Arminas Narbekovas, garsus Lietuvos futbolininkas, gimė 1965 m. sausio 28 d. Daugiavaikėje totorių ir lietuvės šeimoje. Jo kelionė futbolo pasaulyje prasidėjo gimtuosiuose Gargžduose. Čia jis pradėjo lankyti futbolo treniruotes vietos Vaikų ir jaunių sporto mokykloje, kur jo pirmuoju treneriu buvo Michailas Terentjevas. Su Gargždų vaikų futbolo komanda A. Narbekovas pasiekė pirmąsias pergales - aštuntojo dešimtmečio pradžioje gargždiškiai užėmė antrąją vietą Sovietų Sąjungoje populiariame vaikų futbolo turnyre „Odinis kamuolys“.
Būdamas 12 metų, Arminas Narbekovas persikėlė į Panevėžio internatinę sporto mokyklą, kur jo treneriu tapo Vytautas Blinstrubas. Šis žingsnis buvo svarbus jo tolesnei karjerai. 1980 metais jis buvo pakviestas į Sovietų Sąjungos jaunių rinktinę, kas liudijo jo potencialą ir ankstyvą pripažinimą.
Nuo 1983 iki 1989 metų A. Narbekovas sužaidė 155 rungtynes Sovietų Sąjungos aukščiausioje lygoje, pelnydamas 51 įvartį. Jis tapo rezultatyviausiu „Žalgirio“ žaidėju šioje lygoje ir buvo rezultatyviausias komandos žaidėjas 1986-1988 metais. Jo pasiekimai neapsiribojo tik įvarčiais - keturis kartus iš eilės (1985-1988 metais) Arminas Narbekovas buvo išrinktas geriausiu Lietuvos futbolininku. Tai yra įrodymas jo nuoseklaus ir aukšto lygio žaidimo.
1987 metai buvo itin sėkmingi A. Narbekovui. Su „Žalgiriu“, kuris tuo metu dalyvavo kaip Sovietų Sąjungos studentų rinktinė, jis laimėjo Universiados futbolo turnyrą, tapdamas rezultatyviausiu turnyro žaidėju su 6 įvarčiais. Tais pačiais metais su „Žalgiriu“ jis iškovojo trečiąją vietą Sovietų Sąjungos aukščiausioje lygoje. Didžiausias karjeros pasiekimas įvyko 1988 metais, kai su Sovietų Sąjungos olimpine rinktine Arminas Narbekovas tapo XXIV Olimpinių žaidynių Seule čempionu.
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais, „Žalgiris“ pasitraukė iš Sovietų Sąjungos pirmenybių ir dalyvavo Baltijos lygoje. A. Narbekovas sužaidė kiek daugiau nei pusę sezono, pelnydamas 16 įvarčių. Vėliau tais pačiais metais jis perėjo į Maskvos „Lokomotyvą“, žaidusį Rusijos I lygoje. Ši komanda buvo svarbi tarpinė stotelė daugeliui Lietuvos futbolininkų, siekiančių žaisti Vakarų Europos klubuose.
1990 metų rudenį Arminas Narbekovas kartu su V. Ivanausku persikėlė į Austriją, kur prisijungė prie FK Austria Wien klubo, rungtyniavusio Austrijos Bundeslygoje. Austrijos sostinės klube jis žaidė šešis sezonus (1990-1996 m.), per kuriuos tris kartus (1991, 1992, 1993 m.) tapo Austrijos čempionu ir du kartus laimėjo Austrijos taurę (1992, 1994 m.). Tai buvo itin sėkmingas periodas jo karjeroje.
| Sezonas | Klubas | Lyga | Pasiekimas |
|---|---|---|---|
| 1990-1996 | FK Austria Wien | Austrijos Bundeslyga | 3x Čempionas, 2x Taurės laimėtojas |
| 1996-1998 | Admira Wacker | Austrijos Bundeslyga | - |
| 1998-1999 | St. Pölten | Erste Division (II pakopa) | - |
| 1999-2000 | VfB Admira Wacker Mödling | Erste Division (II pakopa) | - |
| 2000-2001 | SV Hundsheim | Regionalliga Ost (III pakopa) | - |
| 2001-2003 | Wiener Sportclub | Wiener Stadtliga (IV pakopa) iki Erste Division (II pakopa) | Pakilimas į II pakopą |
Vėliau A. Narbekovas atstovavo Admira Wacker klubui (1996-1998 m.), žaidė antroje Austrijos futbolo pakopoje (Erste Division) klubuose „St. Pölten“ (1998-1999 m.) ir VfB Admira Wacker Mödling (1999-2000 m.). Futbolininko karjerą jis tęsė ir žemesnėse Austrijos lygose, žaisdamas „SV Hundsheim“ (2000-2001 m.), Wiener Sportclub (2001-2003 m.), kur su komanda pakilo iki antrosios pakopos, ir nedideliuose Vienos žemesnių lygų klubuose - „FK White Star“ ir „SV Gr.“. Futbolininko karjerą baigė nedideliuose Austrijos žemesnių lygų klubuose.
Nuo 1990 iki 2001 metų Arminas Narbekovas gynė Lietuvos rinktinės garbę, sužaidė 13 rungtynių ir pelnė 4 įvarčius. 1990 metais jis įmušė pirmąjį Lietuvos rinktinės įvartį po Nepriklausomybės atkūrimo draugiškose rungtynėse su Gruzija Tbilisyje.
Dar tęsdamas futbolininko karjerą Austrijoje, A. Narbekovas įgijo futbolo trenerio licenciją. 2001-2002 metų sezone jis tapo žaidžiančiuoju treneriu Wiener Sportclub, o vyriausiojo trenerio karjerą pradėjo 2004-2005 metų sezone „SV Gr.“. 2002 metais Arminas Narbekovas buvo išrinktas Lietuvos futbolo federacijos viceprezidentu. 2005 metų pabaigoje jis grįžo į Lietuvą ir tapo „Žalgirio“ klubo prezidentu, o nuo 2006 metų ėjo ir vyriausiojo trenerio pareigas.
2015 metais, kartu su Antanu Vingiliu, Arminas Narbekovas Vilniuje įkūrė „Armino Narbekovo futbolo akademiją“. 2009 m. gruodžio 16 d. jis buvo paskirtas Gargždų "Bangos" vyr. treneriu. 2008 m. spalio 29 d. su žmona Rita neteko Lietuvos pilietybės, tačiau vėliau ją atgavo. 2006 m. Gargžduose, aikštėje prie savivaldybės, bronzinėje plokštėje išlietas A. Narbekovo atminimas.
tags: #armino #stavginsko #gimimo #vieta
