Didesnį ar mažesnį pasipriešinimą rengimuisi patiria net 90 procentų šeimų. Vaikų raidos specialistai teigia, kad labiausiai rengimuisi priešinasi vaikai nuo 1,5 iki 4 metų amžiaus. Tai natūralus vaiko savarankiškumo ir nepriklausomybės siekio etapas. Jau metukų sulaukęs vaikas, pradėjęs savarankiškai vaikščioti, stengiasi įtvirtinti savo po truputį didėjančią nepriklausomybę nuo tėvų. Jam jų dar gyvybiškai reikia, tačiau mažylio neklusnumas, prieštaravimas, noras viską daryti pačiam yra mokymasis palaipsniui suprasti, ką jis pats gali, ko jis pats nori ir ką jaučia būtent jis, o ne jo tėvai. Tai labai svarbūs kiekvieno iš mūsų įgūdžiai.
Kas vyksta, kai tėvai nusprendžia už vaiką, kaip jam elgtis (valgyti, naudotis puoduku, rengtis, žaisti…)? Švelnesnio, lankstesnio temperamento vaikas gali paklusti, tačiau, pasak raidos tyrėjų, vėlesniame amžiuje galime susidurti su iniciatyvos ir savarankiškumo stoka: toks vaikas ir paaugęs gali nenorėti pats priimti sprendimų, laukti, kol už jį nuspręs vyresnieji. Stipresnio temperamento vaikai paprastai taip lengvai nenusileidžia, ir tada priešinimasis tėvams gali užaštrėti.
Jau metus kovojama su viena problema - vaiko nenoru persirenginėti. Pradėjus eiti į darželį, po mėnesio atsisakyta persirenginėti. Nakčiai apvilkti pižamą - neįmanoma misija. Kaip vaikšto, taip ir eina miegoti. Iš pradžių nenorėdavo persirengti marškinėlių, galėdavo vilkėti purvinais. Laikui bėgant, nebenorėjo nusiimti ir megztuko, lauke išrengti vasarą būdavo tikras iššūkis. Kalbos nepadėdavo, atrodydavo, kad vaikas mūsų negirdi arba nenori girdėti. Problema tik didėja. Atrodytų, viską išbandyta: prizai, dovanos, derybos. Jei imamasi perrengti jėga, vaikas rėkia.
Iš to, ką pasakojate, atrodo, kad jūs su savo sūnumi įsisukote į karą dėl rengimosi: jūs, suaugusieji, išbandėte kone visus įmanomus būdus, kaip priversti savo vaiką rengtis, o jis savo ruožtu… padarė viską, kad rengtis nereikėtų. Gali būti, kad todėl ši kova ir užsitęsė jau metus, nes į ją, panašu, sutelktos visos šeimos jėgos ir energija: kas ką įveiks. Žinoma, jus, kaip tėvus, galima labai gerai suprasti: negalite palikti savo vaiko „likimo valiai“, nes, kaip atrodo iš jūsų pasakojimo, tikriausiai sūnus mielai ištisas savaites nešiotų nešvarius ir (arba) šlapius drabužėlius, kartais tai turbūt grėstų ir peršalimu ar perkaitimu.
Kaip sumažinti "karą" dėl rengimosi?
Pagrindinis patarimas, kaip sumažinti karą jūsų namuose, - tai bandyti pereiti iš priešingų barikadų pusių į tą pačią, kitais žodžiais tariant, - tapti ne priešininkais, o viena komanda. Ramybė, ramybė ir dar kartą ramybė. Kai tik pradedate nervintis, jūs įsitempiate, iš galvos dingsta bet koks kūrybiškumas, tada sunku „apžaisti“ rengimosi situaciją ir lieka tik vaiko raginimas bei skubinimas. Pabandykite į visa tai pažiūrėti lyg iš šono, pavyzdžiui, lyg būtumėte pirmą kartą į jūsų namus atėjusi auklė, kuri bando susipažinti su jūsų vaiku ir suprasti, kaip su juo bendrauti: toks „naujoko“ žvilgsnis leidžia būti ramesniems ir atrasti naujų idėjų, ką dar išbandyti. O gal jums ramybę išlaikyti padės mintis, kad tai yra jūsų vaiko raidos etapas, kuris po kurio laiko praeis. Beje, išlaikyti kantrybę labai svarbu ir tam, kad vaikui drabužis nebūtų susijęs su neigiamomis asociacijomis: įsivaizduokite, kaip jūsų sūnui ar dukrai turėtų būti nesmagu vilktis tą drabužį, kuris primena, kaip ant jo (jos) šaukė mama, liepdama jį rengtis.
Pavyzdžiui, pasakykite, kad suprantate, jog marškinėliai labai švelnūs ir labai nesinori jų nusimauti, todėl jūs surasite pačius švelniausius kitus marškinėlius ir padėsite jam juos apsivilkti. Kartu su vaiku išsirinkite drabužius, kuriuos jis rengtųsi vakare ir ryte. Dažnai priešmokyklinukai nori vilktis visiškai neįtikėtinus drabužėlius, nuo kurių tėvams norisi susiimti už galvos: pavyzdžiui, princesės suknelę arba Žmogaus Voro kostiumą. Leiskite tai padaryti, jeigu aplinkybės tai leidžia (jeigu šalta, pasakykite, kad princesės suknelę galima vilktis tik kartu su megztuku ir pėdkelnėmis ir panašiai, bet ne taip jau ir svarbu, kad puošni suknelė bus nešiojama šiokiadieniais, jeigu tai leidžia jums išvengti kovos dėl rengimosi). Leiskite vaikui drabužius pasirinkti, tačiau ne daugiau kaip iš 2 ar 3.
Yra vaikų, kurių oda labai jautri, todėl jiems ne tas pats, iš kokios medžiagos drabužiai pasiūti, gali erzinti siūlės ar drabužio modelis (pvz., aukštas kaklas). Pasirūpinkite, kad drabužiai vaikui būtų patogūs. Stenkitės, kad drabužiai tiktų jūsų vaikui: pašalinkite visas etiketes, atkreipkite dėmesį, ar vaiko neerzina labai prigludę prie kūno ar, priešingai, pernelyg laisvi drabužiai. Ir nepamirškite nusipirkę pasilikti čekius: jeigu vis dėlto namie paaiškėtų, kad vaikas nenešios ką tik nupirkto drabužio, - sutaupysite ir pinigų, ir savo nervus, grąžinę pirkinį į parduotuvę. Beje, čia būtų galima paminėti ir tai, kad vaiko drabužių spinta ar komoda neturėtų tapti kaltės vieta: nereikėtų vaiko „graužti“ už tai, kad jūs tiek daug sumokėjote už tuos džinsus ar marškinėlius, kurių jis dabar nenori nešioti… Tegul drabužiai jam siejasi tik su maloniais jausmais, o ne su mamos ar tėčio nepasitenkinimu.
Būkite kūrybiški! Galbūt galite suvaidinti kantrią močiutę ar auklę Merę Popins, kuri visada išradingai randa būdų, kaip padaryti tai, ko vaikui nesinori (na, tarkime, kad, neapsirengus stebuklingos pižamos, vakare į lovytę negalės atskristi švelnus ir minkštas sapnelis arba kad stebuklingos kelnės leis kojoms visą dieną būti eiklioms ir ištvermingoms, ir panašiai); o gal galite pabūti niurzgančiu seneliu arba karaliumi, kuris šiąnakt išleido įsakymą, jog visi vaikai privalo ryte apsirengti kažką nauja, kad išreikštų pagarbą jo karalystei.
Beje, rengimuisi labai tiktų ir dainelės, ypač jūsų kūrybos, - apie tai, kaip smagu apsimauti kojines, apsivilkti kelnes ir t.t. Gal padėtų, jeigu pasinaudotumėte „atvirkštine psichologija“? Pašildykite drabužius arba kambarį, kuriame vaikas persirenginėja, arba leiskite jam apsivilkti lindint po antklode.
Ryte žadintuvas buvo nustatytas 7:03 AM ir 7:10 AM. 7:03 AM - tai pirmasis įspėjimas, kviečiantis pradėti dieną. Užsnūdus žadintuvą telefone ir (kaskart) nekenčiama savęs už tai. Po antro, 7:10 AM signalo įsiklausoma: jei girdima, kad virtuvėje jau ruošiami pusryčiai, verčiama ant kito šono ir miegama tol, kol kas nors pašaukia. Kas nors pašaukia visada. Jei matoma, kad vyras miega šalia, tada atidaromos žinutės arba el. paštas - taip greičiausiai išsibudinama. Šįryt buvo būtent šis variantas. 7:20 AM lipama iš lovos, raginama greičiau šukuotis, nes po dešimties minučių - lietuvių kalbos zoom pamoka. Užsimetusi chalatą lipama į pirmą aukštą, paruošiamas kompiuteris pamokai. Laikas kažkur pradingo, jau pusė aštuonių, vadinasi, pusryčiams bus dribsniai. Užkaičiami makaronai vaikų pietums, sau - žalios arbatos.
Vaikas dalyvauja zoom pamokoje, o pasideda viską darbeliui - šiandien kartu su mokytoja daromi antspaudai iš bulvių ir guašo. Netrukus prie vaiko prisijungia vyresnėlė. Piktai nusiteikusi, kaipmat pradeda erzinti sesę. Barasi. Supakuojami pietūs mergaitėms: makaronai į termosus, skiltelėmis pjaustyti obuoliai apšlakstyti citrinos sultimis, mandarinai ir krekeriai - į dėžutę. Belaukiant, kol baigsis zoom pamoka, paskubomis peržiūrimas darbų sąrašas. Prieš Kalėdas jis ilgas. Klientai klausia, ar spėsiu papildyti jų reklamas? Užtikrinama, kad spėsiu, pati nebūdama tuo tikra.
Pamoka baigėsi, sūnelis ir vyras vis dar miega viršuje. Vežamos mergaitės į mokyklą, vilkint pižamą. Dzin, juk vis tiek nereikės išlipti iš mašinos. „Pasitepkit saulės kremu!“ - liepiama dukroms, prisiparkavus prie mokyklos laiptų. Mergaitės kikena ir jau lekia laukan. Iššokus iš mašinos jas pasivejama su saulės kremu rankose ir bumbant tepami veidukai. Tada prisimenama vilkinti pižama. Oh well.
Ar vaikų nenoras rengtis gali būti susijęs su tam tikrais ritualais? Kai kurie vaikai gali turėti specifinių poreikių, susijusių su drabužiais, pavyzdžiui, jautrumą medžiagoms, siūlėms ar drabužių kirpimui. Svarbu pasirūpinti, kad drabužiai būtų patogūs ir atitiktų vaiko poreikius. Taip pat svarbu, kad vaiko drabužių spinta ar komoda netaptų kaltės vieta. Nereikėtų vaiko „graužti“ už tai, kad jūs tiek daug sumokėjote už tuos džinsus ar marškinėlius, kurių jis dabar nenori nešioti. Tegul drabužiai jam siejasi tik su maloniais jausmais, o ne su mamos ar tėčio nepasitenkinimu.
Kovo 19 dieną gimnazijoje vyko Protmūšis, skirtas „Žemės dienai“. Mokiniai pasitikrino savo žinias, kaip rūšiuoti atliekas, kaip jas prikelti antram gyvenimui, sužinojo, kas yra visame pasaulyje žinomos aplinkosauginės akcijos „Zero waste“ ir „#trashtag“. Kovo 19 dieną gimnazijoje lankėsi p. Rasa Pekarskienė iš Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Viešnia III-IVg klasių moksleiviams papasakojo, kad būtinybė atlikti organų transplantaciją iškyla, kai kiti gydymo metodai ir būdai tampa neefektyvūs - tuomet gydytojų konsiliumas priima sprendimą, kad pacientui būtinas donorinis organas ar audinys. Svarbu yra ne turėti pačią Donoro kortelę, o apie savo apsisprendimą po mirties dovanoti organus ir (ar) audinius transplantacijai pasikalbėti su savo artimaisiais. Tad viešnia pasiūlė visiems namuose pasikalbėti su savo šeimos nariais apie organų donorystę. Kovo 19 dieną vyko Antrinių žaliavų dirbtuvėlės, kurių metu mokiniai iš plastikinių gėlių darė papuošimus. Kovo 20 dieną vyko Inkilų kėlimo šventė. Septintos klasės mokiniai su biologijos mokytoja kėlė inkilus, kuriuos gamino visi gimnazijos mokiniai su tėveliais.
Gegužės 21 dieną minimas pavasario pranašas. Anksčiau nei vasario 24 d., dar ilgokai bus šalta. Vėliau nei vasario 24 d., pavasaris bus ankstyvas. Sparnų parneša paukščiai. Vyrauja nuomonė, kad pavasaris, bet dar neišėjęs pašalas. Su šia diena susiję keletas prietarų. Iki šios dienos reikėdavo suverpti visas vilnas. Tuomet būsi greitas kaip vieversys. Ši diena sutapatinta Šv. Motiejaus diena. Rašoma, kad Šv. Motiejus buvo paskirtas į Judo Iskarijoto vietą. Jo įsitraukimas į apaštalų gretas įvyko gerokai vėliau, po Jėzaus nukryžiavimo. Rašoma, kad šv. Motiejus krikštijo pagonis, turėjo sugebėjimų gydyti žmones.
Lietuvoje dažniausiai sutinkamos dvi vieversinių šeimai priklausančios rūšys: lygutė ir dirvinis vieversys. Kitos šių paukščių rūšys - trumpapirštis, pilkasis, kuoduotasis ir raguotasis vieversys - Lietuvą aplanko retai - užsuka, bet neperi. Mažeikių rajone pastebėtos keturios vieversių rūšys, bet peri tik dvi - lygutė ir dirvinis vieversys. Trumpapirštis ir pilkasis vieversiai Lietuvoje pastebėti gal tik kelis kartus Nemuno deltoje. Lietuvoje žiemą, migracijų metu, galima pastebėti raguotąjį, o kuoduotasis pasirodydavo anksčiau, kai būdavo dideli turgūs ir pribyrėdavo daug grūdų. Pasikeitus kraštovaizdžiui, jie labai reti. Mūsų dirvinis dažniau matomas laukuose, o lygutė - daugiau miškinė rūšis. Stepių gyventojai, jie Lietuvoje matyti tik vieną kartą. Vieversys prieš kelis dešimtmečius tapo labai retas. Traukimo metu, mat yra šiaurinės tundros gyventojas. 60 procentų visų paukščių, tai yra daugiau nei 5000 paukščių rūšių. Vieversiai - atviro kraštovaizdžio gyventojai. Tinka sausoms pievoms, ganykloms. Lizdus suka ant žemės. Minta bestuburiais ir augaliniu maistu. Šiek tiek panaši į miškinį kalviuką. Pušynai ir mišrūs miškai. Tik saulutė.
