Gimus vaikui poros santykiai dažnai pasikeičia, ir ne visada į gerąją pusę. Kai vienas iš tėvų neskiria pakankamai dėmesio vaiko auginimui, tai gali sukelti nuovargį, nusivylimą ir net neapykantą. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip spręsti problemas, kai vyras nesirūpina vaiku, ir kaip išsaugoti harmoniją šeimoje.
Kada prasideda problemos?
Daugelis moterų susiduria su situacija, kai po vaiko gimimo vyras atsiriboja nuo jo auginimo. Gimus vaikui, jau kokią 4 dieną pasakė, jog nėra jam tikslo kilnotis naktį kartu su manimi, kam nemiegoti abiems, jei galiu nemiegoti tik aš. Ok, su šiuo iš esmės sutikau. Ir galima sakyti nuo šio momento prasidėjo vis mažesnis prisidėjimas prie vaiko auginimo. Iš pradžių nesikeldavo naktį, tada nebesikeldavo ir ryte. Šiam momentui vaikui yra pusantrų metų, o aš ryte nesu pamiegojus nei vieno karto, visada miega jis. Mažylė maitinama mp, ir kilnojasi kartais begales kartų naktį. Ir šie dalykai eina per visą vaiko priežiūra. Kad palikt ją su juo reikia prigamint maisto ir palikt pilną instrukciją ką daryti. Jei vaikas pasidaro ,,nepatogus", verkia zyzia, jis ją atiduoda man. O taip būna dažnai, nes ji pratusi vien prie manęs galima sakyt, ir noriu šalia visada būti.
Kita bėda - alkoholis. Kokį kartą į mėnesį vidutiniškai jis nusigeria tiek, kad nepaeina. Ir tie nusigėrimai būna kad išeina tarkim dirbti, arba šuns pavedžiot, ir grįžta visiškoje komoje. Būna grįžtam iš svečių, jis pagavęs ,,kablį", išeina, pasigauna kokį kaimyną, ir geria toliau. Būna ir geria tiesiog namie vienas. Kai jam pradedi kažką aiškinti, jis įjungia visišką ,,dzin režimą", kaip ir pripažįsta kad neteisus, bet ne iki galo. Iš tikrųjų net nežinau kodėl čia rašau. Atsakymą žinau pati. Nes seniai susitaikiau, kad jis nepasikeis. Bendrai paėmus esu pervargusi. Kad ir šią naktį, vaikas keliasi kas 20min, man net užmigti laiko nėra.
Kodėl gimus vaikui pasikeičia poros santykiai?
Gimus vaikui poros gyvenimas pasikeičia. Padaugėja pareigų, atsakomybės, nuovargio, todėl dažniau kyla pykčiai, nesutarimai dėl vaidmenų, buities, vaiko priežiūros. Abiem tenka keisti įpročius, atsisakyti kai kurių savo pomėgių, o asmeniniams poreikiams lieka labai mažai laiko. Nukenčia poros tarpusavio santykiai, nes pora gimus vaikui daug mažiau dėmesio gali skirti vienas kitam.
Gimus vaikui labai išryškėja vyro ir moters skirtumai. Moteriai kūdikis tampa pasaulio centru, visi kiti dalykai yra antraeiliai. Todėl vyras neretai pasijunta atstumtas, nereikalingas, stokojantis moters meilės, dėmesio. Jis gali jausti pavydą mažyliui ir gėdą ar kaltę dėl tokių savo jausmų. Vyrui gali sustiprėti nerimas dėl padidėjusios atsakomybės už šeimos išlaikymą. Todėl jis rūpindamasis šeimos gerove gali labiau susitelkti į darbą. Padidėjusi atsakomybė už šeimos išlaikymą kelia didesnę įtampą, nuovargį, poilsio poreikį. Ir kai po darbo pavargęs vyras neparodo dėmesio, iniciatyvos padėti žmonai, ši supyksta, nes jai gali atrodyti, kad vyras nesirūpina ja ir mažyliu.
Kita nesutarimų, pykčio priežastis - gimus vaikui skirtingi (dažnai nerealūs) vyro ir moters lūkesčiai. Dažnai pora mano, kad abu patirs daug džiaugsmo, laimės, vienas kitą palaikys taip, kad lengvai įveiks kylančius sunkumus, arba jų visai nebus. Nesutarimai labiau susiję su sutuoktinių psichologine, emocine branda nei biologiniu amžiumi. Vyresnės poros nebūtinai bus brandžios ir priešingai. Jei gimus pirmai atžalai pora sėkmingai prisitaikė, išsprendė nesutarimus, labiau pažino vienas kitą ir jų santykiai įgavo dar daugiau naujų spalvų, tikėtina, antras, trečias vaikas nesukels tokios pačios santykių krizės. Nesutarimų, pykčių gali kilti, bet tokia pora juos išspręs paprasčiau, lengviau prisitaikys. Juolab, gimus antram vaikui, tėvai labiau pasitiki savimi, ramiau reaguoja į rūpesčius. Bet jeigu poros santykiai gimus pirmagimiui pašlijo ir tarpusavio ryšys nebuvo atkurtas, tikėtina, krizė bus tokia pati, o gal net didesnė nei pirmoji.
Kodėl vyrams atrodo, kad su vaiku jie praleidžia pakankamai laiko, o moteris mato kitaip?
Moterys dažnai nusivilia vyrais, nes tikisi, kad jie prisidės prie kūdikio priežiūros ir buities darbų kiek ir jos. Kitaip tariant, vyro indėlį moteris dažniausiai vertina lygindama su savo pačios. Tuo tarpu vyras apie savo pagalbą moteriai sprendžia save lygindamas su savo tėvais, giminės ar tiesiog pažįstamais vyrais. Kita konfliktų priežastis gali būti ta, kad vyrai dažnai mano, jog tik mama gali geriausiai pasirūpinti kūdikiu. Iš nepasitikėjimo savimi ir baimės jie dažnai tarsi atsitolina, nerodo iniciatyvos. Moteris turėtų žinoti, kad tėvo ryšys su vaiku formuojasi daug lėčiau.
Kaip rasti pusiausvyrą ir išvengti konfliktų?
Visi kuo puikiausiai žinome, kad sprendžiant santykių problemas būtina kalbėtis. Labai svarbu, kaip kalbama ir ar norima išgirsti vienam kitą, priimti sutarimą. Jei pora tik kaltina, puola vienas kitą, lieja nuoskaudas, skaičiuoja ir pabrėžia savo indėlį, tuomet problema ir lieka neišspręsta. Toks ginčas gali tęstis iki begalybės. Juk kai vienas puola, priekaištauja, kitam kyla noras gintis.
Svarbu, kad pora galėtų išmokti kalbėtis ramiai, kad norėtų išgirsti ir suprasti vienas kitą. Svarbu kalbėti „aš kalba”, t. y. kuo daugiau kalbėti pradedant žodeliu „aš”, o ne „tu”. Pavyzdžiui, žmona galėtų sakyti: „Aš jaučiuosi labai vieniša, kai sekmadienį mes leidžiame atskirai. Man be galo skaudu, kad vienai tenka prižiūrėti mažylį ir sekmadieniais, kai tu ilsiesi. Aš labai norėčiau, kad sekmadieniais ir aš galėčiau labiau pailsėti. Gal galėtum bent dalį sekmadienio pabūti su mažyliu arba paprašome tėvų pagalbos ir praleiskime sekmadienį tik dviese, nes žinau, kad ir tau labai svarbus ir reikalingas poilsis”? Vyras galėtų sakyti: „Aš be galo daug dirbu ir rūpinuosi buitimi ir man labai skaudu bei pikta, kai lieku neįvertintas. Norėčiau daugiau tavo pripažinimo ir įvertinimo. Nors sutinku, kad laiko su mažyliu praleidžiu ne tiek, kiek tu norėtum, bet sekmadienio poilsio man labai reikia. Kaip galėtume išspręsti šią problemą? Suprantu, kad ir tu nori sekmadienį pailsėti. Gal tada sutarkime, kad pusę sekmadienio aš pabūsiu su mažyliu, o kitą pusę paprašykime tėvų pagalbos ir praleiskime jį tik dviese? Galėtų padėti klausimai: kaip aš galėčiau labiau suprasti, išgirsti savo sutuoktinį? Kokie jo (jos) poreikiai nepatenkinti, kas kelia jam (jai) pyktį? Ką aš galiu daryti kitaip, kad mano partneris (-ė) jaustųsi labiau patenkintas (-a), laimingesnis (-ė)?
Dar iki mažyliui gimstant poroms būtina mokytis atvirai ir nuoširdžiai kalbėtis apie savo išgyvenimus, lūkesčius, poreikius, aptarti, kaip pasikeis šeimos gyvenimas, santykiai, kaip kiekvienas įsivaizduoja tuos pokyčius, kaip jie dalysis atsakomybe už vaiko priežiūrą, namų buities darbus. Kaip galės padėti vienas kitam, kaip palaikys vienas kitą, kaip kurs bendrumą, intymumą gimus vaikui? Kaip spręs kylančius nesutarimus?
Vaiko priežiūros atostogos: ką svarbu žinoti?
Kada verta kreiptis pagalbos?
Jei poros santykiai gimus pirmagimiui pašlijo ir tarpusavio ryšys nebuvo atkurtas, tikėtina, krizė bus tokia pati, o gal net didesnė nei pirmoji. Mat sukauptos nuoskaudos gali tik dar labiau stiprėti. Galima kreiptis pagalbos į psichologą. Galima eiti pas specialistą kartu, arba abiems atskirai.
Jei problema būtų tik vaiko priežiūroje, tai būtų dar įmanoma kažką bandyti klijuoti. Reikia ne "pasiūlyti išmaudyti", o konstatuoti tai, kad jis maudys vaiką. Blogesnė dalis yra alkoholis ir nepagarba jums. Ar turite pas ką laikinai pabūti, susidėlioti mintis, paprašyti pagalbos? Gal per tą laiką jis susivoktų, kad viskas pasiekė ribą ir pati galėtumėte nuspręsti ką daryti. Sėkmės ir stiprybės jums!
Kaip viena iš išeičių, galite pabandyti palikti vaiką su vyru visai dienai ir išeiti kur nors prasivėdinti galvos. Gal vyras nemoka ar bijo likti ir elgtis su vaiku. Gal pabuvęs ilgiau supras kaip jūs pavargstat ir atsiras pasitikėjimas savo jėgomis. Galbūt vakarais palikite jam dažniau vaiką. Ne prašykite kad pažiūrėtų, o kaip faktą konstatuokite pvz einu su drauge kavos pampersai ten sudėti, maistas ten.
Viena pati puikiai atlaikėte ir praauginote vaiką (as pati puikiai zinau, ka reiskia, jog vaikas kelias 30 kartu per nakti ir kita ryta vel lieki viena su nemiga, klykianciu vaiku ir buitim+pykciu ant vyro. Linkiu jums kuo didziausios sekmes ir ryzto tai uzbaigt. Na sutinku su jusu vyru. Kodėl abiem nemiegoti jei galima vienam. Bet gal reiktų aptarti jūsų poilsį tada dieną.
Yra ir kitas požiūris: „Kadangi atsakymą jūs jau žinote pati, aš tik palinkėsiu stiprybės ir drąsos. Pati su vyru skyriausi, kai vienam vaikui buvo vos 2,5 kitam vaikui buvo iš vis vos 1 metukai. Bet tai buvo geriausias mano gyvenimo sprendimas ever. Linkiu to ir jums.“
Taip pat svarbu suprasti, kad jūsų pervargimas verčia nekęsti vyro. Gal galite visai dienai palikti su vaiku ir išlėkti kur pravedinti galvą. Galbūt vakarais palikite jam dažniau vaiką. Ne prašykite kad pažiūrėtų, o kaip faktą konstatuokite pvz einu su drauge kavos pampersai ten sudėti, maistas ten.
Jei problema būtų tik vaiko priežiūroje, tai būtų dar įmanoma kažką bandyti klijuoti. Reikia ne "pasiūlyti išmaudyti", o konstatuoti tai, kad jis maudys vaiką. Blogesnė dalis yra alkoholis ir nepagarba jums. Ar turite pas ką laikinai pabūti, susidėlioti mintis, paprašyti pagalbos? Gal per tą laiką jis susivoktų, kad viskas pasiekė ribą ir pati galėtumėte nuspręsti ką daryti. Sėkmės ir stiprybės jums!
Galima pabandyti ir griežtesnį variantą: „Man buvo labai panašiai, tik be alkoholio. Tai aš tiesiog iki pykčių stūmiau vyrą būti su vaiku. Iki tokio lygio, kad tiesiog išeidavau apsisukusi iš namų ir kiaulės akim nieko ale nesuprantu. Tvarkykis kaip nori. Persilaužimas įvyko kai turėjau persileidimą su antru vaiku ir išvykau į ligoninę. Nuo to laiko viskas tiek santykiuose, tiek vaiku auginime pasikeitė. Staiga ir jis tapo rūpestingas. Jis jautėsi labai nereikalingas, nes vaikas tik ir saukė mama mama, kas yra absoliučiai normalu. Dabar vyras namie prabuvo pusę metų, su vaiku be proto daug užsiima ir vis tiek mama mama kai tik kas. Jus esate vaiko kelrodė žvaigždė, ir tai normalu. Lengva? Ne... Bet niekas ir nesakė, kad motinystė lengva. Mano vyras visada buvo pavargęs ir kreivom rankom. Bet jam visad atrezdavau, kad mano rankos lygiai tokios pat. Susitvarkiau aš, susitvarkys ir jis. Tai suveikė. O kai dėl darbo gyvenimo nemate, pagrasinau skyrybom, nes tikrai tokio gyvenimo nenorėjau. Tai išėjo iš darbo ir susirado megiama.“
Sutinku su jūsų vyrų. Kodėl abiem nemiegoti jei galima vienam. Bet gal reiktų aptarti jūsų poilsį tada dieną. Jei nerami naktis tai kad jis leistų jums dieną pamiegoti. Be jokių trukdymų. Jūsų pervargimas verčia nekęsti vyro. Gal galite visai dienai palikti su vaiku ir išlėkti kur pravedinti galvą. Vyras turbūt nemoka ar bijo likti ir elgtis su vaiku. Gal pabuvęs ilgiau supras kaip jūs pavargstat ir atsiras pasitikėjimas savo jėgomis. Galbūt vakarais palikite jam dažniau vaiką. Ne prašykite kad pažiūrėtų, o kaip faktą konstatuokite pvz einu su drauge kavos pampersai ten sudėti, maistas ten.
Gal galite visai dienai palikti su vaiku ir išlėkti kur pravedinti galvą. Vyras turbūt nemoka ar bijo likti ir elgtis su vaiku. Gal pabuvęs ilgiau supras kaip jūs pavargstat ir atsiras pasitikėjimas savo jėgomis. Galbūt vakarais palikite jam dažniau vaiką. Ne prašykite kad pažiūrėtų, o kaip faktą konstatuokite pvz einu su drauge kavos pampersai ten sudėti, maistas ten.
Kartais verta apsvarstyti ir galimybę laikinai pagyventi atskirai nuo jo. Gal tada žmogus suvoks, kad čia ne prie gero einama, pasikeis. O galbūt jūs, pagyvenus atskirai, suprasite, kad be jo tik geriau.
