Kas yra Arvydas Juozaitis?
Arvydas Juozaitis yra ryški ir gerbtina asmenybė Lietuvos istorijoje, filosofas ir politikos veikėjas. Jo gyvenimo kelias apima sportinę karjerą, mokslinę veiklą, visuomeninę ir politinę veiklą, o taip pat asmeninį gyvenimą su šeima. Šiame straipsnyje panagrinėsime jo biografiją, turtą, politinę veiklą ir nuomones.
Arvydas Juozaitis yra filosofas, humanitarinių mokslų daktaras ir aktyvus visuomenės veikėjas.
Jis gimė 1956 m. balandžio 18 d. Jo tėvas - Jonas Algimantas Juozaitis, buvęs tinklinio sporto meistras ir treneris, 54 metus dirbęs Vilniaus Pedagoginio universiteto dėstytoju, paruošęs plaukiką sūnų Arvydą Monrealio olimpinėms žaidynėms. Motina - Liucija Vytautė Veiverytė-Juozaitienė, ekonomistė.
A. Juozaitis 1980 m. baigė Vilniaus universitetą (VU), įgijęs ekonomisto diplomą. 1986 m. apgynė filosofijos daktaro disertaciją.
Sportinė Karjera
Arvydas Juozaitis yra buvęs plaukikas ir sporto meistras. Monrealio XXI olimpinėse žaidynėse (1976 m.) jis laimėjo bronzos medalį 100 metrų plaukimo krūtine rungtyje. Tais pačiais metais Peskaroje (Italija) laimėjo Europos taurę.
Jo tėvas, Jonas Algimantas Juozaitis, pats buvo tinklinio sporto meistras ir treneris, treniravęs Lietuvos vyrų tinklinio rinktinę. Jis paruošė savo sūnų Arvydą Monrealio olimpinėms žaidynėms.
Arvydui, kaip buvusiam sportininkui, turbūt nereiktų priminti, jog 1937 ir 1939 metų Europos čempionės - Lietuvos rinktinės - žaidžiančiais treneriais buvo Amerikos lietuviai: Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Lubinas (pastarasis tuo metu buvo ir olimpinis čempionas, 1936 metais iškovojęs auksą Berlyne su JAV rinktine). Steponas Darius ir Stasys Girėnas buvo Amerikos lietuviai, JAV buvo sukonstruota ir „Lituanica“.
Mokslinė ir Pedagoginė Veikla
A. Juozaitis mokslinę veiklą pradėjo 1987-2001 m., dirbdamas Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės institute moksliniu bendradarbiu. Vėliau, 1998-2004 m., jis dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos.
Nuo 2013 m. Arvydas Juozaitis yra Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto lektorius, o nuo 2016 m. - docentas. Jis teigia, kad universitete jo darbo krūvis nėra didelis, kas leidžia skirti daugiau laiko kūrybai.
Politinė ir Visuomeninė Veikla
Arvydas Juozaitis aktyviai dalyvavo Lietuvos politiniame ir visuomeniniame gyvenime. Prieš 30 metų Vilniuje, Dailininkų sąjungoje, jis perskaitė garsų pranešimą „Politinė kultūra ir Lietuva“. Tuomet, 1988 m. balandžio 20-ąją, šis pranešimas tapo postūmiu burtis ir siekti politinės nepriklausomybės.
1988 m. jis buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio leidinio „Sąjūdžio žinios“ redaktorius ir leidėjas. Vėliau buvo savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ vienas iš steigėjų, redaktorius ir leidėjas, taip pat žurnalo „Naujoji Romuva“ vyriausiasis redaktorius.
2001-2003 m. A. Juozaitis dirbo Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėju švietimui ir kultūrai. Vėliau, 2004-2009 m., ėjo Lietuvos generalinio konsulo Kaliningrado srityje kultūros atašė pareigas.
Nuo 2012 m. iki 2017 m. jis ėjo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) viceprezidento pareigas. A. Juozaitis šias pareigas vadina rinkimų vajaus pasekme, siekus padėti olimpinei čempionei D. Gudzinevičiūtei.
2018 m. birželio 11 d. 55 visuomenės veikėjai išplatino kreipimąsi į Lietuvos piliečius ir Arvydą Juozaitį, ragindami jį dalyvauti 2019 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose. Tarp pasirašiusiųjų buvo žinomi dailininkai, aktoriai, rašytojai, sportininkai, mokslininkai ir kiti.
Nuomonės Dvigubos Pilietybės Klausimu
Arvydas Juozaitis yra pasisakęs prieš dvigubą pilietybę. Neseniai jis dalyvavo Tautininkų partijos sąskrydyje, kur dar labiau sutvirtėjo jo neigiama nuostata šiuo klausimu.
Pasirodė straipsnis „Dvigubos pilietybės spąstai“, kuriame tvirtinama, jog dviguba pilietybė - tai kelias į Lietuvos galutinį išvalstybinimą, pataikavimas globalistams ir eurocentristams. Teigiama, kad tarpukariu iš valstiečių kilę inteligentai ir apskritai „valstiečiai išsaugojo tautinę lietuvių kultūrą“.
Daugelis šių teiginių ir šaukinių yra keisti ir netikėti, ypač pamenant, jog Juozaitis - ne tik karštas Lietuvos patriotas, bet ir politiko patirtį turintis filosofas, kuriam pirmiausia derėtų išklausyti abi puses. Jo baimės yra teorinės ir didele dalimi - spekuliatyvios.
Tačiau autorius teigia, kad ne teoriškai, bet praktiškai ir be tyrimų akivaizdu, jog kaip tik dvigubos pilietybės nebuvimas žudo Lietuvą ir yra kelias į Lietuvos išnykimą. Laikotarpyje nuo 1990 metų Lietuvos istorijoje, jo nuomone, buvo padarytos dvi lemtingos klaidos.
Lietuviai emigruoti pradėjo nuo 1991-1992 metų, tačiau apie emigraciją ilgą laiką Lietuvoje buvo tylima. Apie 1996-1999 metus pribrendo dvigubos pilietybės poreikis, nes Amerikoje atsidūrę lietuviai negalėjo pasimatyti su tėvais, o jaunos mamos negalėjo grįžti pas paliktus mažamečius vaikus.
Prieš dvigubą pilietybę griežčiausiai pasisakė Vytautas Landsbergis, gąsdindamas „rusų korta“. Tačiau pilietybės negalėjo gauti ir senosios kartos išeiviai, dešimtmečius svajoję apie laisvą Lietuvą.
Europa taip pat padarė klaidą, nes iki 2004 metų lietuviai Vakarų valstybėse dirbo nelegaliai, buvo gaudomi ir deportuojami. Vakarų Europa neįsileido Europos kultūra persiėmusių Rytų Europos piliečių, tačiau įsileido azijiečius ir afrikiečius.
Dabartinė politinė situacija yra palanki įteisinti dvigubą pilietybę, kurios poreikis yra didelis.
Nuomonės apie Emigraciją ir Šeimą
Arvydas Juozaitis teigia, kad didžiausias kiekvienos tautos turtas yra jos žmonės. Jis kritikuoja požiūrį, kad emigrantai yra visuomenės atmatos ir juodadarbiai. Jis pabrėžia, kad daugelis emigrantų įgijo naują išsilavinimą, profesijas, moka kelias kalbas ir turi savo verslus.
Jo nuomone, dabartiniai emigrantai yra mūsų artimieji, broliai ir seserys, tėvai ir vaikai. Išeivių indėlis į Lietuvos istoriją ir kultūrą yra mažai tyrinėtas ir įvertintas.
A. Juozaitis pabrėžia šeimos svarbą. Jo prezidentinėje programoje šeima yra viena iš kertinių ašių. Jis teigia, kad mokesčių politika turi būti skaičiuojama vienam šeimos nariui, o ne dirbančiajam. Išmokos už vaikus ir motinystės bei tėvystės atostogos turi būti siejamos su oriais socialiniais išmokomis.
Jis taip pat kritikuoja dabartinę demografinę situaciją Lietuvoje, gimstamumo mažėjimą ir abortų skaičių. Jis mini, kad daugelis moterų nenori gimdyti, o tai yra didelė problema tautos išlikimui.
A. Juozaitis su dabartine žmona Oksana Juozaitiene augina du vaikus - dukrą Uljana (Ula) ir sūnų Gediminą. Jo pirmoji žmona Laima Balsevičiūtė-Juozaitienė, su kuria jis susilaukė suaugusių vaikų Aldonos ir Vygaudo, gyvena Vilniuje.
Kūryba ir Asmeninis Gyvenimas
Arvydas Juozaitis yra ne tik filosofas ir politikas, bet ir rašytojas. Jis yra parašęs keletą knygų, tarp jų „Ištvermės metai ir Algirdas Brazauskas: 1990-1997 metų politinė patirtis“, „Tėvas Stanislovas: pasakojimų knyga“, „Kauno saulė: miesto epas“ ir kt.
Jis taip pat yra parašęs scenarijus keliems dokumentiniams filmams ir spektakliams.
Šiuo metu A. Juozaitis gyvena Klaipėdoje su žmona Oksana ir vaikais. Jis teigia, kad uostamiestis jam tapo patrauklus dėl kūrybos ir noro pakeisti gyvenimo būdą. Jis norėjo nutraukti ryšius su buvusiu gyvenimu ir politika, kuriai jau seniai nebeturi simpatijų.
Jo žmona Oksana Juozaitienė yra dailininkė, šiuo metu motinystės atostogose. Šeimoje kalbama rusų ir lietuvių kalbomis, tačiau Oksana mokosi lietuvių kalbos, kad galėtų bendrauti su dukra lietuviškai.
