Mokytojas - tai svarbus asmuo, kuris mus lydi nuo pradinių klasių iki tol, kol tampame savarankiška asmenybe. Ar mokytojas buvo tavo autoritetas ar svajojai būti užaugęs/usi mokytoju? Tikriausiai daugelis atsakytų „taip“. Tačiau realybėje mokytojo profesinį kelia pasirenka tik mažas procentas asmenų, nes tai profesija, kuri reikalauja kruopštumo ir nuolatinio pasiruošimo pamokoms.

Šiame darbe remiamasi nuostata, kad geros kokybės ikimokyklinis ugdymas turi įtakos vaiko pažintiniam, fiziniam, socialiniam ir emociniam vystymuisi bei geresniems mokymosi rezultatams vėlesniame amžiuje. Todėl veiklos kokybės įsivertinimas turi tapti kiekvienos ikimokyklinio ugdymo įstaigos prioritetu ir turi tapti veiklos kokybės tobulinimo įrankiu. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos veiklos kokybės įsivertinimo modelio kūrėjai akcentuoja, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos kokybės įsivertinimo modelyje galima išskirti tris esmines dimensijas: vaiko gerovė ir ugdymasis, ugdymo aplinkos veiksniai ir besimokančios organizacijos kultūra. Įsivertinus visas sritis, galima nustatyti veiklos privalumus ir trūkumus, į kuriuos atsižvelgiant turėtų būti rengiamas įstaigos veiklos tobulinimo planas.

Taigi, darbo problema formuluojama klausimais: kaip vertinamos ugdymo(si) sritys pedagoginių darbuotojų ir tėvų nuomone? Kokias veiklos sritis reikėtų tobulinti, siekiant pagerinti X ikimokyklinio ugdymo įstaigos veiklos kokybę? Darbą sudaro dvi struktūrinės dalys. Pirmoje dalyje pateikiamas ikimokyklinio ugdymo įstaigos veiklos kokybės įsivertinimo teorinis pagrindimas. Antroji dalis skirta empiriniam tyrimui: aprašoma tyrimo metodika, pateikiami, aprašomi ir interpretuojami atlikto tyrimo duomenys, kurie atskleidžia, kokios veiklos sritys yra tobulintinos X ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Darbas užbaigiamas apibendrinančių išvadų formulavimu ir praktinių rekomendacijų pateikimu.

Atlikus empirinį tyrimą, taikant anoniminės apklausos ir statistinio tyrimo duomenų apdorojimo metodus, buvo nustatytos X ikimokyklinio ugdymo įstaigos veiklos sritys, kurias būtina tobulinti, siekiant pagerinti įstaigos veiklos kokybę. Pedagoginių darbuotojų ir tėvų nuomonės tyrimas parodė, kad X ikimokyklinio ugdymo įstaigos stiprieji veiklos aspektai yra vaikų tarpusavio sąveika, kuri yra pagrįsta tarpusavio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo principais; vaikų ugdymo(si) poreikius atitinkanti fizinė ir socialinė - emocinė aplinka; pedagoginių darbuotojų partnerystė su šeima; įstaigos atvirumas pokyčiams, dalyvaujant švietimo kokybės gerinimo projektuose; atviras įstaigos sprendimų priėmimas ir valdymo procesas.

Pedagogų rengimo sistema

Pedagogus Lietuvoje ruošia aukštosios mokyklos - universitetai ir kolegijos. Būsimieji mokytojai studijuoja pagal ikimokyklinio, pradinio ugdymo ar konkretaus dalyko studijų programas. Mokytojai, dirbantys su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, ruošiami pagal specialiosios pedagogikos šakos atitinkamą studijų programą. Stojant į menų pedagogikos studijas įprastai turi laikyti stojamąjį egzaminą. Jo metu būsimasis studentas turi pademonstruoti savo meninius gebėjimus. Stojant į sporto ir kūno kultūros pedagogiką yra vertinami sporto pasiekimai.

Pedagogų rengimas - vientisa sistema, apimanti studijas pedagogo kvalifikacijai įgyti ir pedagogo profesinį augimą, kuris prasideda pedagogine stažuote ir tęsiasi visą aktyvios pedagoginės veiklos laikotarpį, gilinant ir plėtojant profesines kompetencijas. Iki 2018 m. rugsėjo pedagogus rengė aukštosios mokyklos - universitetai ir kolegijos. 2018 m. gegužės 29 d. patvirtintame Reglamente nurodyta, kad pedagogikos studijų krypties studijų programas vykdo Pedagogų rengimo centrai (toliau - Centras) ir kitos aukštosios mokyklos, turinčios bendradarbiavimo sutartį su Centrais. Centras yra švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus atitinkantis universitetas. Jei tai yra bakalauro/ profesinio bakalauro integruotos pedagoginės studijos, jų trukmė atitinka bakalaurui ir profesiniam bakalaurui keliamus reikalavimus. Bakalauro pedagoginės studijos trunka 4 metus (240 kreditų (toliau - ECTS). Pedagoginių studijų modulį sudaro 60 ECTS. Mokomojo dalyko arba pedagoginės specializacijos apimtis - ne mažiau 60 ECTS.

Pedagogai rengiami lygiagrečiųjų ir gretutinių studijų būdu. Pedagogiko kvalifikaciją taip pat galima įgyti baigus profesines pedagogines studijas (nuosekliuoju būdu) ar alternatyviais būdais. Lygiagrečiuoju būdu besimokantis asmuo baigia bakalauro arba profesinio bakalauro pedagogikos studijų krypties studijų programą. Į ją yra integruotas pedagoginių studijų modulis. Gretutiniu būdu asmuo baigia pedagoginių studijų modulį greta bakalauro / profesinio bakalauro ne pedagogikos studijų krypties studijų programos. Asmenys, kurie jau yra įgiję aukštąjį išsilavinimą ir nori tapti mokytojais, gali rinktis nuoseklųjį būdą. Tai yra, baigti profesinių studijų programą, kuri yra parengta pedagoginių studijų modulio pagrindu.

Ikimokyklinio ugdymo svarba ir inkliuzija

Visų vaikų, taip pat ir vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, priešmokyklinio, ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo svarba patvirtinta Pasaulinėje deklaracijoje apie švietimą visiems (1990) bei Vaiko teisių konvencijoje. Vaiko teisių konvencijoje teigiama, kad „vaikas turi teisę į gyvybę ir geriausią galimybę visiškai išsivystyti“, kad „reikia padėti neįgaliems vaikams būti kiek įmanoma savarankiškesniems ir sugebėti visavertiškai ir aktyviai dalyvauti kasdieniniame gyvenime“. Šalys, priėmusios Vaiko teisių konvenciją įsipareigoja patenkinti pagrindinius vaikų poreikius ir suteikti jiems galimybę išnaudoti visą savo potencialą. Konvencijoje pabrėžiamas nemokamas, privalomas, pritaikytas prie kiekvieno vaiko poreikių, minimalus pagrindinis išsilavinimas visiems vaikams.

Europos Komisija taip pat pripažįsta, kad ikimokyklinis ugdymas yra viena pagrindinių strategijų, padedančių mažinti riziką palikti mokyklą. Specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau - SUP) turinčių vaikų įtrauktis į švietimo sistemą dažniausiai yra viena pagrindinių švietimo kokybės vertinimo elementų. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama siekiams užtikrinti, kad SUP turintys vaikai įgytų mokėjimo mokytis įgūdžius, reikalingus jų tolimesniam mokymuisi ir socialinei sąveikai. Minėtos nuostatos pagrindžiamos ES Tarybos išvadose dėl švietimo ir mokymosi, kuriose teigiama, kad švietimo ir mokymo sistemos visoje ES turi būti grindžiamos socialinio teisingumo ir kompetencijų plėtra, pabrėžiant, kad inkliuzinis ugdymas grindžiamas dalyvavimu ir individualiais pasiekimais.

Inkliuzinis ugdymas ikimokykliniame ugdyme sudaro sąlygas SUP turintiems vaikams socialiai sąveikauti bendraujant su suaugusiais ir bendraamžiais, laikantis numatytų susitarimų, kartu žaidžiant bei atliekant įprastas kasdienines veiklas. SUP turinčių vaikų dalyvavimas ikimokykliniame ugdyme įgalinamas pasitelkiant inkliuzinę aplinką: fizinę, kultūrinę bei ugdomąją aplinką bei pedagogų kompetencijas. Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, inkliuzinis ugdymas yra svarbiausias švietimo sistemos politinis siekis, o kartu ir iššūkis. Nors vaikų, turinčių SUP, įtraukimas į švietimo sistemą vis populiarėja, jų pasiekimai ženkliai priklauso nuo pedagogų turimų kompetencijų dirbti su SUP turinčiais vaikais.

Pedagogų kompetencijų reikalavimai

Pedagogų rengimo reglamentas nurodo, kad pedagogo kvalifikacijai įgyti būtinos profesinės elgsenos srities, kognityvinės srities, veikimo kartu srities, emocinės-motyvacinės srities kompetencijos, apibrėžiamos ir tvirtinamos švietimo, mokslo ir sporto ministro. Profesinės elgsenos sritis susijusi su kryptinga pedagogo veikla, profesinės elgsenos formavimusi ir nuolatiniu stiprinimu, siekiant ugdymo tikslų, puoselėjant organizacijos kultūrą, suvokiant jos svarbą, atliekant veiklas mokykloje ir už jos ribų. Kognityvinės srities kompetencijos yra susijusios su ugdomąja veikla, siekiant atliepti ir įgyvendinti ugdymo aktualijas, ugdymosi prieinamumą, ugdytinių savarankiškumą. Veikimo kartu srities kompetencijos suvokiamos kaip pagrindas pedagogo proaktyviam veikimui mokykloje ir už jos ribų. Veikimas kartu, siekiant ugdymo tikslų, apima pedagogo veiklą mokyklos vidiniuose ir išoriniuose tinkluose individualiai ar kartu su kitais pedagogais, su ugdytinio šeima (tėvais, globėjais, rūpintojais), kitais specialistais.

Emocinės-motyvacinės srities kompetencijos leidžia pastebėti, jausti, atpažinti savo ir kitų emocijas ir, atsižvelgiant į tai bendrauti, dalintis jomis, įvertinant savo ir tų, su kuriais bendraujama, emocinį patyrimą. Pedagogų emocijos veikia jų pačių ir mokinių elgesį, motyvaciją, mąstymą, taip pat ir pedagogo bei mokinio, pedagogo ir kolegų, pedagogo ir tėvų ir kt. santykius. Pradinio ugdymo mokytojai yra baigę arba pradinio ugdymo mokytojų rengimo ir (ar) Vaikystės pedagogikos programą. Pradinio ugdymo mokytojas vaikus moko visų dalykų. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokomųjų dalykų mokytojai yra baigę tokios krypties studijų programą, kokį mokomąjį dalyką dabar moko. Bet kuri mokytojų rengimo programa ir išklausyti ne trumpesni kaip 40 val. Vaikus, turinčius sveikatos problemų, judesio ir padėties sutrikimų, elgesio ir emocijų sutrikimų ugdo ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos arba dalyko mokytojai. Mažiausiai 30 proc. dėstytojų, kurie dirba pedagogo kvalifikaciją teikiančių studijų dalyje, privalo turėti pedagoginio arba vadybinio darbo patirties. Patirtis turi būti sukaupta švietimo / švietimo pagalbą teikiančioje įstaigoje.

Mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos dalykus dėstantys dėstytojai turi vykdyti praktinę pedagoginę veiklą (dirba mokytoju arba konsultuoja mokytojus, arba vykdo mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programas, arba stažuojasi švietimo įstaigose Lietuvoje arba užsienyje) švietimo įstaigoje (išskyrus aukštąsias mokyklas). Vadovauti pedagoginei praktikai gali dėstytojas, turintis pedagogo kvalifikaciją ir bent jau magistro laipsnį (jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją). Lietuvoje įgyjamo aukštojo mokslo kvalifikacinio laipsnio sistema yra unifikuota. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato visų studijų programų bendruosius studijų vykdymo reikalavimus. Juose nurodoma, kad kvalifikacinis laipsnis suteikiamas tada, kai asmuo baigia atitinkamą studijų programą ir pasiekia programoje numatytus studijų rezultatus.

Baigiamasis darbas ir jo reikšmė

Pedagogų rengimo reglamente patikslinama, kad pedagoginės pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programos bei profesinės studijos baigiamos baigiamuoju darbu. Baigiamasis darbas yra savarankiškas pagrindinių studijų baigiamasis darbas. Jame studentas nagrinėja aktualią pedagogikos lauko problemą. Įprastai tai yra rašytinis darbas, kurį studentas ginasi žodžiu. Darbo sudėtingumas ir apimtis priklauso nuo studijų programos pakopos. Diplomai išduodami pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą diplomų išdavimo tvarką. Diplomas išduoda ta aukštoji mokykla, kurios pedagoginių studijų programą baigė studentas. Diplomo priedėlis išduodamas kartu su profesinio bakalauro, bakalauro ir magistro diplomais ir yra neatskiriama jų dalis. Diplomo priedėlyje pateikiama informacija apie įgyto aukštojo išsilavinimo turinį.

Pedagogu galima tapti ir alternatyviais būdais. Vienas tokių - turint bakalauro arba magistro laipsnį dalyvauti programoje, vykdomoje bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis.

Šioje kategorijoje rasite informacijos apie socialinę pedagogiką, Valdorfo pedagogiką, vaikystės pedagogiką, lauko pedagogiką, humanistinę pedagogiką ir kitas pedagogikos rūšis. Taip pat šioje kategorijoje autoriai dalinasi ugdomosios savaitės planais, kurie tikrai bus naudingi planuojant darželinuko veiklą. Pateikiami įvairių švenčių scenarijai. Šioje kategorijoje rasite patalpintas ir praktikos ataskaitas, kurios buvo atliktos darželiuose bei mokyklose.

tags: #ikimokyklinis #ugdymas #bakalauro #darbas #ku

• Crocs basutės vaikams
• Kaip dailės terapija padeda vaikams
• Vaikų animacija
• Nėštumo metu skydliaukės hormonų priežiūra
• Geriausi pusryčiai Vilniuje: Benedikto kiaušiniai