Lietuvoje vykdoma vaikų globos sistemos pertvarka, kurios pagrindinis tikslas - sumažinti institucinės globos priklausomybę ir didinti bendruomenines bei šeimos pagrindu teikiamas paslaugas. Šis procesas, neatsitiktinai prasidėjęs prieš gerą dešimtmetį, apima kompleksiškus Civilinio kodekso pakeitimus ir siekia užtikrinti, kad vaikai, netekę tėvų globos, augtų kuo artimesnėje šeimai aplinkoje.
Nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo Civilinio kodekso pataisos, pagal kurias vaikai iki trejų metų į globos namus galės patekti tik išimtiniais atvejais ir būti juose ne ilgiau kaip tris mėnesius. Šiuo metu globos įstaigose gyvena apie 350 tokio amžiaus vaikų.
Kelias link šeimos globos
Kalbama apie globos namų pertvarką, kuri neatsitiko per vieną naktį. Šitos Civilinio kodekso pataisos - viena sudedamųjų globos namų pertvarkos dalių. Tą kelią, kad mažėtų globos namų įstaigų, pradėjome prieš gerą dešimtmetį, nes per naktį tokie sudėtingi dalykai nepasikeičia. Kai prezidentė pateikė susijusias pataisas, kad kūdikiai nebepatektų į globos namus, savivaldybės tam turėjo pusantrų metų pasiruošti. Per visus praėjusius metus vyko apskričių susitikimai Prezidentūroje: buvo ir vaiko teisių atstovai, ir savivaldybių atstovai, kurie diskutavo ir pasidalino gerąja patirtimi - kaip jiems pavyko padaryti taip, kad globos namuose kūdikių nebeliktų. Tad savivaldybės turėjo, iš ko mokytis, o dabar dalis jų sukilo, nes neturi, kur dėti kūdikių. Trečdalis Lietuvos žino receptus, kaip tai padaryti - tiesiog reikia atsisukti į juos“, - kalba R. Dičpetrienė.
Alternatyvos globos namams
R. Dičpetrienės teigimu, iš 60 savivaldybių 2016 m. 23-ys nė vieno vaikučio į kūdikių namus neatidavė - jie jau turėjo alternatyvas. O pagrindinės alternatyvos, pasak pašnekovės, yra dvi: krizių centrai, kuriuose padedama šeimoms, kurios rizikuoja atiduoti savo vaikus į kūdikių namus, ir darbas su globėjais bei jų paieška.
„Mes turime Utenos rajoną, kuris yra vienas šviesiausių pavyzdžių, kaip padedama šeimai ir vaikams atsistoti ant kojų, kaip stiprinami tėvai, kad kūdikiai nepatektų į kūdikių namus. Jie turi šeimų krizių centrą, kas yra viena iš prevencijų. Kai besilaukianti mamytė yra rizikos zonoje, kad ji gali nenorėti auginti vaiko pati, nes, pavyzdžiui, neturi būsto arba yra didelis skurdas ar pašliję santykiai su kūdikio tėvu, ji patenka į šeimų krizių centrą. Tokiame centre gali apsigyventi visa šeima, vieniša mama su vaiku ar vienišas tėtis ir tokiame centre tiems žmonėms diena iš dienos padedama įveikti tą krizę, padeda gyventi vienybę, mokytis rūpintis kūdikėliu, virti košes, nes kartais žmonėms trūksta elementarių tėvystės įgūdžių“, - sako pašnekovė.
„Valdiškas“ požiūris ir krizių centrų svarba
R. Dičpetrienės teigimu, tokie šeimos krizių centrai tampa prevencija kūdikių globos namams: kur žmonės tokiuose centruose dirba nuoširdžiai, ten ir kūdikių nebereikia atiduoti į valdiškas įstaigas. Visgi pašnekovė pripažįsta, kad ne visur šeimos krizių centrai tampa problemos panacėja - kur žmonės į savo darbą žiūri „valdiškai“, ten rezultatai ne tokie geri. „Jeigu krizių centras negali padėti, tada yra globėjai arba laikini globėjai, pas kuriuos vaikai būna tol, kol specialistai padės biologinei šeimai (pavyzdžiui, gal ten piktnaudžiaujama alkoholiu, kas yra sutvarkoma). Tik globėjus reikia atrasti, o čia vėl atsimušame į žmogiškąjį faktorių. Molėtų raj. savivaldybėje pati Vaiko teisių skyriaus vedėja perskambino trečdaliui Lietuvos Vaiko teisių skyrių, kad surastų globėjus, kurie galėtų paimti vaiką, ir rado. Tai tokie ir būna rezultatai, kai į darbą žiūri ne valdiškai“, - sako R. Dičpetrienė.
Pašnekovė vardina miestus, kurie nebeturi kūdikių globos namuose problemos: Utena, Pasvalys, Kaišiadorys. Todėl ji sako: padaryti taip, kad kūdikiai nepatektų į globos namus, galima, savivaldybės tik turi įdėti pastangų, darbo ir noro.
R. Dičpetrienė taip pat pažymi, kad šiai dienai Lietuvoje turime apie 6 tūkst. vaikų, kurie gyvena pas globėjus - tad globėjų sistema, anot jos, yra veikianti, tiesiog reikia ją stiprinti.
Sunkiausia - su sergančiais vaikais
Savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė nurodo, kad didžiausia problema savivaldybėms iškyla su nesveikais vaikais, kurių nuo šių metų negalima siųsti į globos įstaigą. „Mus neramina, kad pagal tą sveikatos apsaugos ministro įstatymą nurodytos tik keletą indikacijų, pagal kurias tie kūdikiai gali būti nukreipti į globos namus. Savivaldybės nebežino, kur kreiptis dėl tokių vaikų, kurie turi rimtų raidos sutrikimų, tačiau neatitinka įstatyme apibrėžtų išimtinių atvejų, pagal kuriuos vaikai gali būti siunčiami į globos įstaigą. Tokiu atveju yra problemų savivaldybėms - nei atiduoti tokį vaiką laikinam globėjui, nei ką daryti. Tad mes nutarėme kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad plėstų tų indikacijų (pagal kurias vaiką būtų galima siųsti į globos įstaigą - red.) sąrašą, nes yra vaikų, turinčių daugybę indikacijų, galbūt ne tokių ryškių, kaip yra nurodyta, bet kuriems reikalinga medikų priežiūra“, - kalbėjo A. Vareikytė.
Pašnekovė taip pat pažymi, kad Lietuvoje dar taip pat nėra sutvarkyta teisinė bazė, kad būtų galima plėtoti alternatyvas kūdikių ir globos namams - t.y., nėra apibrėžtas laikinų globėjų statusas. „Europoje turime budinčius globėjus, o pas mus dar nėra įstatyminio pagrindo tokioms pareigybėms, nėra apibrėžta tų globėjų atsakomybė, jų apmokėjimas ar garantijos. Be to, Globėjų parengimas nėra savivaldybių atsakomybė. Globėjų parengimas yra finansuojamas iš valstybės biudžeto. Paslaugų teikimas yra savivaldybių, bet globėjų parengimas arba tų, kurie paimtų vaiką globoti - valstybės reikalas“, - sako ji. Tad A. Vareikytė teigia, kad savivaldybėms atrodo neteisinga priekaištauti, kad jos neparengia alternatyvų globos įstaigoms, nes tai, pasak pašnekovės, yra ne savivaldybių galioje.
Šiaulių patirtis
Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Rūta Ambražūnė tv3.lt nurodė, kad Šiauliai kaip ir neturi didelės problemos su kūdikių namuose esančiais kūdikiais. „Mūsų skyrius Šiaulių mieste tos problemos kaip ir neturi, nes pirmiausia yra keturios šeimos skyriaus apskaitoje, kurios galėtų priimti tėvų globos netekusį vaiką, trečiadienį prasidėjo kitų tinkamų globėjų ruošimas, Šiaulių miestas turi keturias šeimynas, kurios dar turi laisvų vietų, išimtinais atvejais yra ir kūdikių namai. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo šių metų gegužės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba organizavo konkursą, kuriame bus parengti socialiniai (arba budintys - red.) globėjai. Šiaulių regione paruošta 12 socialinių globėjų, kurie galės globoti apie 36 vaikus“, - sakė specialisė. R. Ambražūnės duomenimis, Šiaulių mieste globos namuose šiuo metu auga 80 vaikų, kūdikių globos namuose - 17. Praeitais metais, pasak jos, Šiauliuose buvo įvaikinti 8 vaikai, o per 2017 m. trys vaikai jau yra įvaikinti, o keturi yra ruošiami įvaikinimui. Globos namuose Šiauliuose, pasak jos, šiuo metu auga 80 vaikų. Šiauliuose, anot jos, yra 179 globėjų šeimos, kuriose auga 221 vaikas, ir 4 šeimynas, kuriose auga 33 vaikai.
Istorinė perspektyva ir tarptautiniai pavyzdžiai
Vaikų globos institucijos, kurios auginamos ir ugdomos našlaičiai, beglobiai, siekia užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą saugioje aplinkoje. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija nustato, kad vaikas, netekęs savo šeimos aplinkos, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą. Pirmosios vaikų globos institucijos pradėtos kurti 17-18 amžiuje. Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė, 1786 m. įkūrusi pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą.
Nuo 2015 m. vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių. Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas. Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso pakeitimai (įsigaliojo 2018 07 01).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja. 2018 m. pabaigoje didžioji dalis, t. y. 5249 vaikai (64 %), tėvų globos netekusių vaikų (8 177 vaikai) buvo globojami (rūpinami) šeimose, 394 vaikai (5 %) - šeimynoje, 2 419 vaikų (30 %) - globos įstaigose ir 115 vaikų (1 %) - globos centruose.
Tarptautiniai pavyzdžiai: Gruzija ir Moldova
Posovietinių šalių bloko šalys, tokios kaip Gruzija ir Moldova, įrodo, jog per kelerius metus tūkstančiai vaikų gali rasti tikrus namus. Gruzija, aktyviai ėmusi keisti sistemą 2008 metais, globos pertvarką statė ant dviejų pagrindinių ramsčių - didelių globos namų uždarymo bei skaidymo ir alternatyvų jiems kūrimo. Vaikų skaičius globos institucijose sumažėjo nuo 4100 (2005 metais) iki 915 (2011 metais).
Moldova, reformos kelią pradėjusi netrukus po to, kai 1993 metais tapo Jungtinių Tautų nare, siekė, kad iš naujo integruoti vaikai gautų nuolatinį dėmesį. Iki 2012 metų vidurio, Moldovos globos institucijose gyveno 54 proc. mažiau vaikų nei 2007 metais.
Lietuvos pažanga ir iššūkiai
Dėl gerųjų praktikų ir pavyzdžių, Lietuvos globos reformos vykdytojai „nebereikia išradinėti dviračio“. Gruzijos pavyzdys Lietuvai gerai žinomas ir su jos vykdytojais yra aktyviai dalijamasi patirtimi. Tačiau svarbu ne tik žiūrėti į gerąsias patirtis, bet ir domėtis kitų valstybių klaidomis. Drastiškas globos įstaigų uždarymas, nesukūrus naujos sistemos, yra labai žalingas sprendimas, kaip nutiko Bulgarijoje, kur vaikai atsidūrė ligoninėse.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė teigė, kad iki metų pabaigos bus užbaigti visi projektai, susiję su bendruomeninių namų kūrimu. Iki metų pabaigos Lietuvoje bus įkurta per 80 bendruomeninių mažų namų, kur bus apgyvendinti visi likusieji, šiuo metu dideliuose globos namuose gyvenantys, vaikai.
Budintys globotojai ir mitai
Nuo 2018 m. liepos 1 d. veiklą pradėjo budintys globotojai, galintys priimti vaikus laikinai, šeimoje ištikus krizei. Tačiau visuomenėje vis dar egzistuoja mitai apie vaikų globą, ypač vyresnių vaikų. Dažnai manoma, kad vaikai iš globos namų turi elgesio problemų, vartoja psichotropines medžiagas ar daro teisės pažeidimus. Tačiau tai tėra mitai. Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pabrėžia, kad ne tik įvairios stigmos stabdo nuo įvaikinimo, bet ir mažos išmokos budintiems globėjams. Pavyzdžiui, už vaiko iki šešerių metų priežiūrą per mėnesį skiriami 254 eurai.
Tolesni žingsniai
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2018 m. pabaigoje globos įstaigose dažniausiai būdavo apgyvendinti 10-14 metų vaikai (278 vaikai iš 869, tai sudaro 32 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose) bei vaikai iki 3 metų amžiaus (176 vaikams iš 869, tai sudaro 20 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose).
Siekiant sukurti sistemą, kuri yra pritaikyta prie žmogaus poreikių, pertvarkos koordinatorė Daina Urbonaitienė iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) akcentuoja, kad Gruzijos pavyzdys Lietuvai gerai žinomas ir su jos vykdytojais yra aktyviai dalijamasi patirtimi. „Mes mokomės ir iš kaimynų klaidų. Planuojant mūsų pertvarką buvo analizuojama daug užsienio pavyzdžių. Gerai, kad kolegos dalinasi ir tuo, kokios klaidos buvo padarytos, kad mes jų nekartotume.“
Globos namuose augęs vyras apie opią problemą: vis dar apstu mitų apie ten gyvenančius vaikus
Vis dėlto ministerija pripažįsta, kad įvaikintų vaikų vis dar per mažai. Esą visuomenė neigiamai žiūri į globotinius. Tačiau vaiko teisių specialistai atkerta, kad problema - ne neigiamas visuomenės požiūris, o per mažos išmokos budintiems globėjams.
Statistika ir pokyčiai
| Amžiaus grupė | Vaikų skaičius | Procentinė dalis |
|---|---|---|
| 10-14 metų | 278 | 32 % |
| iki 3 metų | 176 | 20 % |
| 15-17 metų | 36 % (2017 m.) | 36 % (2017 m.) |
| 10-14 metų | 34 % (2017 m.) | 34 % (2017 m.) |
Nuo 2014 m. prasidėjusios vaikų globos institucijų pertvarkos metu dideliuose vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 3500 vaikų. Šiandien norima drąsiai paskelbti apie tokių namų uždarymą. Per visus šiuos metus daugiau dėmesio skirta šeimoms, kad vaikai galėtų saugiau augti savo tėvų šeimose - pradėta teikti kompleksines paslaugas šeimai, sustiprinti vaikų dienos centrai ir šeimų socialinė priežiūra.
Didžioji dalis tėvų globos netekusių vaikų gyvena šeimose: pas globėjus, budinčius globotojus, nuolatinius globotojus ar šeimynose. Per dvidešimtmetį globojamų vaikų skaičius institucijose sumažėjo šešis kartus.
Valstybės kryptis - į vaikų gyvenimą šeimoje. Didžiųjų vaikų globos namų uždarymas rodo aiškią valstybės kryptį, kuri orientuota į vaikų gyvenimą šeimos aplinkoje. Prie to bene labiausiai prisidėjo 2014 m. prasidėjusi vaikų globos institucijų pertvarka.
Nuo 2008 m., pagal specialią programą, prasidėjo globėjų rengimas, kuris įsibėgėjo 2014 m. Po ketverių metų, 2018 m. nusprendus uždaryti kūdikių globos namus, veiklą pradėjo budintys globotojai, galintys priimti vaikus laikinai, šeimoje ištikus krizei.
Šiuo metu Lietuvoje yra likusios tik kelios vaikų globos institucijos didžiuosiuose miestuose, kur gyvena 76 vaikai su negalia ir jiems reikalingos specialios sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugos bei veikia būtina įranga.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pabrėžia, kad tėvų globos netekęs vaikas yra labai pažeidžiamas, tad svarbu jam kuo greičiau suteikti galimybę augti palaikančioje, ramioje ir mylinčioje aplinkoje.
