Ateina laikas, kai tenka pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais ar giminaičiais, padėti jiems oriai gyventi senatvėje. Rūpinimasis artimųjų senatve - didelė atsakomybė, o galimybės gauti reikiamą pagalbą priklauso ne tik nuo senjoro sveikatos būklės, bet ir nuo socialinių bei finansinių veiksnių. Siekiant užtikrinti tinkamą pagalbą ir priežiūrą asmenims, ypač senyvo amžiaus ar turintiems specifinių poreikių, svarbu žinoti apie prieinamas socialines paslaugas ir jų gavimo tvarką. Šiame straipsnyje aptariami asmenų poreikiai globos namuose, socialinių paslaugų rūšys, jų gavimo tvarka ir finansavimo aspektai.

XX a. demografinės raidos fenomenas - gyventojų senėjimas. Šis procesas būdingas visoms išsivysčiusioms šalims. Anot Bikmanienės (1998), senų žmonių globa neretai reikalauja specialistų (medikų, psichiatrų, psichologų ir pan.) pagalbos. Reikalinga institucinė priežiūra ar specialios paslaugos namuose. Mokslininkų teigimu, pagyvenusių žmonių globa dažnai reikalauja specialistų (medikų, psichiatrų, psichologų ir pan.) pagalbos. Reikalinga institucinė priežiūra ar specialios paslaugos namuose.

Matulionis (2003) teigia, kad žmogaus gyvenimą sąlygoja tiek fizinės, protinės, dvasinės galimybės, bet ir socialinė aplinka bei socialiniai veiksniai. Socializacija - procesas, kurio metu žmogus įsisavina vertybes, normas, elgesio vaidmenis ir modelius, būdingus tai visuomenei, kurioje jis gyvena. Adaptacija - tai procesas, kuriame, sąveikaudamas su aplinka ir savo elgesiu kurdamas socialinius padarinius efektyviai dalyvauja individas. Taigi, adaptacija suvokiama, kaip pusiausvyros būsena tarp individo ir aplinkos, kuomet visi poreikiai tenkinami ir vykdomos visos funkcijos.

Havighurst (1963) teigia, kad vėlyvos brandos tarpsnis prasideda nuo 60 metų. Galima teigti, kad asmeninis darbas su šiais uždaviniais ir mokymasis prisiimti naujus socialinius vaidmenis suteikia galimybę pagyvenusio amžiaus žmogui ilgiau išlikti energingu, aktyviu visuomenėje. Su šiais pagyvenusio amžiaus žmonių uždaviniais vyksta socialinis poreikių tenkinimo procesas.

Vitkauskaitės (2001) teigimu, sociologai stresorius tipologizuoja į numatomus - išvengtinus (gyvenamosios vietos, darbo, šalies pakeitimas) ir nenumatomus - atsitiktinius (ligos, stichinės nelaimės). Per krizes išryškėja akivaizdus asmens ir aplinkos disbalansas, kurio pozityvus sprendimas sąlygoja asmens augimą, jo atsparumą išorinei įtakai. Vienas iš būdų, kaip vertėtų spręsti krizes, yra komunikacijos gerinimas, socialinių ryšių plėtra, žinių apie krizines situacijas suteikimas žmonėms. Šiomis nemaloniomis gyvenimo situacijomis.

Aišku, kad pagyvenusio amžiaus žmonės susiduria su subtiliomis ir savitomis problemomis gyvenime, su kuriomis reikia išmokti susigyventi bei sugebėti tenkinti socialinius poreikius. Sugebėjimas efektyviai adaptuotis aplinkoje suteikia galimybes tenkinti socialinius poreikius ir ne taip ryškiai jausti aplinkos disbalansą, stresą, lengviau įveikti krizes.

Apibendrinant, galima teigti, kad pagyvenusio amžiaus žmonių socialiniai poreikiai kinta, kadangi jie pereina į kitą amžiaus tarpsnį, galbūt pakinta šeimyninė padėtis (tampant našliu), pakinta dienos užimtumo eiga. Kai kuriems žmonėms su tuo tampa sunkiau susitaikyti, todėl šiuo atveju socialiniai darbuotojai galėtų būti tokiems žmonėms pagalba ir parama siekiant prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų.

Varnelienės (2007) teigimu, senatvę įprasta apibūdinti kaip sunkesnės adaptacijos amžių. Tai lemia padidėjęs pagyvenusių žmonių pažeidžiamumas, ryškėjanti visų organizmo funkcijų, lėtėjimo ir nykimo tendencija. Bendravimo partnerių mažėjimas, reti susitikimai su artimaisiais nutolina žmogų nuo aplinkos kurioje jis gyveno. Ši aplinka neretai koreguojama esant aktualiai gyvenimo situacijai.

Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. pradžioje šalyje gyveno 555,9 tūkst. (19,9 proc.) 65 metų ir vyresnių žmonių. Jų dalis nuo bendro šalies nuolatinių gyventojų skaičiaus padidėjo nuo 15,8 proc. (2005 m. pradžioje) iki 19,9 proc. (2020 m. pradžioje) ir sudaro penktadalį visos populiacijos. Remiantis Eurostato prognozėmis, Lietuvoje visuomenė toliau senės. Tikėtina, kad 2050 m. pradžioje Lietuvoje 28,5 proc. gyventojų bus vyresnio amžiaus. Prognozuojama, kad šimtui 15-64 metų gyventojų teks 52 vyresnio amžiaus žmonės.

Žmonės sensta skirtingai - vieni ilgus metus išlieka savarankiški, o kitiems senelių namai tampa vienintele galimybe užtikrinti tinkamą priežiūrą. Suprastėjus sveikatai, ne visi gyventojai gali savimi tinkamai pasirūpinti, todėl senelių namai tampa būtinybe.

Socialinės Paslaugos: Pagrindinės Sąvokos ir Tikslai

Socialinės paslaugos - tai paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmenims ar šeimoms, kai dėl asmens amžiaus, neįgalumo ar socialinių problemų nepakanka galimybių ar gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu arba šeimos gyvenimu bei dalyvauti visuomenės gyvenime. Šių paslaugų tikslas - sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį.

Kas gali gauti socialines paslaugas?

Socialines paslaugas gali gauti įvairios žmonių grupės: senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos, asmenys, turintys negalią, ir jų šeimos, be tėvų globos likę vaikai, socialinę riziką patiriantys vaikai ir jų šeimos, vaikus globojančios ir (arba) prižiūrinčios šeimos, kiti asmenys ir šeimos. Kiekvienas demenciją turintis asmuo turi teisę kreiptis dėl socialinių paslaugų gavimo.

Socialinių Paslaugų Poreikio Vertinimas ir Skyrimas

Socialinių paslaugų poreikio vertinimą atlieka savivaldybės institucijos nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai. Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis.

Vertinimo procesą apima: kompleksinis asmens poreikių vertinimas, atsižvelgiant į tokius aspektus kaip asmens amžius, organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė padėtis, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės; taip pat atsižvelgiama į kitų institucijų (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialisto) išvadas apie asmens būklę ir problemas; atsižvelgiama į asmens ir šeimos interesus bei poreikius.

Nuo 2021 m. balandžio žmogaus ar šeimos socialinių paslaugų poreikis yra nustatomas per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis - per 20 kalendorinių dienų. Sprendimas dėl socialinės priežiūros priimamas per 10 kalendorinių dienų nuo socialinių paslaugų poreikio išvadų pateikimo, sprendimas dėl socialinės globos - per 20 kalendorinių dienų.

Socialinių Paslaugų Rūšys

Socialinės paslaugos parenkamos tokios, kurios leistų kuo ilgiau išlaikyti žmogų savo namuose, dalyvauti sociokultūrinėje, ekonominėje ir kitose veiklose, kuo ilgiau išlaikant jį savarankišką. Asmeniui, turinčiam demenciją, gali būti nustatytas kelių rūšių socialinių paslaugų poreikis. Jam gali būti skiriamos tiek bendrosios socialinės paslaugos, kurios teikiamos be nuolatinės specialistų priežiūros, tiek specialiosios socialinės paslaugos, kurios gali būti teikiamos asmens namuose arba socialinių paslaugų įstaigose.

Bendrosios socialinės paslaugos

• Asmens konsultavimas, tarpininkavimas, informavimas, atstovavimas.
• Psichosocialinė pagalba.
• Maitinimo organizavimas, jeigu dėl nepakankamo savarankiškumo ir pajamų asmuo nepajėgia maitintis savo namuose.
• Skurstančiųjų aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne.
• Transporto organizavimas, jei dėl judėjimo problemų ir nepakankamų pajamų asmuo negali naudotis visuomeniniu ar individualiu transportu.

Specialiosios socialinės paslaugos

• Socialinės priežiūros paslaugos:
  • Pagalba į namus: maisto produktų nupirkimas, pagalba buityje, namų ruošoje, konsultavimas, lydėjimas į įvairias įstaigas ir kt. (iki 10 val./sav.).
  • Socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas asmens namuose ar socialinių paslaugų įstaigose, atliekant įvairias kasdienes gyvenimo veiklas (paslaugos teikimo trukmė pagal poreikį).
  • Laikino atokvėpio paslauga senyvo amžiaus asmenį prižiūrintiems artimiesiems asmens namuose ir institucijoje (iki 720 val. per metus, išimtiniais atvejais, esant krizinei situacijai - iki 90 parų).
• Dienos socialinė globa:
  • Integrali pagalba asmens namuose (iki 10 val. per parą, iki 7 d./sav.).
  • Dienos socialinė globa dienos socialinės globos centre (iki 3 val. per dieną, 1-5 d./sav.).
• Trumpalaikė socialinė globa:
  • Asmens namuose (daugiau kaip 10 val. per parą iki 6 mėn. per metus).
  • Institucijoje (iki 6 mėn. per metus arba iki 5 parų per savaitę).
• Ilgalaikė socialinė globa slaugos ir socialinės globos namuose (daugiau nuo 6 mėn. per metus, neterminuotai).

Tai, kokias paslaugas asmuo gali gauti, priklauso nuo paslaugų tinklo konkrečioje savivaldybėje. Mažesnėse savivaldybėse kai kurių paslaugų gali trūkti. Svarbu paminėti, kad socialinių paslaugų pasirinkimo mastai tarp savivaldybių skiriasi, kai kuriose savivaldybėse pageidaujamos socialinės paslaugos gali tekti laukti. Tokiu atveju gali būti pasiūlytos alternatyvios asmens poreikius atitinkančios socialinės paslaugos ar galimybė gauti socialinę paslaugą (pavyzdžiui, paslaugą globos institucijoje) kitoje savivaldybėje.

Kreipimosi Tvarka Dėl Socialinių Paslaugų

Kai norima gauti socialines paslaugas, kurių teikimą savivaldybė finansuoja iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto: asmuo, kuriam reikalingos paslaugos, ar jo globėjas, kitas besirūpinantis asmuo turi kreiptis į seniūniją pagal asmens gyvenamąją vietą. Jeigu asmuo yra vienišas, dėl šių paslaugų gali kreiptis giminystės ryšiais nesusijęs asmuo, pavyzdžiui, kaimynas, tačiau asmuo, kuriam reikalingos paslaugos, turi būti veiksnus - t. y. suvokti, kad jam tokių paslaugų reikia. Galima kreiptis raštu tiesiogiai į seniūniją, paštu, elektroniniu paštu ar iš savo namų, kai į juos ateina socialinis darbuotojas.

Savivaldybių filialuose - seniūnijose dirbantys socialiniai darbuotojai organizuoja socialinių paslaugų teikimą, rengia dokumentus ir konsultuoja asmenis, norinčius gauti socialines paslaugas. Pirmas žingsnis siekiant gauti socialines paslaugas yra kreiptis į seniūniją pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą arba tiesiogiai į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių.

Seniūnijos darbuotojai (socialinio darbo organizatoriai) pateiks informaciją, kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti tam tikrą socialinę paslaugą.

Reikalingi dokumentai

Atsižvelgiant į socialinės paslaugos rūšį, reikia pateikti šiuos dokumentus:

• Užpildytą prašymo-paraiškos gauti socialines paslaugas SP-8 formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1‑183.
• Galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę arba leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje) arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą jo kopiją.
• Pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą.
• Pensininko, neįgaliojo pažymėjimų kopijas.
• Specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos (SPS-1 forma) ar specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos (SPP-2 forma) kopiją.
• Galiojantį medicinos dokumentų išrašą (027/a formos, o vaikams gali būti 046/a), kuriame nurodyta informacija apie asmeniui paskirtus medikamentus ir jų vartojimą bei patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis.
• Pažymą apie asmens pastarųjų 3 mėn. pajamas.

Bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys, veikiantys asmens (šeimos) ar visuomenės socialinio saugumo interesais, gali pateikti laisvos formos pranešimą dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui, nurodant:

• Pranešėjo vardą, pavardę, kontaktinę informaciją (telefono ryšio numerį ir (arba) elektroninio pašto adresą).
• Asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių), kuriam prašoma skirti socialines paslaugas, vardą, pavardę, gyvenamosios vietos ar nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, kontaktinę informaciją (telefono ryšio numerį ir (arba) elektroninio pašto adresą).
• Priežastį, dėl kurios asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas pats negali pateikti Prašymo.

Paslaugų Teikėjo Pasirinkimas

Asmenys, kuriems reikalingos socialinės paslaugos, gali pageidauti paslaugų iš konkrečios įstaigos, tačiau ar jie galės gauti socialines paslaugas toje įstaigoje, priklausys, ar joje yra laisvų vietų ir kitų aspektų. Įstaigas, kurios teiks socialines paslaugas, paskiria savivaldybė.

Senelių globos namus pasirenka pats senjoras ar jo artimasis bet kurioje Lietuvos savivaldybėje. Savivaldybei priėmus sprendimą dėl ilgalaikės socialinės globos skyrimo, informuojamas tiek senjoras, tiek globos įstaiga. Jei globos namuose yra laisvų vietų, sudaroma trišalė sutartis ir senjoras apgyvendinamas globos namuose. Lietuvoje veikia kelių tipų senelių globos namai - įkurti valstybės, savivaldybės ir privatūs.

Skubios Paslaugos

Jeigu asmeniui, turinčiam demenciją, ir jo globėjui dėl saugumo skubiai reikalingos socialinės paslaugos, į šias paslaugas teikiančią įstaigą galima kreiptis tiesiogiai, tuomet paslaugos būtų apmokamos asmens lėšomis. Pareiškus pageidavimą, socialines paslaugas teikianti įstaiga tarpininkaus pateikiant prašymą savivaldybei įvertinti socialinių paslaugų poreikį ir spręsti dėl jų finansavimo.

Asmuo, socialinės globos namuose apsigyvenęs savo lėšomis (moka 100 proc. kainos už gyvenimą globos namuose), gali teikti prašymą, kad dalį gyvenimo globos namuose išlaidų kompensuotų savivaldybė ar valstybės biudžetas. Globos namuose dirbantys socialiniai darbuotojai padės užpildyti prašymą socialinės globos institucijoje paslaugai gauti.

Socialinių Paslaugų Finansavimas

Ar socialinės paslaugos yra mokamos? Tai priklauso nuo paslaugų tipo ir paslaugų teikėjo. Bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, teikiamos nemokamai.

Kitų socialinių paslaugų kaina priklauso nuo teikiamų socialinių paslaugų rūšies, periodiškumo ir asmens arba šeimos finansinių galimybių už jas mokėti. Mokėjimo dydį nustato savivaldybė.

Mokėjimo Už Socialines Paslaugas Principai

Socialinės priežiūros paslaugos, pavyzdžiui, pagalba į namus, yra nemokamos tiems, kurie gauna socialinę pašalpą, arba kurių vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, tai yra 294 eurus.

Mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa ši kompensacija skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.

Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir turtą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 procentų pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa kompensacija skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.

Jei asmuo turi nekilnojamojo turto - nuo jo vidutinės rinkos vertės bus skaičiuojamas 1 proc. mokestis, kuris turės būti mokamas kiekvieną mėn. globos įstaigai (įmokos dydį apskaičiuoja savivaldybė). Skirtumas, kurio trūksta iki nustatytos globos namų socialinės globos paslaugų kainos, apmokamas/finansuojamas tos savivaldybės administracijos iš kurios ir atvyko konkretus asmuo.

Socialinės globos kainos apmokėjimas pagal visus pirmiau išvardintus punktus detaliai išdėstomas ilgalaikės socialinės globos kompensavimo sutartyje.

Jeigu senjoras atitinka kriterijus ir savivaldybė gali jam skirti paramą, tuomet jis gali išsirinkti senelių namus Lietuvoje. Senjoras gali rinktis neatsižvelgdamas į tai, kurioje savivaldybėje gyvena šiuo metu, tačiau turi orientuotis į kainos limitą, kuris buvo paskirtas komisijos. Pateikiant SP-8 formą, reikės nurodyti tikslią įstaigą, kurioje norėtumėte apsigyventi.

Senelių Globos Namų Pasirinkimas

Jeigu senjoras atitinka kriterijus ir savivaldybė gali jam skirti paramą, tuomet jis gali išsirinkti senelių namus Lietuvoje. Senjoras gali rinktis neatsižvelgdamas į tai, kurioje savivaldybėje gyvena šiuo metu, tačiau turi orientuotis į kainos limitą, kuris buvo paskirtas komisijos. Pateikiant SP-8 formą, reikės nurodyti tikslią įstaigą, kurioje norėtumėte apsigyventi. Svarbu žinoti, jog įstaiga privalo turėti licenciją.

Privatūs senelių slaugos namai yra tinkamiausias pasirinkimas tiems, kurie ieško ne pigiausio, o kokybiškiausio prieglobsčio. Pavyzdžiui, senjorų globos/slaugos namuose „Lumos“ Batėgaloje vyresnio amžiaus žmonės gali įsikurti nuo 1100 eurų per mėnesį. Už šią kainą senjorai ne tik yra apgyvendinami, bet ir gali džiaugtis visaverčiu maitinimu, profesionalių ir rūpestingų slaugytojų priežiūra bei kitais malonumais.

Trumpalaikė Socialinė Globa

Trumpalaikė socialinė globa - visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba vaikams, laikinai netekusiems tėvų globos, nepilnametėms motinoms, šeimos nariams, globėjams, rūpintojams, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų, šeimos ar darbo įsipareigojimų ir kt.) laikinai ar darbo savaitę negalintiems prižiūrėti asmenų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra.

Dokumentai trumpalaikei socialinei globai gauti

Norint gauti trumpalaikę socialinę globą, reikia pateikti šiuos dokumentus:

• Užpildytą prašymo-paraiškos gauti socialines paslaugas SP-8 formą.
• Galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę arba leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje) arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą jo kopiją.
• Galiojantį medicinos dokumentų išrašą (027/a formos, o vaikams gali būti 046/a), kuriame nurodyta informacija apie asmeniui paskirtus medikamentus ir jų vartojimą bei patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis.

Ką Galima Atsivežti Į Globos Namus?

Atsivežti galite tai, kas Jums kelia malonius prisiminimus ir pačius reikalingiausius Jums reikmenis. Mobilųjį telefoną, jei asmuo geba savarankiškai juo naudotis, būtinai turėkite, galėsite bendrauti su artimaisiais be jokių tarpininkų. Nerekomenduojame mobiliojo telefono turėti asmeniui, kuris turi sunkią negalią dėl kurios mobiliuoju telefonu jis negali savarankiškai naudotis.

Gyventojų Teisės ir Pareigos Globos Namuose

Globos namų gyventojai turi tam tikras teises ir pareigas, kurios užtikrina jų orumą ir gerovę. Pavyzdžiui, gyventojai turi teisę į privatumą, susipažinti su dokumentais apie save, priimti svečius, kreiptis į administraciją rūpimais klausimais, saugiai laikyti asmeninius daiktus, dalyvauti užimtumo veiklose, bendrauti su išoriniu pasauliu ir pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą.

Tačiau gyventojai taip pat turi pareigas: tvarkyti savo gyvenamąją vietą, laikytis asmeninės higienos, laikytis maitinimo režimo, vartoti paskirtus vaistus, informuoti apie sveikatos pablogėjimą ir laikytis vidaus tvarkos taisyklių. Gyventojams draudžiama vartoti alkoholį ar narkotikus, rūkyti neskirtose vietose, gadinti turtą, įžeidinėti kitus ir ignoruoti darbuotojų reikalavimus.

Patarimai ir Įžvalgos

Sprendžiant, ar senyvam žmogui būtina vieta senelių namuose, vertinamas ir jo savarankiškumas. Siekiant vietos senelių namuose, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad tarp lemiančių veiksnių - ir turtinė padėtis, kuri vertinama už 12 mėn. t. y. už metus nuo kreipimosi dienos. Ir galiausiai, nelaukite paskutinio momento, savo ir savo artimųjų sveikatą ir galimybes įvertinkite jau dabar.

tags: #asmenu #poreikiai #globos #namuose

• Vaikų lovos
• Kiek vandens reikia kūdikiui?
• Kaip tinkamai prižiūrėti kūdikio odelę
• Kūrybiniai darbeliai vaikams vasarą
• Populiariausios kačių veislės