Antibiotikai - vienas didžiausių žmonijos laimėjimų, tačiau jų vartojimas reikalauja didelio atidumo, ypač kalbant apie vaikus. Neteisingas ar neapgalvotas šių vaistų naudojimas gali sukelti ne tik trumpalaikius, bet ir ilgalaikius sveikatos sutrikimus. Šiame straipsnyje aptarsime esminius dalykus, kuriuos turėtų žinoti tėvai, kai jų vaikui skiriami antibiotikai, ir kaip užtikrinti saugų bei efektyvų gydymą.
Antibiotikų revoliucija ir jos kaina
„Kažin, ar yra kita medikamentų grupė, kuri šiuolaikinėje medicinoje būtų padariusi didesnę revoliuciją nei antibiotikai. Tai vienas didžiausių žmonijos laimėjimų, garbaus amžiaus žmonėms užtikrinusių ilgesnį gyvenimą ir nuo mirties išgelbėjusių ne vieną milijoną žmonių“, - sako vaikų gydytoja, klinikos „Mama, aš sergu“ įkūrėja dr. Indrė Plėštytė-Būtienė. Tačiau gydytoja akcentuoja, kad šie vaistai veikia tik bakterijas, o ne virusus, kaip kartais klaidingai manoma.
Nors dėl gydymo antibiotikais išgelbėta daugybė žmonių, pastaruoju metu pasaulyje skaičiuojami milijonai, kurie mirė susirgus antibiotikams atspariomis bakterinėmis infekcijomis. „Deja, dabar antibiotikų autoritetas gerokai pašlijęs, nes jie nebe tokie veiksmingi, kokie buvo kadaise. Kalti esame mes patys - daugelis įniko vartoti antibiotikus be gydytojo paskyrimo nė nesusimąstydami, ar tai būtina“, - sako dr. I. Plėštytė-Būtienė.
Pagrindinės antibiotikų vartojimo taisyklės
Vaikų gydytoja dr. I. Plėštytė-Būtienė apibendrino 10 pagrindinių antibiotikų vartojimo taisyklių, kurių svarbu laikytis tėvams:
- Nevartokite antibiotikų savo nuožiūra ar juolab prevenciškai. „Pagrindinė taisyklė - negalima vartoti antibiotikų, jei gydytojas jų nepaskyrė. Antibiotikai naikina bakterijas, bet neveikia virusų. Ūminės ligos pradžioje sunku nustatyti, kas - virusai ar bakterijos - sukėlė ligą, todėl tai turi nustatyti gydytojas, atsižvelgęs į tyrimus, ligonio būklę ir kitas aplinkybes“, - sako gydytoja dr. I. Plėštytė-Būtienė.
- Ar skirti antibiotikai naikina galimą ligos sukėlėją, išryškėja po 3 antibiotikų vartojimo dienų. Jei tuomet ligonio būklė pagerėjo - antibiotikai padėjo. Jei po 3 antibiotikų vartojimo dienų būklė nesikeičia, būtina apie tai informuoti gydytoją.
- Antibiotikai turi būti vartojami tiek dienų ir tokiomis dozėmis, kaip paskyrė gydytojas. Nekeiskite gydymo kurso savo nuožiūra. Jei turite pagrįstų abejonių, būtina pasikonsultuoti su gydytoju ir tik jam pritarus keisti gydymo taktiką.
- Negalima nutraukti antibiotikų vartojimo kurso arba duoti vaisto vaikui rečiau ar dažniau, nei gydytojas paskyrė. Nenutraukite antibiotikų vartojimo kurso, net jei vaikas pasijuto geriau arba nekeiskite dozės, jei to nepaskyrė gydytojas. „Vaikui duokite vaistus tik taip, kaip skyrė gydytojas, ne rečiau ir ne dažniau, pasistenkite išlaikyti vienodą laiko intervalą tarp vaistų davimo“, - pabrėžia dr. I. Plėštytė-Būtienė. Organizme turi būti pakankamas kiekis antibiotikų, kad bakterijos žūtų arba nesidaugintų, jei padarysime pertrauką, vaisto veikliųjų medžiagų sumažės, bakterijos gali būti pažeistos, bet likti gyvos ir taip įgauti atsparumą prieš šiuos medikamentus. Svarbu laikytis tikslaus vaistų vartojimo režimo, net jei vaiką ir tektų pažadinti.
- Jei pradėjus vartoti antibiotikus atsirado kokių nors kitų, anksčiau nebuvusių ligos požymių, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. „Jei pavartojus antibiotikų atsirado niežtinčių bėrimų, tinimų, vadinasi, vaikas gali būti alergiškas antibiotikams, - sako gydytoja. - Kai pakartotinai vartojami antibiotikai, kurių organizmas netoleruoja, gali įvykti labai stipri alerginė reakcija - anafilaksinis šokas.“
- Jei po gydymo nepraeina virškinimo sutrikimai, probiotikus vartokite ilgiau. Net jei antibiotikų gydymas truko neilgai, mikrobiota jau pažeista. Į organizmą patekę antibiotikai žudo visas jiems neatsparias bakterijas, ne tik galimus ligos sukėlėjus, todėl gydantis antibiotikais svarbu vartoti ir probiotikus, kurie atkurtų gerasias bakterijas virškinimo sistemoje. Jei po antibiotikų vartojimo nedingo dažnesnis tuštinimasis, vidurių pūtimas ar neįprastas išmatų kvapas, gerųjų bakterijų duokite bent 2 mėnesius, pataria vaikų gydytoja. „Nepamirškite - gera mikrobiotos būklė labai svarbi vaiko imunitetui“, - sako dr. I. Plėštytė-Būtienė.
- Antibiotikus užsigerti gausiu kiekiu vandens.
- Duodant vaikui išgerti antibiotikus, neduokite iškart gerti kitų vaistų. Antibiotikų geriau neduoti kartu su kitais vaistais - nuo temperatūros ar kosulio, nes kiekvienas vaistas veikliausias tuomet, kai duodamas atskirai. Kelių vaistų tarpusavio sąveika gali būti nenaudinga ar net žalinga. Po antibiotikų išgėrimo ir iki kitų vaistų vartojimo palaukite bent pusvalandį. Ar antibiotikus duoti prieš valgį, valgio metu ar po valgio, rasite kiekvieno vaisto informaciniame lapelyje.
- Antibiotikų vartojimo metu pasirūpinkite įvairia ir subalansuota vaiko mityba. Antibiotikais gydomas vaiko organizmas ilgainiui iš maisto gali blogai pasisavinti vitaminus ir kitas reikalingas medžiagas. Todėl, kai vaikas vartoja šiuos vaistus, atidžiau kontroliuokite, ką jis valgo. Vaiko mityba gydantis ir pasveikus turi būti ypač maistinga, įvairi ir subalansuota, patiekalai turi būti lengvai virškinami, švieži, produktai neperdirbti, neapkepti ir pan.
- Vartojant antibiotikus ir baigus kursą gerti daug skysčių - vandens ar arbatos. Antibiotikai yra toksiški vaistai, bakterijos taip pat išskiria toksinus. Siekiant išlaikyti gerą ligonio būklę ir greičiau iš organizmo pašalinti toksinus bei atsigauti, būtinas pakankamas skysčių kiekis - bent kiek daugiau nei išgeriama kasdien.
Neskubinkite vaiko sveikti
„Kai vaikas pasveiko nuo bakterinės infekcijos, jei įmanoma, savaitę dar neleiskite jo į ugdymo įstaigą. Po antibiotikų kurso organizmui reikia pailsėti ir atsistatyti“, - sako gydytoja dr. I. Plėštytė-Būtienė. Ji pastebi, kad pasveikus nuo bakterinės infekcijos ir išleidus vaiką į darželį ar mokyklą, neretai po 2-3 dienų vaikai vėl sukarščiuoja, tačiau tai nebūtinai anksčiau kamavusios ligos atkrytis. Po ligos atsigauti nespėjęs organizmas dar labiau imlesnis virusams.
Bendradarbiavimas su gydytoju ir nuojauta
Vaikų gydytoja dr. I. Plėštytė-Būtienė tėvams, kurių vaikai susirgo, pataria nuoširdžiai ir atvirai bendradarbiauti su šeimos gydytoju - neskubėti vartoti antibiotikus, o leisti vaikui sveikti, pažinti savo organizmą, pailsėti. „Dažnai tėvai bijo blogiausių situacijų: o kas, jei pavėluosiu? Vis tik pasitikėkite savo nuojauta ir savo vaiku. Stebėkite jį. Jei sirguliuojantis vaikas dūksta, laksto, atrodo kaip sveikas - viskas gerai. Tačiau jei vaiko būklė staiga pakinta, staiga vėl pradeda karščiuoti; jei ir pakilus temperatūrai ar jai nukritus, vaikas neturi jėgų, gulinėja, zyzia, dejuoja ar yra kitų nerimą keliančių simptomų, kaip dažnas kvėpavimas ir pulsas, vangumas, neįprastas blyškumas, tokiu atveju skubėkite pas gydytoją“, - pataria gydytoja ir primena, kad užkirsti kelią rimtoms bakterinėms infekcijoms galima skiepais.
Antibiotikų poveikis organizmui ir šalutinės reakcijos
XX a. pradžioje atradus peniciliną, antibiotikai tapo neatsiejama medicininės praktikos dalimi. Tačiau priešingai, nei galvoja nemaža visuomenės dalis - antibiotikai nėra vaistai nuo visų ligų. Jais gydomi tik bakterijų sukelti susirgimai, o virusinėms ligoms, tokioms kaip gripas, peršalimas ar koronavirusas, antibiotikai jokio poveikio neturi. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Deimantas Auškalnis primena, kodėl nevartoti antibiotikų savarankiškai ir kokių taisyklių reikia laikytis, kad sumažintume patiriamus šalutinius poveikius.
Vaistininkas D. Auškalnis pastebi, kad antibiotikai turi ir tamsiąją pusę. Jų neigiama įtaka žarnyno mikroflorai yra plačiai aptariama ir gerai žinoma jau daugybę metų: sunaikindami blogąsias organizme besidauginančias bakterijas, kartu jie sutrikdo ir gerųjų bakterijų dauginimąsi. Kadangi didžioji dalis gerųjų bakterijų kolonizuojasi žarnyne, dažniausiai šie vaistai paveikia virškinimo procesą ir išbalansuoja žarnyno mikrobiotą. Tuo pačiu - silpnėja ir imunitetas.
Dažniausios klaidos ir jų pasekmės
Viena dažniausių klaidų - nebaigti antibiotikų kurso. D. Auškalnis primena, kad nors dažniausiai pacientai simptomų pagerėjimą pajunta per pirmąsias 24-72 val. nuo antibiotikų vartojimo pradžios, visas gydymo kursas gali tęstis net 6-10 dienų. Nesilaikant antibiotikų vartojimo taisyklių, infekcija ne tik nebus pilnai išgydyta, bet gali kilti ir kitų sveikatos sunkumų.
„Nuolat raginame pacientus nevartoti namuose užsilikusių antibiotikų be gydytojo paskyrimo. Kai kurie žmonės yra linkę išgerti antibiotikų tabletę vos pradėjus skaudėti gerklę, tačiau tai - rimta klaida, kuri gali lemti bendrą savijautos suprastėjimą ir atsparumo veikliosioms medžiagoms išsivystymą. Pastaruoju atveju, susirgus ta pačia liga, pakartotinis gydymas antibiotikais gali būti nebeveiksmingas. Antibiotikų rūšis, dozė ir gydymo kurso laikotarpis turi būti nustatyti gydytojo, prieš tai įvertinus visas galimas aplinkybes ir sveikatos būklę“, - sako D. Auškalnis.
Antibiotikų mokslas: kaip jie veikia ir kodėl jie svarbūs
Kaip stiprinti organizmą gydantis antibiotikais?
Vaistininkas skatina nepamiršti, kad antibiotikai turi ir tamsiąją pusę. Jų neigiama įtaka žarnyno mikroflorai yra plačiai aptariama ir gerai žinoma jau daugybę metų: sunaikindami blogąsias organizme besidauginančias bakterijas, kartu jie sutrikdo ir gerųjų bakterijų dauginimąsi. Kadangi didžioji dalis gerųjų bakterijų kolonizuojasi žarnyne, dažniausiai šie vaistai paveikia virškinimo procesą ir išbalansuoja žarnyno mikrobiotą. Tuo pačiu - silpnėja ir imunitetas.
„Žarnyne yra per 1000 skirtingų - tiek gerųjų, tiek blogųjų - bakterijų rūšių, kurių kiekviena atlieka skirtingą vaidmenį - nuo infekcijų sukėlimo iki smegenų, širdies ir bendros organizmo sveikatos stiprinimo. Kadangi vartojant antibiotikus nyksta abi rūšys bakterijų, žarnynui būtina skirti daug dėmesio: laikytis visavertės mitybos principų, gerti pakankamai vandens, vengti alkoholio ir rūkymo, kokybiškai ilsėtis, stengtis suvaldyti patiriamą stresą bei nepamiršti su maistu ar maisto papildais gauti didelį kiekį probiotikų.
Pastarieji padės sumažinti dažnai pasitaikančių šalutinių poveikių, tokių kaip viduriavimas, pilvo skausmai, pykinimas, įvairios odos reakcijos ar nuovargis, riziką ir prisidės prie imuninės sistemos stiprinimo. Juk nusilpus imunitetui dažniau pradeda kamuoti grybelinės ar virusinės infekcijos“, - paaiškina jis. Probiotikų galima rasti kefyre, jogurte, pasukose, mėlynajame ir brandintame sūryje, raugintose daržovėse, pavyzdžiui, kopūstuose. Vartojant antibiotikus, didžiausią naudą teikia Bifidobacterium ir Lactobacillus bakterijos, apsaugančios žarnyno sieneles ir padedančios išvengti virškinimo sutrikimų.
Vaistininkas D. Auškalnis priduria, kad siekiant išvengti nemalonių šalutinių poveikių, taip pat pravartu vartoti ir polifenolius - jais maitinasi gerosios žarnyno bakterijos, todėl gerėja mikrofloros sudėtis. Polifenolių yra arbatoje, bananuose, šokolade, granatuose, spanguolėse, riešutuose, čiobreliuose. O bendram organizmo stiprinimui, sergant tiek bakterinėmis, tiek virusinėmis infekcijomis farmacijos specialistas rekomenduoja vartoti vitaminus C ir D, cinką ir omega-3 riebiąsias rūgštis, jei valgiaraštyje esančiuose produktuose to pritrūksta.
Pagrindinės antibiotikų vartojimo taisyklės trumpai
Norint užtikrinti tinkamą antibiotikų vartojimą ir sumažinti nepageidaujamus šalutinius poveikius, svarbu atsiminti šias taisykles:
- Antibiotikus vartoti galima tik paskyrus gydytojui.
- Visada būtina laikytis gydytojo nurodymų ir savarankiškai nekoreguoti vaistų dozių bei gydymo trukmės.
- Net jei savijauta ir pagerėjo po kelių dienų, būtina pabaigti vartoti visą antibiotikų kursą.
- Labai naudinga stiprinti savo imunitetą vartojant probiotikus.
- Atsiradus naujiems simptomams arba pastebėjus neįprastą šalutinį poveikį, būtina nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.
- Antibiotikai skiriami tik bakterinėms ligoms gydyti.
Dažniausi mitai apie antibiotikus
Aukšta temperatūra antibiotikais negydoma.
Tiesa. Nemažai tėvų yra įsitikinę, kad temperatūrai pakilus aukščiau 38 laipsnių, vaikui reikia duoti antibiotikų, nes esą tai bakterinės ligos požymis. Išties, aukšta temperatūra iš tiesų dažniau pakyla, kai liga yra sukelta bakterijų. Bet net ir tada, kai temperatūra siekia 39-40 laipsnių ir nėra kitų bakterinės ligos požymių, bakterinė infekcija nustatoma tik 6-7 proc. vaikų, t.y., septyniems iš šimto. Todėl tikrai ne kiekvieną karščiuojantį vaiką reikia gydyti antibiotikais. Antibiotikai gydo ne temperatūrą, o konkrečią bakterinę ligą.
Vaikui vėl susirgus galima duoti namuose užsilikusių antibiotikų, kuriais kartą liga jau buvo išgydyta.
Mitas. Neaišku, ar vaikas serga ta pačia liga, ar ją sukėlė ta pati seniau siautėjusi bakterija. Gali būti, kad, pavyzdžiui, gerklės uždegimą sukėlė vienokia bakterija, o sinusitą ar bronchitą sukėlė kita. O gal kaltą ne bakterija, o virusas? Mama pati jokiu būdų negali spręsti, kokių vaistų duoti vaikui.
Antibiotikus būtina vartoti griežtai pagal nurodytą schemą.
Tiesa. Būtina įsiklausyti į gydytojų nurodymus ir antibiotikų duoti gydytojo nurodytu dažniu. Kad jie būtų veiklūs, visą parą kraujyje turi išlikti gana didelė jų koncentracija, todėl antibiotikus būtina girdyti reguliariai. Jei vaikas vaistus išvėmė, jų reikia sugirdyti. Jei pamirštama sugirdyti antibiotikus, koncentracija mažėja ir mikrobai paskirties vaistams tampa atsparūs, pradeda vėl daugintis.
Antibiotikai kenkia vaikui.
Ir taip, ir ne. Antibiotikai - tai vaistai, kurie neleidžia daugintis bakterijoms, jas „nužudo“. Deja, šie vaistai kenkia ne tik ligų sukėlėjams, bet ir gerosioms nuolat žmogaus organizme gyvenančioms bakterijoms, ypač žarnyno mikroflorai. Sutrikdyta žarnyno mikroflora - bene dažniausiai pasireiškiantis nepageidaujamas antibiotikų poveikis, ypač vaikams. Sutrikus žarnyno mikroflorai mažyliui gali pūsti vidurius, imti viduriuoti, gali net sustiprėti alerginės reakcijos.
Jei mažylis jaučiasi geriau, antibiotikų galima nebeduoti.
Mitas. Labai dažnai pradėjus vartoti antibiotikus mažylio sveikata iškart pagerėja. Tačiau tuo metu nutraukti antibiotikus yra didžiulė klaida. Pradėjus vartoti, jie naikina silpnesnes bakterijas ir vaikas pasijunta geriau. Tačiau dalis bakterijų išlieka gyvos, toliau dauginasi ir kenkia organizmui. Todėl antibiotikus būtina vartoti tiek laiko, kiek skyrė gydytojas, net jeigu mažylis atrodo visiškai sveikas.
Jei dažnai gauna, vaikas prie jų pripranta ir jie tampa neveiksmingi.
Tiesa. Jeigu antibiotikai vartojami dažnai, ypač be reikalo, bakterijos prie jų pripranta ir vaistai tampa neveiksmingi. Tuomet, kad mažylis pasveiktų, tenka skirti vis stipresnių. Tai blogai dar ir tuo, kad jie turi šalutinį poveikį - atsiranda viduriavimas, antibiotikai netoleruojami. Antibiotikams atsparios bakterijos sukelia ligas, kurios ilgiau gydomos.
Antibiotikai numuša aukštą temperatūrą.
Ir tiesa, ir mitas. Jeigu antibiotikai yra skirti atitinkamai bakterinei ligai gydyti, kuria sergant mažylis smarkiai karščiuoja, temperatūra, be abejo, nukrinta. Tačiau antibiotikai skirti ne temperatūrai sumažinti, jais gydomas bakterinis užkratas. Nors bakterine liga susirgęs mažylis dažniau sukarščiuoja, temperatūra dar nerodo, kad ligą tikrai sukėlė bakterijos.
Vartojant antibiotikus būtinos gerosios bakterijos.
Tiesa. Vartojant antibiotikus paprastai sutrinka žarnyno veikla. Antibiotikai „užmuša” ne tik blogąsias bakterijas - ligų sukėlėjas, bet ir gerasias žarnyno bakterijas, be kurių neįmanomas normalus virškinimo procesas. Sumažėjus gerųjų bakterijų, žmogus pradeda viduriuoti, jam pučia pilvą, kamuoja nemalonūs pojūčiai. Tada reikia žarnynui padėti - duoti gerųjų bakterijų.
Kai vaikas pasveiko nuo bakterinės infekcijos, jei įmanoma, savaitę dar neleiskite jo į ugdymo įstaigą. Po antibiotikų kurso organizmui reikia pailsėti ir atsistatyti.
