akinius lęšius, kurie sumažina vaizdo iškraipymus lęšio šonuose - matymas aiškesnis ir natūralesnis nei su įprastais, sferiniais akinių lęšiais. Sferiniai lęšiai yra plokštesni ir plonesni (tad ir lengvesni) už sferinius lęšius. Jei Jūsų astigmatizmas didesnis ir Jums reikalingi akiniai su didesniu nei ±2.00 cilindru, greičiausiai, Jums reikės specialių, atskirai pagal užsakymą gaminamų lęšių. Tokių lęšių kaina kur kas didesnė, tačiau jie tiksliai pritaikomi ir gaminami pagal Jus. Antirefleksinė danga yra reikalinga, ypač esant didesniam astigmatizmui ar pasirenkant plonintus akinius lęšius.
Kontaktiniai lęšiai
Astigmatizmui koreguoti netinka įprasti kontaktiniai lęšiai - tam skirti specialūs toriniai kontaktiniai lęšiai, kurie padeda tinkamai fokusuoti šviesą ir užtikrina aiškų regėjimą. Taikant ortokeratologijos metodiką. Su jais matymas gali būti aiškesnis ir platesnis, kadangi lęšis priglunda prie akies, nejaučiami vaizdo iškraipymai šonuose - ypač jei Jūsų dioptrijos didesnės. Kontaktinius lęšius dažniausiai renkasi aktyvūs ir sportuojantys žmonės - daug judant jie neretai būna patogesni nei akiniai. Astigmatizmui skirtų lęšių neįsigysite vietoje, optikos salone - torinius (astigmatizmui skirtus) kontaktinius lęšius reikia užsisakyti iš anksto pagal individualų Jūsų receptą ir laukti jų pristatymo nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Kontaktiniai lęšiai ir jų priežiūros priemonės ilgainiui atsieina brangiau nei akiniai, o toriniai lęšiai - skirti būtent astigmatizmą turintiems žmonėms - yra dar brangesni už įprastus kontaktinius lęšius. Net ir kasdien nešiojant kontaktinius lęšius, vis tiek tenka turėti ir akinius. Kontaktiniai lęšiai tinka ne visiems, jų negalima nešioti tam tikrose situacijose, taip pat labai svarbu tinkama jų priežiūra, griežtai laikytis higienos.
Chirurginis gydymas
Gydant chirurginiu būdu. Šiuolaikiniai gydymo būdai - itin pažangūs: pavyzdžiui, pacientams galima implantuoti dirbtinį torinį (kitokios formos) lęšiuką. Astigmatizmas gali būti koreguojamas atliekant operaciją lazeriu. Itin tiksliais lazeriais yra pakeičiamas akies ragenos paviršius, taip iškoreguojant turimą astigmatizmą. Šis sprendimas iškart išsprendžia regėjimo problemas, susijusias su pakitusia akies forma, trumparegyste ar toliaregyste. Didžiajai daliai pacientų ši operacija yra saugi, tačiau galima sutikti atvejų, kai po koregavimo lazeriu praėjus keliems mėnesiams regėjimas šiek tiek pakinta ir vis tiek gali būti reikalingi korekciniai akiniai ar kontaktiniai lęšiai - tik jau kur kas mažesnių dioptrijų, nei prieš operaciją. Galiausiai, kaip kitos rizikos yra įvardijamas akių jautrumo padidėjimas, akių sausėjimas, atsirandantis papildomas astigmatizmas, regėjimo regresiją į pradinę situaciją ir kiti neatstatomi regėjimo sutrikimai ar net regėjimo praradimas, tačiau tai įvardinama kaip itin reti rizikos veiksniai. Operacijos metu lazerių pagalba yra pašalinama dalis ragenos paviršiaus, taip suformuojant priešingą „nuokrypį“ jūsų turimoms dioptrijoms. Tokiu būdu ištaisomi turimi regos sutrikimai, atsiradę dėl pakitusios akies formos, ar akies lęšiuko pokyčių. Tačiau nors ir operacija skamba kaip nesudėtinga, ne visi gali ją darytis. Tikėtina šios operacijos negalėsite darytis, jei Jūsų regos sutrikimai yra itin netolygūs ar turite kitų sveikatos sutrikimų - pavyzdžiui, diabetą, kataraktą, glaukomą ar kitų sveikatos sutrikimų. Dėl galimybės atlikti korekciją lazeriu būtina konsultuotis su šias operacijas atliekančiais specialistais, nes kiekvienas atvejis turi būti vertinamas atskirai.
Žvairumas vaikystėje
Žvairumas - tai nuolatinis ar periodinis vienos akies nukrypimas nuo bendro fiksacijos taško, kai yra sutrikęs abiejų akių fiksacijos į vieną tašką mechanizmas. Dažniausiai žvairuoja vaikai. Apie 60-80 proc. atvejų žvairumas atsiranda antrųjų metų pabaigoje. Mažylis dažniausiai mato tik viena akimi, negali tiksliai išmatuoti atstumo iki objekto, todėl patiria didelį diskomfortą. Smegenų centrai, negaudami signalo iš žvairuojančios akies, priima tik vienos akies vaizdą, ir nukrypusi akis greitai visam laikui tampa silpnaregė. Kuo anksčiau vaikas pradeda žvairuoti, tuo blogesnė prognozė. Iki 2 mėnesių kūdikio žvairumas laikomas normaliu, nes akių judesiai dar nekoordinuoti, mažylis toliaregis. Nuo 5 mėnesių susiformuoja abiakis matymas. Kartais gali atrodyti, kad vaikas žvairuoja. Tai priklauso nuo veiduko anatominės sandaros: platesnio ar siauresnio nei įprasta tarpuakio, trečio voko, nudribusio vieno akies voko ar giliau įkritusios akies. Jei giminėje yra žvairuojančių žmonių, būtina patikrinti vaiko regėjimą, net jei akytės atrodo visiškai sveikos. Ši patologija gali būti paveldima.
Žvairumas gali būti vidinis - kai akys susieina ties nosimi, išorinis - kai jos išsiskiria į šalis, vertikalus - kai viena akis nukrypsta į viršų ar į apačią, vienpusis - kai tik viena akis žiūri netaisyklingai, pakaitinis - kai akys pakaitomis nukrypsta nuo regos ašies, ir paralyžinis - kai riboti akies judesiai pakenkto raumens link. Žvairuojantieji skundžiasi greitu akių nuovargiu, galvos svaigimu, vaizdo dvejinimusi. Vaikai dažniausiai blogiau mato ar išvis nemato viena akimi. Esant paralyžiniam žvairumui, ligonis laiko pasukęs galvą į pažeisto raumens pusę, norėdamas išvengti dvejinimosi, gali būti platus vyzdys, nejudri akis, nusileidęs vokas.
Žvairumą nustato gydytojas. Vaikų žvairumas pradedamas gydyti iš karto jį nustačius. Kuo anksčiau ši patologija nustatoma ir suteikiama reikalinga pagalba, tuo didesnė tikimybė pasveikti. Sveikstama ilgai, dažnai nuo kūdikystės iki paauglystės. Dažniausiai žvairumą sąlygoja didelio laipsnio refrakcijos yda (trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas). Tuomet reikia nuolat nešioti akinius. Okulistas paskiria tinkamus akinius, gydomųjų pratimų kompleksą, švitinimą įvairiais aparatais. Jų tikslas ne tik priversti akių raumenis dirbti taisyklingai, bet ir pagerinti regėjimą. Akinukus vaikai gali pradėti nešioti ir nuo 6 mėnesių. Kartais mažylio geriau matanti akis uždengiama, kad žvairuojanti akytė po truputį stiprėtų ir pradėtų žiūrėti taisyklingai. Gydyti reikia nuolat, nes nenešiojant akinių nors dvi savaites, visas darbas gali nueiti veltui.
Jei neužtenka gydymo akiniais, gydoma chirurginiu būdu - operuojami akį judinantys raumenys. Jie pailginami arba sutrumpinami. Kartais prireikia kelių operacijų. Žvairumo profilaktikai labai svarbu reguliariai tikrinti vaikų akis. Vaikams tai atliekama gimdymo namuose, paskui - sulaukus mėnesio, trijų mėnesių, pusės ir vienerių metų, vėliau - du kartus per metus.
Viena iš svarbių temos dalių - paveldimumas. Nors abu su vyru neturėjome astigmatizmo, bet močiutė, vyro mama ir dar trys vyro broliai turėjo šią ligą. Gydytojas kaip diagnozavo dukrai astigmatizmą, sakė, kad ši liga yra paveldima. Bet kitų trijų vyro brolių vaikai nei vienas neturi astigmatizmo. Mano vyro regėjimas kaip erelio. Pirmagimis paveldėjo, o mažosios rega puiki. Galbūt prieš planuojant nėštumą reiktų pasidomėti papildais, teigiamai veikiančiais regėjimą, pasikonsultuoti su gydytojais. Mes su vyru turime puikius regėjimus, o dukrai stipri toliaregystė, tingios akies sindromas (jau išsigydėm), žvairumas, astigmatizmas. Tokia savotiška loterija... Pas mane šeimoje dėja bet visi trys vaikai su akiniais. Na aš pati vaikystėje turėjau žvairumą ir mano vyras tą pačia problema turėjo. Na ir štai mano pirmagimė jau 14 metų žvairumą išsigydė tačiau akys silpnos ir reikalingi stiprūs pliusiniai akiniai ji nešioja +7 tai ne tik negražiai atrodo bet ir jei pačiai sunku, nes priklauso nuo akinių.
Kas yra strabizmas?
Gydytojai rekomenduoja nuolat stebėti vaikų regėjimą ir reguliariai tikrintis akis. Nuo 6 mėnesių amžiaus vaikams rekomenduojama atlikti akių patikrą, vėliau - kas pusę metų.
tags: #astigmatizma #is #opervus #dingsta #zvairumas #vaikui
