Visuomenėje vis dažniau pripažįstama, kad triukšmas sukelia ne tik nepatogumų, bet ir rimtų sveikatos sutrikimų. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) vertina triukšmą, įskaitant ir eismo triukšmą, kaip rimtą pavojų žmonių sveikatai. Prognozuojama, kad plėtojantis šiuolaikinei technikai, triukšmo lygis per 15 metų gali padvigubėti.
Triukšmo žala sveikatai neapsiriboja tik klausos pažeidimais. Nuo per didelio triukšmo žmogui gali svaigti ir skaudėti galva, pakilti kraujo spaudimas, cypėti ausyse, didėti nervinis išsekimas, sutrikti rega ir klausa. Ilgai arba nuolat būnant padidintame triukšme vystosi klausos pažeidimai ir kalbos nesupratimas, miego, net psichikos sutrikimai, didėja agresyvumas, vaikai blogiau mokosi, tampa dirglūs ir nervingi.
Vaikų ir jaunuolių klausa yra jautresnė triukšmui, todėl ji greičiau ir lengvai pažeidžiama. Daugelio šalių ausų-nosies ir gerklės ligų specialistai nustatė, kad dėl stipraus, impulsinio charakterio muzikinio triukšmo, net 30-40 % jaunuolių, kurių amžius 14-20 m., klausa yra pažeista. Be to, stiprus impulsinis monotoniškai besikartojantis triukšmas kenkia ne tik klausai. Jis perdirgina centrinę nervų sistemą, keičia žmogaus charakterį ir jo elgesį, skatina individo grubumą bei agresyvumą. Aišku, kad dalinis klausos netekimas sukelia ne tik daug psichologinių problemų, bet apsunkina ir socialinę adaptaciją, apriboja profesinį tinkamumą.
Aplinkos triukšmas sutrikdo miegą, trukdo bendrauti, dėl jo padidėja kraujo spaudimas, nervinė įtampa, padažnėja pulsas, kyla kraujo indų spazmai, sutrinka virškinimas, padidėja raumenų įtampa. Šie simptomai gali atsirasti kaip atsakas į triukšmo sukeltas stresines reakcijas arba pasireikšti dėl autonominės nervų sistemos sudirginimo. Triukšmas, veikdamas kaip stresorius, neurohumoraliniu būdu sukelia pakitimų širdies ir kraujagyslių sistemoje, hipertenziją, skatina išeminės širdies ligos progresavimą, slopina imuninę sistemą. PSO duomenimis, 17 proc. visų europiečių dienos metu yra veikiami didesnio nei 65 dB triukšmo lygio. Tai sukelia miego sutrikimus, stresą, imuninės sistemos nusilpimą, padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Kaip matuojamas triukšmas ir kokios jo normos?
Garso stiprumas matuojamas decibelais (dB). Lietuvos Respublikos Triukšmo valdymo įstatymas ir Lietuvos higienos norma HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ reglamentuoja leidžiamus triukšmo lygius.
Pagal higienos normas, dienos metu (nuo 7 iki 19 val.) didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamosiose patalpose yra 45 decibelai. Vakare (nuo 19 iki 22 val.) - 40 decibelų, o naktį (nuo 22 iki 7 val.) - 35 decibelai. Normalus suaugusių žmonių kalbėjimas siekia 45-50 decibelų.
Nustatyti triukšmo prevencijos zonos ir tyliosios zonos yra svarbu triukšmo mažinimui. Pavyzdžiui, ikimokyklinių ir mokyklinių įstaigų lauko teritorijose leidžiamas ekvivalentinis garso lygis yra 45-55 dB, o maksimalus garso lygis - 60-70 dB.
Dažniausi triukšmo šaltiniai ir gyventojų skundai
Dažniausiai gyventojus kamuoja:
- Kondicionierių ir vėdinimų sistemų keliamas triukšmas (18 proc.).
- Pakrovimo, iškrovimo darbai prekybos įmonėse.
- Statybų aikštelių keliamas triukšmas.
- Šaldymo agregatų, atrakcionų parkų keliamas triukšmas.
- Televizijos antenų ūžesys.
- Neaiškios kilmės garsai.
- Transporto triukšmas (80 proc. viso triukšmo).
Lietuvoje dėl ramybės drumstimo kasmet užregistruojama apie 10-15 proc. gyventojų skundų. Dažnai didelį triukšmą kelia ir vaikai, ypač kai jie nebūna darželyje ar mokykloje ir ilgai būna namuose. Tokiu atveju, net ir dieną, vaiko keliamas triukšmas (bėgiojimas, šokinėjimas, daiktų mėtymas) gali tapti didele problema, ypač jei namuose sudėtos medinės grindys.
Visuomenės sveikatos specialistai Tarptautinės triukšmo suvokimo dienos proga kviečia visus atkreipti dėmesį į aktualią triukšmo problemą ir skatina tylesnių namų, tylesnių mokyklų ir tylesnės poilsio aplinkos sukūrimą.
Kaip kovoti su triukšmu?
Jei gyventojai kenčia dėl triukšmo, rekomenduojama atlikti triukšmo lygio matavimus. Turint tikslius duomenis apie triukšmo viršijimą, galima kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC), kurio pareiga - įvertinti triukšmo lygį namuose. NVSC gali kreiptis į triukšmo valdytoją ir reikalauti imtis priemonių jam sumažinti.
Taip pat svarbu žinoti, kad už viešosios rimties trikdymą (šūkaujant, švilpiant, garsiai dainuojant, grojant muzikos instrumentais ar kitaip keliant triukšmą viešose vietose, o vakare ir naktį - ir gyvenamosiose patalpose) gali grėsti įspėjimas arba bauda. Policijos pareigūnai triukšmo matavimus atlieka visą parą ir gali nubausti pažeidėjus.
Advokatas A. Kovalevskis pataria, kad jei triukšmo pažeidimai yra nustatyti ir pažeidėjai nubausti, nukentėjęs asmuo iš pažeidėjo galėtų reikalauti jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (pvz., negautos pajamos iš buto nuomos, kompensacija už patirtus nepatogumus, stresą).
Kaip apsaugoti save ir savo klausą?
KVSC specialistai pataria:
- Iš ryto nejungti iš karto visų informavimo priemonių.
- Klausantis muzikos pritildyti radijo imtuvą dviem, o televizoriaus garsą vienu lygiu.
- Laisvalaikiu vengti triukšmingų varžybų, restoranų, naktinių klubų.
- Būnant triukšmingoje aplinkoje - naudoti ausų kištukus.
- Daugiau laiko leisti gamtoje, kur "baltasis triukšmas" (medžių lapų šlamėjimas, vėjo ūžavimas) padeda atsipalaiduoti ir eliminuoja pašalinius triukšmus.
- Atkreipti dėmesį į skleidžiamo garso lygį perkant buitinę techniką, garso aparatūrą.
Pabūkime tyloje, pasiklausykime savo minčių, tylos, išgirskime paukščių čiulbesį, upelio čiurlenimą bei medžių lapų šlamesį. Tai padės mums atrasti harmoniją ir išsaugoti sveikatą.
