Šių dienų realijos - kad vis daugiau ligų „persikelia“ į vaikų amžių. Ne išimtis ir tokia kadaise vien pagyvenusių žmonių laikyta liga, kaip arterinė hipertenzija. Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (AKS) būdingas nuo 5 proc. iki 15 proc. vaikų. Lietuvoje 2009 metais atlikto tyrimo duomenimis, AH serga 5,5 proc., o sunki AH - 1,7 proc. vaikų ir paauglių. Normalus vaikų AKS nustatomas, kai sistolinio ir diastolinio AKS reikšmės yra 95 procentilių. Tikslus padidėjusio AKS paplitimas tarp vaikų nėra žinomas, tačiau, skirtingais duomenimis, įvairiose šalyse šis skaičius svyruoja tarp 5-15 proc. ir yra linkęs didėti. Vidutiniškai prehipertenzija yra nustatoma nuo 2,2 proc. iki 3,5 proc., o AH - apie 3,5 proc. vaikų. Padidėjęs AKS būdingesnis berniukams (15-19 proc.) nei mergaitėms (7-12 proc.).
Manoma, kad genai ir intrauterinis (vaisiaus vystymosi) periodas turi įtakos hipertenzijos ir kitoms širdies ir kraujagyslių ligoms rastis. Mažas naujagimio svoris, kiti nenormalaus vystymosi gimdoje požymiai gali turėti įtakos hipertenzijai, gliukozės tolerancijos sutrikimui ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių atsiradimui vyresniame amžiuje. Toks ryšys tarp vaisiaus vystymosi periodo ir hipertenzijos įrodytas atlikus tyrimus ir stebint vaikus nuo gimimo iki 6 metų. Nustatyta, kad vaikams, kuriems buvo raidos sutrikimų intrauteriniu periodu, padidėjęs kraujo spaudimas diagnozuojamas dažniau (24 proc.), palyginti su tais vaikais, kuriems tokių vystymosi sutrikimų nebuvo (atitinkamai 16 proc.). Be to, aukštesnis kraujo spaudimas vaikystėje susijęs su aukštesniu kraujo spaudimu suaugus. Tai vėlgi įrodyta atlikus tyrimus. Jų metu nustatyta, kad vaikai, kuriuos vargino aukštas kraujo spaudimas, hipertenzija serga ir suaugę.
Vaikų arterinės hipertenzijos priežastys ir tipai
Vaikų arterinė hipertenzija, kaip ir suaugusiųjų, skirstoma į pirminę, kurios priežastys nėra aiškios ir kurią nulemia genetiniai veiksniai ir gausybė išorinių veiksnių, ir antinę - sukeltą tam tikrų organų ar sistemų ligų (inkstų ir kraujagyslių, širdies, endokrininių ligų ir kt.).
Rizikos veiksniai sirgti AH yra skirstomi į neišvengiamus (neišnešioti naujagimiai, įgimtoji hipotrofija, paveldimosios ligos šeimoje, šeiminė įgimtųjų inkstų ligų anamnezė, kt.) ir išvengiamus (mitybos įpročiai, antsvoris ar nutukimas, miego sutrikimai, stresas, žalingi įpročiai). Pagrindiniai rizikos veiksniai - diabetas, dislipidemija, nutukimas, fizinis aktyvumas ir mitybos įpročiai, rūkymas, alkoholio vartojimas, mažas gimimo svoris bei gestacijos amžius, knarkimo ar miego apnėjos epizodai anamnezėje. Vienas svarbiausių rizikos veiksnių išsivystyti antrinei AH - nutukimas. Nuo 1990 iki 2016 metų nutukusių vaikų iki 5 metų skaičius nuo 32 mln. išaugo iki 41 mln. Spėjama, kad 2025 metais šis skaičius pasieks 70 mln. Nutukimas nustatomas tuomet, kai kūno masės indeksas (KMI) yra >95 procentiliai vertinant pagal amžių ir lytį, sunkus nutukimas - >99 procentiliai. Nustatyta, kad nutukę vaikai turi 2 kartus, o esant sunkiam nutukimui - 4 kartus didesnę riziką išsivystyti AH, palyginti su normalaus svorio vaikais. Nuo 27 proc. iki 47 proc. 6-18 metų vaikų, kurie yra nutukę, serga ir AH.
Kitas svarbus veiksnys - miego sutrikimai (knarkimas, obstrukcinės miego apnėjos sindromas). Jei vaikas naktį miega mažiau nei 7 val., tikimybė, kad išsivystys padidėjęs AKS, svyruoja tarp 3,6 proc. ir 14 proc. Stebimas stiprus ryšys tarp AH ir lėtinių inkstų ligų - net apie 50 proc. Vaikams AKS gali būti matuojamas tiek naudojant automatinį kraujo spaudimo matuoklį, tiek sfignomanometrą ir stetoskopą.
Viena didžiausių civilizacijos blogybių, kuriai pasiduoda ir vaikai, - sumažėjęs fizinis aktyvumas. Ilgas be pertraukos sėdėjimas prie kompiuterio, besaikis televizoriaus žiūrėjimas didina įvairių ligų riziką, hipertenzijos taip pat. Tėveliai turėtų stengtis, kad jų atžalos kiaurą parą netūnotų prie kompiuterio, kad protinę veiklą kaitaliotų su fizine. Įrodyta, kad kompiuteriai, televizoriai, kiti ekraniniai žaidimai yra centrinės nervų sistemos dirgikliai, kurie taip pat didina kraujo spaudimą.
Simptomai ir diagnostika
Hipertenzija skirtingai pasireiškia skirtingo amžiaus vaikams: naujagimiams ir kūdikiams dažniausiai pastebimas sulėtėjęs psichomotorinis vystymasis, traukuliai, dirglumas, širdies nepakankamumui būdingi požymiai. Vyresniems vaikams hipertenzija sukelia panašius, kaip ir suaugusiesiems, simptomus: galvos skausmą, nuovargį, mirgėjimą akyse, kraujavimą iš nosies, sumažėjusią fizinio krūvio toleranciją. Be to, simptomai gali skirtis ir atsižvelgiant į tai, pirmine ar antrine hipertenzija serga vaikas. Pavyzdžiui, sergantiesiems pirmine hipertenzija dažniau nustatomas nutukimas, vargina galvos skausmai, nuovargis, tachikardija (padidėjęs širdies susitraukimų dažnis).
Vaikų arterinis kraujo spaudimas vertinamas kitaip nei suaugusiųjų. Tam tikslui sukurtos specialios vaikų kraujospūdžio norminės lentelės, pagal kurias spaudimas vertinamas atsižvelgiant į amžių, ūgį ir lytį. Vaikų spaudimas vertinamas procentilėmis. Šešerių metų amžiaus mergaičių ir berniukų normalus kraujo spaudimas yra maždaug vienodas, 6-15 m. amžiaus vaikų grupėje kiek didesnis būna mergaičių normalus kraujospūdis, o vyresnių kaip 16 m. - berniukų. Jei vaiko kraujo spaudimas didesnis nei 90 procentilės, jis laikomas padidėjusiu, jei mažesnis nei 10 - sumažėjusiu.
Labai svarbu žinoti, kad vaikų spaudimo svyravimų negalima vertinti pagal panašius, bet galbūt šiek tiek mažesnius nei suaugusiųjų kriterijus. Tai reiškia, kad suaugusiesiems kraujo spaudimo padidėjimas 10 mmHg virš normos dažnai rimtų pasekmių nesukelia, užtat vaikui ar kūdikiui toks spaudimo pokytis gali reikšti labai rimtą ligą. Viena didžiausių civilizacijos blogybių, kuriai pasiduoda ir vaikai, - sumažėjęs fizinis aktyvumas. Ilgas be pertraukos sėdėjimas prie kompiuterio, besaikis televizoriaus žiūrėjimas didina įvairių ligų riziką, hipertenzijos taip pat.
Vaikams, ypač kūdikiams, labai sunku pamatuoti AKS. Iš vienos pusės, dėl to, kad trūksta tinkamos aparatūros. Mat norint, kad įvairaus amžiaus vaikams kraujospūdis būtų pamatuotas tinkamai, reikia turėti aparatą bent su penkiomis įvairaus dydžio manžetėmis, nes manžetė turi apimti 2/3 žasto. Kitas dalykas, kad pamatuoti kraujospūdį kūdikiui ar mažam vaikui yra sunku fiziškai. Viena, mažas vaikas judrus. Kita, kad į tokį rankos užspaudimą jis reaguoja kaip į agresiją, ima verkti, priešintis. Dėl to jį tiesiog sunku išlaikyti, o ir girdimumas būna silpnesnis. Taigi tiksliai vaiko AKS galima išmatuoti naudojant 2/3 žasto ilgio apimančią manžetę, kai vaiko kūno ir aplinkos temperatūra yra normali ir nekintama, vaikas nurimęs. Diagnozuoti per didelio ar per mažo kraujo spaudimo ligą galima tik įvertinus 3 matavimus atliktus iš eiles su 12 val. pertrauka ar atlikus ilgalaikę vaiko kraujospūdžio stebėseną specialiu aparatu.
Didesnės rizikos grupės vaikai: didesnė rizika sirgti arterine hipertenzija yra prieš laiką gimusiems arba labai mažo svorio vaikams, arba tiems, kuriems buvo perinatalinių komplikacijų. Taip pat didesnės rizikos sirgti grupei priskiriami vaikai, kuriems nustatomas augimo ir vystymosi sulėtėjimas, patyrusiems galvos ir pilvo traumų, taip pat tiems, kurių šeimoje yra sergančiųjų AH ar inkstų ligomis. Spaudimo anomalijos vaikams gali vystytis ir dėl arterinį kraujospūdį didinančių vaistų vartojimo, sergant pielonefritu, miego apnėja, valgantiems daug ir sūraus maisto, nutukusiems.
Vaikams, kaip ir suaugusiems, būdingas ir vienkartinis kraujospūdžio padidėjimas, vadinamoji „baltojo chalato“ hipertenzija. „Vieni autoriai teigia, kad vienkartiniai AKS padidėjimai vaikystėje metams bėgant praeina, kiti - kad pasitraukia tik laikinai, o vėliau, vaikui subrendus, startuoja kaip tikroji hipertenzija. Taigi yra duomenų, kad „baltojo chalato“ hipertenzija irgi yra priminės hipertenzijos pradinė išraiška“, - pažymi kardiologė.
Taip pat būtina įvertinti tokius rizikos veiksnius, kaip gretutinės ligos, cholesterolio kiekis, gliukozės koncentracija, medžiagų apykaitos sutrikimai (ypač jei šeimoje yra sergančiųjų diabetu), nutukimas, miego sutrikimai.
Taip. Nors kraujo spaudimo normos pateikia aiškius orientyrus, svarbiausia yra individuali vaiko savijauta, šeimos istorija ir gyvenimo būdas. Reguliarus matavimas namuose, sveikos mitybos palaikymas ir fizinis aktyvumas padeda užtikrinti sveiką kraujotakos sistemą. Jei kažkas kelia abejonių, gydytojo konsultacija padės suprasti, ar spaudimo pokyčiai yra laikini, ar reikalaujantys dėmesio.
Arterinė hipertenzija (AH) arba kitaip hipertoninė liga - ilgalaikis arterinio kraujospūdžio (AKS) padidėjimas, nustatomas jį pakartotinai matuojant. Padidėjusiu kraujo spaudimu medikai laiko 140/90 mmHg ir didesnį spaudimą. Pirmasis skaičius atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą, o antrasis skaičius parodo spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis. Arterinė hipertenzija yra klastinga liga, kadangi ilgą laiką nepasireiškia jokiais simptomais. Kaip jau buvo užsiminta, hipertenzija dažniausiai nepasižymi jokiais simptomais, todėl ir yra vadinama „nebyliąja žudike“. Retais ir sunkiais atvejais ji gali sukelti prakaitavimą, nerimą, miego problemas. Laiku nediagnozavus hipertenzijos ir nepradėjus jos gydyti, ilgainiui gali būti pažeistos kraujagyslės, širdis ir kiti organai, pavyzdžiui, inkstai. Vienas iš būdų užkirsti tam kelią - reguliariai tikrintis kraujo spaudimą.
Prevencija ir gydymas
Kadangi vaikų hipertenzija - nėra reta liga, svarbiu uždaviniu tampa ligos prevencija. Tuo tikslu gydytojai rekomenduoja kiekvienam rizikos grupei nepriklausančiam vaikui bent 1 kartą iki 3 metų amžiaus pamatuoti kraujo spaudimą. Vėliau matuoti kartą per metus. Rizikos grupei sirgti hipertenzija priskiriami vaikai, kurie gimė neišnešioti, kuriems nustatytas psichomotorinio vystymosi sulėtėjimas, kurių šeimoje yra sergančiųjų šia liga, kurių šeimoje vyrauja žalingos gyvensenos įpročiai ir kt. Tokiems vaikams kraujo spaudimas turėtų būti matuojamas kiekvieno apsilankymo pas pirmosios grandies gydytoją metu, neatsižvelgiant į amžių, t. y.
Nemedikamentinis anomalinio kraujospūdžio gydymas: I. c. reguliarus vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas ne mažiau kaip 40 min. per dieną, 3-5 dienas per savaitę, vengiant ilgesnio kaip 2 val. e. žalingų įpročių (rūkymas, alkoholis ir pan.) atsisakymas. II. d. specialių vaistinėse parduodamų elastinių kojinių nešiojimas.
Jeigu vaikas priskiriamas rizikos sirgti arterine hipertenzija grupei, rekomenduojama visiškai papildomai nesūdyti maisto. Druskos pakankamai yra ir žalioje mėsoje, ir daržovėse, ir duonos, mėsos gaminiuose ir kt. Kitas svarbus nemedikamentinio gydymo momentas - skirti pakankamą skysčių kiekį. Skysčių vaikui reikėtų duoti tiek, kiek reikia pagal jo fiziologinį poreikį. Koks konkrečiai kiekvieno vaiko fiziologinis skysčių poreikis, tėveliams turėtų pasakyti šeimos gydytojas. Pvz., 50 kg sveriančio paauglio dienos fiziologinis skysčių poreikis yra apie 2 l.
Tėvų ir vaikų klaidos: viena didžiausių pastarųjų metų blogybių - nejudrumas. Ilgas be pertraukos sėdėjimas prie kompiuterio, besaikis televizoriaus žiūrėjimas didina įvairių ligų riziką, arterinės hipertenzijos - taip pat. „Todėl tėveliai turėtų stengtis, kad jų atžalos kiaurą parą netūnotų prie kompiuterio, kad protinę veiklą kaitaliotų su fizine. Įrodyta, kad kompiuteriai, televizoriai, kiti ekraniniai žaidimai yra centrinės nervų sistemos dirgikliai, kurie taip pat didina kraujospūdį. Todėl tėveliams turėtų rūpėti, kad jų vaikai pakankamai laiko praleistų gryname ore, būtų fiziškai aktyvūs, kad valgytų kuo paprastesnį namie paruoštą, o ne greitą mikrobangų krosnelėje pašildytą maistą, kurio tinkamumo vartoti laikas kone 2 metai. Iš tiesų paprastesnis gyvenimo būdas, kurio laikėsi mūsų seneliai, lemia ir geresnę sveikatą“, - pataria medikė.
Nustačius ar įtarus tiek padidėjusį, tiek sumažėjusį kraujospūdį vaikui, visų pirma būtina kreiptis į pirmosios grandies gydytoją, jis, įtarimui pasitvirtinus, nusiųs vaiką pas specialistą. Patiems „gydytis“ kategoriškai nerekomenduojama. Jei šeimos gydytojas nenustato kraujo spaudimo nukrypimo, o tėvams atrodo, kad vaiko kraujospūdis linkęs per stipriai didėti ar mažėti, derėtų atsiminti, kad kraujo spaudimą galima pradėti reguliuoti nemedikamentinėmis priemonėmis“, - pabrėžia dr. O.Kinčinienė.
VAIKŲ KRAUJOSPŪDŽIO MATAVIMAS (teisinga technika)
Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFI), andrenoblokatoriai, ilgo veikimo kalcio kanalų blokatoriai ir tiazidiniai diuretikai yra pagrindiniai vaistai, skiriami vaikų AH gydyti. Pirmenybė teikiama medikamentams, kurie yra vartojami 1 k./d. Gydymas pradedamas nuo monoterapijos, vaistas skiriamas mažiausiomis rekomenduojamomis dozėmis.
Visiems be išimties pacientams siūloma: mesti rūkyti, laipsniškai mažinti ir stabilizuoti svorį, jeigu yra nutukimas (kartais netekus 5 kg svorio arterinis kraujo spaudimas sumažėja apie 4,4/3,6 mm Hg), mažiau vartoti alkoholio, reguliariai mankštintis (vidutinio ar net didelio intensyvumo aerobiniai pratimai 30-60 min. kasdien, tačiau krūvis dozuojamas atsargiai, atsižvelgiant į paciento klinikinę būklę, amžių, aerobinį pajėgumą, medikamentus ir kt.), mažinti druskos kiekį maiste (suvartoti ne daugiau kaip 5 g NaCl per dieną, maisto papildomai nesūdyti, naudoti druskos pakaitalus), bendrai koreguoti mitybos įpročius - valgyti daugiau vaisių ir daržovių (bent 300 g daržovių per dieną), mažiau daug sočiųjų riebalų rūgščių turinčio maisto ir bendrai riebaus maisto, mažiau naudoti produktų, turinčių kofeino, pagal galimybę mažinti lėtinį stresą ir kt.
